Login to your account

Username *
Password *

Šiuo metu daugybė elektronikos prietaisų – telefonai, planšetės, laikrodžiai, o ir kai kurie buitiniai prietaisai – kaupia naudotojų duomenis arba reikia prie jų prisijungti suvedus vardą ir slaptažodį. Kas nutinka su duomenimis, kai tokie prietaisai sugenda arba tampa mums nebereikalingi ir kai juos išmetame? Kaip tokiais atvejais apsaugoti savo duomenis? Atsako kibernetinio saugumo ir elektronikos specialistai.

„Elektronikos prietaisų vartotojų duomenų saugumas yra ypač svarbus ir turėtų būti atsižvelgiama į tam tikrus veiksmus, kai prietaisai sugenda, tampa nereikalingi arba bandoma jais atsikratyti. Yra keletas žingsnių, kuriuos mūsų specialistai rekomenduoja atlikti, jeigu norite apsaugoti savo duomenis“,  – sako IT paslaugų įmonės „Heximus“ vadovė Giedrė Ruginytė-Čepienė ir išvardija svarbiausius punktus, kuriuos reikėtų įsidėmėti.

  1. Atsijungimas nuo paskyros. Prieš išmetant arba atiduodant prietaisą, pirmas ir svarbiausias žingsnis yra atsijungti nuo visų susietų paskyrų (pvz., el. pašto, socialinių tinklų, „cloud“ paslaugų). Tai padės išvengti neautorizuotos prieigos prie jūsų duomenų.
  2. Duomenų atsarginė kopija. Prieš ištrindami duomenis arba atsikratydami prietaisu, atlikite atsarginę duomenų kopiją. Ji gali būti išsaugoma kompiuteryje, debesyje arba kitame įrenginyje. Tai užtikrins, kad jūsų svarbūs duomenys nebus prarasti.
  3. Duomenų ištrynimas. Patikrinkite prietaiso nustatymus arba gamintojo instrukciją, kaip atlikti duomenų ištrynimą. Kiekvienas prietaisas gali turėti skirtingus būdus, kaip ištrinti duomenis ir atstatyti gamyklinius nustatymus.
  4. Fizinis įrenginio saugojimas. Jei nusprendėte išsaugoti ar parduoti prietaisą, geriausia jį saugoti saugioje vietoje, kuri būtų nepasiekiama kitiems asmenims. Jei planuojate parduoti, visada rekomenduojama išvalyti duomenis ir atstatyti prietaiso gamyklinius nustatymus.
  5. Įrenginių atjungimas nuo kitų. Jei prietaisas (pvz., laikrodis) yra susijungęs su kitais įrenginiais (pvz., telefonu), prieš atsikratant vieno iš jų, geriausia atjungti susietąjį prietaisą nuo pagrindinio. Taip pat patikrinkite, ar susijungimo duomenys ir leidimai yra pašalinti.
  6. Fizinis sunaikinimas. Jei esate tikri, kad prietaisas nebebus naudojamas ir jame nebelieka jokių jums svarbių duomenų, galite pasirinkti prietaiso fizinį sunaikinimą. Tai gali būti ypač naudinga tada, kai jūsų duomenų saugumas yra itin svarbus.

Saugumui užtikrinti – keli patarimai

„Visada būkite budrūs dėl savo asmeninių duomenų saugumo ir atidžiai sekite gamintojo nurodymus dėl prietaiso priežiūros, sunaikinimo, saugojimo arba pardavimo“, – priduria G. Ruginytė-Čepienė ir dalijasi dar keliais naudingais patarimais.

Slaptažodžių keitimas. Po to, kai atsijungėte nuo paskyros ir pasidarėte duomenų atsarginę kopiją, rekomenduojama pakeisti slaptažodžius susietoms paskyroms. Tai padės apsisaugoti nuo neleistinos prieigos.

Duomenų šifravimas. Jei jūsų prietaise yra jautrių duomenų, verta apsvarstyti duomenų šifravimą. Tai užtikrins, kad net jei prietaisas pateks į nepageidaujamas rankas, duomenys bus saugūs.

Programinės įrangos atnaujinimai. Prieš atsikratydami prietaiso, įsitikinkite, kad visos programinės įrangos atnaujinimai yra atlikti. Tai padės užtikrinti gerą prietaiso veikimą ir saugumą.

Išvalymas prieš pardavimą/perdavimą. Jei planuojate parduoti elektronikos prietaisą, rekomenduojama jį išvalyti, net nuvalyti nuo jo asmeninius pirštų antspaudus.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė pažymi, kad tinkamai pasirūpinę nebenaudojamais elektronikos prietaisais, apsaugosime ne tik savo duomenis, bet ir aplinką.

„Bet kur išmesti elektronikos prietaisai irdami į aplinką gali paskleisti medžiagų, kurios kenkia žmonėms, gyvūnams, augalams. Todėl nebereikalingų telefonų, laikrodžių ir kitų elektronikos prietaisų bei baterijų vieta – ne mišrių atliekų konteineris, o specialios talpos, kurias galima rasti kone bet kuriame prekybos centre ar biure. Iš talpų elektronika keliauja pas licencijuotus atliekų tvarkytojus, kurie ją sutvarko pagal aukščiausius standartus. Beje, jeigu prietaisas yra tinkamas pakartotiniam naudojimui, atliekų tvarkytojai taip pat pasirūpina duomenų pašalinimu bei saugumu. Be to, elektronikos atliekose yra ir vertingų medžiagų – aukso, sidabro, vario bei kitų. Jeigu elektronikos atliekos patenka pas teisėtus atliekų tvarkytojus, šias medžiagas galima atgauti, panaudoti naujiems gaminiams ir taip sutaupyti vertingų gamtos išteklių bei prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo“, – teigia V. Masalienė. 

Atliekų svoris – įspūdingas 

Pasak V. Masalienės, skaičiuojama, kad šiemet elektronikos ir baterijų atliekos sudarys 61,3 mln. tonų – daugiau nei sveria Didžioji kinų siena, tačiau tik 17,4 proc. šių atliekų  bus tinkamai surinkta ir perdirbta. Todėl labai svarbu prisiimti asmeninę atsakomybę ir dėti pastangas, kad kuo daugiau mums nebereikalingų prietaisų būtų panaudota pakartotinai ar perdirbta. 

Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.

Priešingai įprastai nuomonei, kad kibernetiniai nusikaltėliai pirmiausia taikosi į dideles korporacijas, iš tiesų vienodą riziką patiria tiek didelės įmonės, tiek smulkusis verslas. Skirtumas tas, kad kol korporacijos gali investuoti į visą kibernetinio saugumo infrastruktūrą, vidutinio dydžio ar mažos įmonės šiai sričiai skiria mažiau dėmesio arba saugumo priemonėmis nepasirūpina visai. Anot eksperto, vertinant modernių atakų tobulėjimą ir galimas pasekmės, verslas turėtų pasirūpinti kibernetiniu saugumu iš anksto.

Kodėl verslas nepasirūpina saugumu?

Raimondas Mikalajūnas, „Tele2“ verslo projektų vadovas, sako, kad tai, jