Login to your account

Username *
Password *

Spalį jau dešimtus metus iš eilės minime Kibernetinio saugumo mėnesį. Praėjus dešimtmečiui galima pasidžiaugti reikšmingais rezultatais  – Lietuva užima šeštąją vietą pasaulyje pagal 2021 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos sudaryto tarptautinio kibernetinio saugumo indeksą.

Vis dėlto, nebesirūpinti saugumu kibernetinėje erdvėje negalima: praėjusiais metais išaugo neteisėtai pasisavintų duomenų paklausa, o informacinėje erdvėje buvo jaučiama išskirtinė įtampa, rašoma Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) naujausioje apžvalgoje.

„Mes net nesusimąstome, kiek duomenų laikome savo mobiliuosiuose telefonuose. Dėl to bet koks aplaidus žingsnis gali padaryti ne tik asmeninės žalos, bet ir pakenkti darbovietei ar mokymosi įstaigai, todėl būtina periodiškai patikrinti savo paskyrų saugumo nustatymus ir juos atnaujinti“, – sako Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ atstovybės Lietuvoje pardavimų verslui skyriaus vadovas. 

Prisijungti prie viešo „Wi-Fi“ tinklo rekomenduojama papildoma apsauga

Esant viešoje vietoje, kur yra nemokamas belaidis interneto ryšys, pavyzdžiui, kavinėje ar miesto bibliotekoje, norisi prie jo prisijungti, kad nebūtų eikvojami asmeniniai mobilūs duomenys. Toks paprastas veiksmas kitiems tinklo vartotojams gali suteikti galimybę matyti jūsų naudojamo įrenginio ekraną. Negana to, taip atveriamas kelias priešiškiems asmenims užgrobti jūsų sesiją ir apsimesti jumis.

Šios problemos galima išvengti atlikus vieną paprastą veiksmą – įjungus saugaus „Wi-Fi“ režimą.

„Mūsų telefonuose tai galima padaryti tiesiog saugumo nustatymuose, kitu atveju gali būti reikalingos VPN (Virtualaus privataus tinklo) paslaugos. Pasitelkiamos saugumo priemonės užšifruoja jūsų „Wi-Fi“ interneto srautą ir taip padeda išvengti įrenginio sekimo“, – apie saugaus „Wi-Fi“ veikimo principą pasakoja V. Bielinis.

Dėmesys duomenų kaupimo saugumui

Telefonui tapus pagrindine tiek laisvalaikio, tiek darbo priemone, natūralu, kad ten kaupiama daug jautrios informacijos, pavyzdžiui kontaktų ar sveikatos duomenų. Kai kurie žmonės nuotraukų galerijoje laiko net asmens dokumento ar banko kortelės kadrus. Jeigu tokie duomenys nutekėtų, galima sulaukti šantažo, taip pat rizikuojama prarasti santaupas.

Kad taip nenutiktų, V. Bielinis pataria jautrią informaciją laikyti apsaugotuose aplankuose: „Saugiame aplanke gali atsidurti nuotraukos, kurių nenorite rodyti kitiems, telefono kontaktai ar netgi kalendoriaus įvykiai. Juos galėsite pasiekti tik patys, įvedę PIN kodą, slaptažodį ar nustatę biometrinį atpažinimo būdą.“

Tiems, kurie didžiąją dalį duomenų laiko debesų saugyklose, taip pat reikėtų pasirūpinti papildomu saugumu. Pirmiausia reikėtų užtikrinti paskyrų saugumą: pasirinkti dvigubą autentifikavimą, sukurti sudėtingus slaptažodžius, kuriuose būtų didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai ar simboliai. Taip pat verta apgalvoti ir antivirusinių sistemų, kuriomis apsaugomi visi naudojami įrenginiai, naudojimą.

Daug reiškiančios smulkmenos

Nuolat atidėliojamas telefono programinės įrangos atnaujinimas gali tapti silpnąją jūsų duomenų saugumo vieta. Tinkamo laiko atnaujinti telefoną, atrodo, niekada nebus, tačiau telefonų gamintojai ne veltui ruošia naujoves – programišiai nuolat bando surasti programinės įrangos spragų, o gamintojai skuba šiuos pažeidžiamumus šalinti.

„Svarbu įdiegti net ir mažiausius sistemos atnaujinimus, o geriausia tai telefonui leisti atlikti automatiškai. Tai leidžia išmaniaisiais telefonais neaukojant saugumo naudotis ilgiau“, – pastebi V. Bielinis.

Ekspertas rekomenduoja neužsimerkti ir pasirenkant programėlių leidimus. Mechaniškai patvirtinti leidimai gali suteikti prieigą prie žinučių, kontaktų ar buvimo vietos iš pažiūros niekuo neišsiskiriančioms programoms. 

„Įtarimą turėtų kelti tos programos, kurių funkcija nesusijusi su suteiktais leidimais. Pavyzdžiui, kai nekaltai atrodantis nuotraukų redagavimo įrankis kažkodėl pageidauja skaityti jūsų SMS žinutes ir žinoti jūsų buvimo vietą“, – įspėja „Samsung Electronics Baltics“ atstovas. 

Internetinių sukčių veikla ir jų bandymai įvairiais būdais iš žmonių išvilioti pinigus ar prisijungimo prie jų elektroninių paskyrų duomenis didėja jau kelerius metus iš eilės. 2022 metų pirmą pusmetį Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) fiksavo 488 tokius atvejus ir tai sudarė 26 proc. visų fiksuotų kibernetinių incidentų.

„Daugelis mūsų savo gyvenimo neįsivaizduoja be išmaniųjų įrenginių ir jų pagalba pasiekiamų įvairių paslaugų bei pramogų. Tačiau tai darydami neturėtume prarasti budrumo. Internetinio sukčiavimo apimtys Europos Sąjungoje auga ir pernai jų skaičius, lyginant su 2019 m., išaugo tris kartus,“ – sako Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) spalį yra paskelbusi kibernetinio saugumo mėnesiu ir jau dešimtą kartą ragina visus daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui. Šiais metais ypatingas dėmesys bus skiriamas apsisaugojimui nuo internetinio sukčiavimo ir duomenų viliojimo (angl. phishing) atakų.

„Ar pasakytumėte gatvėje sutiktam nepažįstam žmogui savo asmens kodą, banko sąskaitos numerį ar prisijungimo el. pašto slaptažodį? Tikriausiai, kad ne, bet skaitmeninėje erdvėje kažkodėl dauguma žmonių praranda budrumą ir nepagalvoję pateikia visus savo duomenis svetainėse, kurių nuorodas gavo iš neaiškių siuntėjų el. laišku ar SMS žinute“, – sako NKSC Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktorius Jonas Skardinskas.

Patys sukčiavimo principai nesikeičia ir remiasi žmogiškųjų silpnybių arba emocijų išnaudojimu. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, sukčiai bandydavo apsimesti paramą ukrainiečiams renkančiomis organizacijomis ir taip neteisėtai pasisavinti žmonių aukojamus pinigus.

Sukčių atakos sukonstruotos taip, kad ant jų kabliuko užkibusi auka kuo mažiau galvotų ir kuo greičiau atliktų pageidaujamus veiksmus. To siekdami, sukčiai stengiasi sukurti kuo tiksliau žymių bendrovių stilių atkartojančius pranešimus. Jų turinys siūlo arba lengvai užsidirbti papildomų pinigų („laimėjote loterijoje“, „gaukite išmoką“, pan.) arba gąsdinti, grasinti („užblokuota sąskaita“, pan.).

Kaip ir kasmet, NKSC fiksuoja ir atvejų, kai sukčiai siunčia laiškus su suklastotomis sąskaitomis arba apsimeta vadovais ir jo vardu atsiuntę el. laišką liepia kuo greičiau pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą.

Kaip atpažinti internetinį sukčių:

  • Turinys. Patikrinkite, ar tekste nėra akivaizdžių gramatikos, skyrybos ar stiliaus klaidų. Sukčiai dažnai naudojasi automatinėmis vertimo programomis, todėl jų tekstuose būna daug klaidų.
  • Spaudimas. Sukčiai siekia savo auką priversti veiksmus atlikti kuo greičiau, kad ji nespėtų pagalvoti ar pasitarti su draugais ar artimaisiais.
  • Kreipinys. Ieškodami aukos, sukčiai išsiunčia tūkstančius vienodų el. laiškų, todėl naudoja universalų arba beasmenį kreipinį („gerb. Kliente“, „Sveiki“, „Laba diena“) ir niekada nesikreipia vardu.
  • Gobšumas. Nėra lengvų pinigų ir laimėjimų, ypač, skaitmeninėje erdvėje, todėl visi pasiūlymai greitai užsidirbti pinigų turėtų būti vertinami ypač atsargiai. Ypač, kritiškai turėtų būti vertinami iš nežinomų adresatų gauti pranešimai, kad „laimėjote loterijoje“, „gaukite išmoką“, pan.
  • Nuorodos. Bankai ir ryšio paslaugų teikėjai SMS žinutėse nesiunčia aktyvių nuorodų. Jeigu yra poreikis pasitikrinti savo paskyros duomenis, junkitės per oficialią paslaugos teikėjo svetainę.
  • Duomenys. Saugokite ir nesidalinkite su kitais savo prisijungimo prie paskyrų slaptažodžiais, prisijungimo kodais.

Daugiau Europos kibernetinio saugumo mėnesį: https://cybersecuritymonth.eu/ 

Ukrainos kovotojams kasdien pranešant apie svarbias pergales fronte, mūšiai vyksta ir už šalies ribų – į skaitmeninę kovą dėl tiesos įtraukiami ir Baltijos valstybių gyventojai. Nuo pat karo pradžios ekspertai fiksuoja regiono žiniasklaidoje padidėjusį melagingų naujienų srautą ir pasakoja, kokiais argumentais bandoma „nukalti“ rusų pergalę kare.

Pro-europietiškų pažiūrų Baltijos šalių visuomenės ilgą laiką buvo vienu pagrindinių taikinių Kremliaus propagandai.

Rusų vykdomų informacinių operacijų metu buvo siekiama sugriauti regiono valstybių visuomenių pasitikėjimą šalies valdžios institucijomis ir NATO, kurstyti etninę ir socialinę įtampą, o prasidėjus karui Ukrainoje – ir pelnyti užsienio piliečių palaikymą.

Ekspertų grupės iš „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ (PAI) atliktas Baltijos valstybėse veikiančių naujienų portalų, kuriuose informacija pateikiama rusų kalba, tyrimas atskleidė, kokias istorijas rusai pasitelkia siekdami pagrįsti brutalios karinės jėgos panaudojimą Ukrainoje bei už tai dar sulaukti „pagyrimo iš užsienio“.

„Pradėdami karą Ukrainoje, Kremliaus režimo agentai tuo pačiu metu pradėjo ir aktyvią informacinę kampaniją Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje, kuria bandoma į agresoriaus pusę patraukti rusakalbius šių šalių piliečius. Siekiant sukurti Rusijos kaip teisingos ir geranoriškos valstybės vaizdinį, pasitelkiami bent septynių skirtingų teminių grupių naratyvai“, – pasakoja Lukas Andriukaitis, dezinformacijos ekspertas ir vienas iš tyrimą atlikusios organizacijos įkūrėjų.

Pavyzdžiui, ukrainiečiai kaltinami vadovaujantis nacistinėmis idėjomis, vykdant žiaurius karo nusikaltimus, NATO ir Vakarų valstybės – karo provokavimu, rusofobija bei visuomenių amoralumu teikiant paramą ginklais, „kurie naudojami nekaltiems rusams žudyti“.

Be to, Kremliaus stiprybę bandoma įtvirtinti sužadinant rusakalbių skaitytojų baimes dėl karo persikėlimo į Europą, tariamo karo pabėgėlių laikymo svarbesniais už juos priimančių valstybių piliečius, regiono institucijų paskelbtų sankcijų Rusijai neveiksnumo ir kt.

Skaito juos labiausiai dominančią informaciją

L. Andriukaitis pažymi, kad pastaraisiais metais viso Europos regiono visuomenių susidomėjimas Kremliaus vykdomomis propagandos kampanijomis augo. Nepaisant to, nemaža dalis lietuvių ir kitų tyrimo šalių gyventojų vis dar kliaujasi internete perskaitytomis žinutėmis bei, dalindamiesi straipsniais su kitais vartotojais, atlieka „purviną“ rusų darbą.

Siekdami įvertinti, kiek dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukia pro-rusiškos melagienos, tyrimo metu ekspertai stebėjo ir vartotojų įsitraukimą.

„Daugelyje susirašinėjimo platformų, tokių kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Telegram“, skaitytojai gali reaguoti į jiems patinkančius pranešimus, taip skatindami jų iškėlimą į viršų. Fiksuodami, kiek patiktukų bei peržiūrų sulaukė kiekviena naujiena, pastebėjome, kad ne visos temos vienodai svarbios rusakalbiams Baltijos šalių vartotojams“, – pastebi L. Andriukaitis.

Didžiausią skaičių skaitytojų reakcijų – daugiau nei 100 tūkst. – pritraukė tie tekstai, kuriuose buvo kalbama apie rusų ir rusakalbių mažumų padėtį Ukrainą kare remiančiose regiono valstybėse.

Pasak dezinformacijos eksperto, tai vienas geriausių šiandieninių pavyzdžių, kad žmonės internete didžiausią dėmesį skiria juos asmeniškai paliečiančiai informacijai – nesvarbu, ar ji tiksliai atspindi realybę, ar turi propagandinę potekstę.

„Kuo aktualesnė ir daugiau emocijų skaitytojui kelia perskaityta informacija, tuo mažesnė tikimybė, kad jam kils abejonių dėl naujienos ir ja pasidalinusio šaltinio patikimumo. Tokiu būdu į vartotojų informacinį burbulą pradeda patekti tik tai, kas neprieštarauja jų požiūriui ir sustiprina asmeninius įsitikinimus. Objektyvus faktų suvokimas tampa sunkiai įsivaizduojamu reiškiniu“.

Mažesnį rusakalbių Baltijos šalių vartotojų įsitraukimą pelnė pasakojimai apie ukrainiečių piktnaudžiavimą Vakarų valstybių suteikiama karine parama, dėl to silpnėjančią pačių šalių karinę galią, Rusijos atsparumą sankcijoms ir korumpuotus, nekompetentingus Ukrainos lyderius.

Visos tyrimo metu analizuotos naujienos sulaukė daugiau nei 350 tūkst. reakcijų „Telegram“ platformoje.

Stengiasi kuo ilgiau išlaikyti vartotojų susidomėjimą

Ne vienerius metus Rusijos informacines operacijas Baltijos šalyse demaskuojantys ekspertai teigia, kad su laiku ištobulinti Kremliaus dezinformacijos sklaidos metodai mažai keičiasi. Nors tai iš dalies palengvina melagingų žinučių atpažinimą socialinėje erdvėje, procesas dėl to netampa paprastesniu.

L. Andriukaitis aiškina, kad Kremliaus dezinformacijos „mašina“ gana greitai prisitaiko prie esamų įvykių ir aktyviai ieško efektyvių naratyvų, kurie galėtų sudominti ir paveikti informacijos vartotojus. Rusijos karas Ukrainoje – ne išimtis.

„Per pustrečio mėnesio trukusį tyrimą pavyko įžvelgti ryškius pokyčius tame, kaip keičiantis karo Ukrainoje eigai, keičiasi dezinformacinėse žinutėse atpažįstami naratyvai. Pavyzdžiui, liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje Lietuvoje netilus diskusijoms dėl Kaliningrado tranzito, tyrimo metu analizuotuose naujienų portaluose taip pat vyravo su ekonominėmis sankcijomis ir jų poveikiu Rusijai bei Europai susiję straipsniai“, – teigia L. Andriukaitis.

Dezinformacijos eksperto teigimu, trijų savaičių laikotarpiu šią vasarą rusakalbiams Baltijos šalių skaitytojams skirtose internetinėse žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbti 18–22 straipsniai šia tema per savaitę; vėliau fiksuotas publikacijų skaičiaus sumažėjimas.

Tyrimo metu surinkta medžiaga tik patvirtino dezinformacijos ekspertams gerai žinomą tiesą, pažymi L. Andriukaitis: „Vieniems naratyvams prarandant aktualumą ir visuomenės susidomėjimą, į jų vietą iškart stoja kitos propagandos tiesos“.

Kaip pavyzdį tyrimą atlikę ekspertai pateikia jau minėtą ekonominių sankcijų naratyvų grupę ir aptaria tyrime plačiausiai dominavusius straipsnius apie Rusijos ir Ukrainos karo įvykius.

Pastaroji naratyvų grupė savo publikacijų piką pasiekė birželio 13 d. – liepos 17 d., kuomet per savaitę buvo paskelbti 23–25 straipsniai, vėliau patyrė publikacijų skaičiaus nuosmukį ir užleido pozicijas ankstesnei naratyvų grupei.

Plačiau su straipsnyje pristatytu tyrimu (anglų k.) galite susipažinti paspaudę nuorodą.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ išleido 2022-ųjų metų pasaulinio skaitmeninio gyvenimo kokybės indekso versiją. Jame Lietuva šiemet pakilo per penkias pozicijas ir yra 11-a iš 117 vertintų valstybių. Bendrame reitinge Lietuva aplenkė kitas Baltijos šalis, o kibernetinio saugumo srityje yra antra geriausia pasaulyje, po pirmoje vietoje esančios Graikijos.

„Skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas (angl. Digital Quality of Life Index, DQL) sudaromas jau ketvirtus metus iš eilės ir kasmet sulaukia didelio pasaulio žiniasklaidos ir technologijų ekspertų dėmesio. Šiemet išplėtėme indekso imtį ir ištyrėme situaciją 117 šalių. Kaip ir visuomet, siekdami nusakyti skaitmeninio gyvenimo kokybę atsižvelgėme į penkias pagrindines kategorijas: interneto įperkamumą, interneto kokybę, e. infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir e. valdžios paslaugas“, – pasakoja Agneška Šablovskaja, tyrimą atlikusios kompanijos „Surfshark“ vyriausioji tyrėja. 

Lietuva – tarp pasaulio lyderių

„DQL“ indekse Lietuva šiemet užėmė 11-ą vietą pasaulyje (indeksas siekia 0,66 punkto), aplenkdama gerokai didesnes Europos valstybes – Ispaniją, Norvegiją, Italiją ir kitas. Už nugaros Lietuva paliko ir Jungtines Amerikos Valstijas, Singapūrą bei Okeanijos lyderę Naująją Zelandiją.

Lietuva šiemet viena ryškiausių lyderių ir kibernetinio saugumo kategorijoje, kur užėmė antrą vietą pasaulyje, iš karto po Graikijos. Be to, internetas Lietuvoje vienas įperkamiausių planetoje – šioje srityje šalis užėmė 8-ąją vietą. Tiesa, pernai čia buvome penkti, tačiau brangstančio šviesolaidžio tendencija ryški visame pasaulyje.

Lietuva indekse geriausiai pasirodė ir tarp Baltijos šalių, nepaisant to, kad jos taip pat demonstruoja aukštesnį rezultatą nei pernai. Šiemet Estija atsidūrė 14-oje vietoje, o Latvija liko 33-oje. Pastarąją Lietuva lenkia visose penkiose indekso kategorijose, o nuo Estijos atsilieka tik e. infrastruktūros ir e. valdžios paslaugų srityse.

Stinga interneto kokybės 

Lietuva iš penkių indekso kategorijų prasčiausią poziciją užima interneto kokybės srityje – čia liko 37-a, nors ir pakilo šešiomis vietomis aukščiau lyginant su praėjusiais metais. Lietuvai rodiklius čia reikėtų gerinti net 40 proc., jei ši norėtų pasivyti šioje srityje lyderiaujančią Čilę.

Lietuvą interneto kokybės indekse lenkia ir Latvija, užimanti 29-ą vietą, tuo tarpu Estija liko žemiausiai – 47-a. Lietuvos interneto kokybės rodikliui šiemet didžiausią įtaką darė palyginti lėtas progresas didinant interneto, ir ypač mobilaus, greitį. Pavyzdžiui, šioje srityje pirmaujanti Portugalija interneto greitį didino vidutiniškai 10 Mbps kas mėnesį, kai Lietuvoje ši vertė 10 kartų mažesnė.

E. valdžios paslaugų kategorijoje Lietuva šiemet nukrito viena pozicija žemiau ir liko 24-a, e. infrastruktūros srityje išliko 26-oje vietoje.

Pasaulyje lyderiauja Izraelis

Pirmąją vietą pasauliniame „DQL“ reitinge užima Izraelis. Po jo pasaulinėje lentelėje rikiuojasi dvejus metus iš eilės pirma buvusi Danija, Vokietija, Prancūzija ir Švedija. Penkias žemiausias vietas užėmė Kamerūnas, Mozambikas, Etiopija, Jemenas ir paskutinėje vietoje likusi Kongo Demokratinė Respublika.

Regioniniu požiūriu JAV lyderiauja Šiaurės Amerikoje, tarp Afrikos šalių Pietų Afrikos gyventojai džiaugiasi aukščiausia skaitmeninio gyvenimo kokybe, o Naujoji Zelandija pirmauja Okeanijoje, lenkdama Australiją.

Internetas pasaulyje vis mažiau įperkamas

„Surfshark“ tyrimas atskleidė, kad antrus metus iš eilės visame pasaulyje namų internetas (angl. fixed broadband) ryšys tampa vis mažiau įperkamas – žmonės turi dirbti 6 minutėmis daugiau, kad  galėtų sau leisti pigiausio plačiajuosčio interneto paketą. Lietuvoje tokį paketą žmonės gali įsigyti dirbę vidutiniškai 37 minutes, kai tokiose šalyse kaip Dramblio Kaulo Krantas ar Uganda tas žmonėms užtrunka net dvi savaites.

Lietuvoje gerokai įperkamesnis mobilusis internetas, nepaisant to, kad pigiausiam jo paketui įsigyti turime dirbti kiek daugiau nei pernai – 2 minutes ir 41 sekundę.

Tyrimo metu taip pat pastebėta, kad visose šalyse investicijos į elektroninę infrastruktūrą ir elektronines valdžios paslaugas labiausiai prisideda prie žmonių skaitmeninės gerovės.

„Jau ne pirmus metus tyrimo duomenys rodo, jog šalies bendrojo vidaus produkto dydis, nusakantis ekonominį valstybės išsivystymo lygį, nebūtinai reiškia didesnes investicijas į e. infrastruktūrą ir geresnę skaitmeninio gyvenimo kokybę. Vadinasi, ją gerinti padeda dėmesys šiai sričiai ir savalaikės investicijos“, – aiškina „Surfshark“ tyrėja A. Šablovskaja.

Visą tyrimą ir daugiau informacijos galima rasti čia: https://surfshark.com/dql2022

Apie „Surfshark“

„Surfshark“ yra Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų bendrovė. Jos kuriamas virtualus privatus tinklas „Surfshark VPN“ yra tarp trijų didžiausių pasaulyje ir vienas iš nedaugelio, kurį pripažįsta nepriklausomi saugumo ekspertai. 2021 m. „Cybersecurity Excellence“ apdovanojimuose „Surfshark“ laimėjo aukso medalį ir pelnė novatoriškiausios metų saugos tarnybos titulą. 2022 m. „Surfshark“ kartu su kibernetinio saugumo bendrove „Nord Security“ paskelbti antruoju oficialiu vienaragiu Lietuvoje.

Internete naršome beveik kasdien – apsiperkame elektroninėse parduotuvėse, bendraujame ir ieškome informacijos. Nors virtualioje erdvėje egzistuoja daugiau nei 1,6 mlrd. įvairiausios paskirties svetainių, ne visos iš jų yra saugios ir patikimos, todėl vartotojams būtina žinoti, kaip jas atskirti. Ekspertas dalijasi keliais patarimais, kurie padės nepapulti kibernetiniams sukčiams į rankas.

Pasirūpinkite saugiu naršymu

Šiuolaikinės technologijų galimybės itin didelės, tad žinant kelias gudrybes galima geriau apsisaugoti nuo sukčių apgavysčių internete. Žinoma, kad naršymo patirtis būtų itin sklandi ir saugi, tam tikrais apsaugos veiksmais turime pasirūpinti patys“, – pasakoja Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Specialistas pataria reguliariai atnaujinti naudojamą interneto naršyklę, nes naujausioje jos versijoje yra įdiegiama apsauga nuo netikrų svetainių bei virusų. Taip pat būtina dažnai keisti slaptažodžius ir niekam jų neatskleisti. M. Užupis atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojams svarbu patiems identifikuoti netikras internetines svetaines, kuriomis sukčiai siekia pasisavinti duomenis, prisijungimus ar net pinigus. Nors šiuolaikinės naršyklės geba informuoti apie apgaulingas svetaines, būtina ir patiems įvertinti svetainių saugumo lygį – tam yra keli efektyvūs patarimai.

Kas išduoda netikrą svetainę?

Klaidingas URL adresas.Vienas iš pagrindinių netikros svetainės požymių – neteisingai parašytas URL adresas. Sukčiai gali šiek tiek pakeisti URL pavadinimą (pavyzdžiui, „facebeek.com“, kai tuo tarpu tikrosios svetainės adresas yra „facebook.com“)arba įrašyti kitą domeno plėtinį (pavyzdžiui, „facebook.org“, vietoje tikrojo „facebook.com“). Tokio poelgio motyvas paprastas – svetainės lankytojai dažnai neatkreipia pakankamai dėmesio į svetainės adresą ir drąsiai atlieka veiksmus ar pateikia savo duomenis joje.

Nėra užrakintos spynelės simbolio.Jei URL adreso juostos viršutinėje kairėje pusėje matote raudonos spalvos trikampį su šauktuku ir šalia esantį užrašą „Not secure“ (liet. „Nesaugus“), tai ženklas, kad naršote nesaugioje svetainėje. Tinkamai apsaugotas internetinis puslapis yra žymimas užrakintos spynelės simboliu. Jis reiškia, kad svetainė yra apsaugota TLS/SSL sertifikatu, kuriuo yra šifruojami naudotojo duomenys. Paspaudę ant šio simbolio, rasite visą detalią informaciją apie svetainės saugumą (kada svetainė buvo sukurta, kokiame serveryje ji yra patalpinta ir pan.).

Trūksta duomenų apie svetainės savininką.Saugioje internetinėje svetainėje visuomet galite rasti išsamią informaciją apie jos savininką – paprastai tokie duomenys yra pateikiami kontaktų skiltyje. Jei nerandate svetainės savininko kontaktų (įmonės adreso, darbo laiko, telefono numerio ar el. pašto), tai gali būti ženklas, kad naršote svetainėje su saugumo spragomis.

Nerandate informacijos apie svetainėje taikomą privatumo politiką Asmens duomenų privatumo politika reikalauja, kad svetainės savininkai lankytojams pateiktų išsamią informaciją apie asmens duomenų apskaitą – kaip šie duomenys yra renkami, naudojami ir apsaugomi. Daugumoje svetainių yra privatumo politikos skiltis arba nuoroda į dokumentą, kuriame pateikiama išsami informacija apie asmens duomenų tvarkymą. Jei tokios informacijos nerandate – tai įspėjimas, kad galimai lankotės nesaugioje svetainėje.

Nėra svetainės apsaugos ženklų ar autorystės nuorodos. Įprastai saugių internetinių puslapių apačioje yra pateikiami įvairūs apsaugos ženklai arba nurodoma, kam priklauso svetainės autorystės teisės. Norint įsitikinti, ar svetainė, kurioje lankotės, atitinka saugumo reikalavimus, būtina atkreipti dėmesį į šį aspektą. Jei nerandate nei autorystės teisių, nei apsaugos ženklų, kurie svetainės kūrėjams gaunami tik atitikus visus saugumo reikalavimus ir gavus saugumo sertifikatus, tikimybė, kad lankotės nesaugiame internetiniame puslapyje, yra gana reali.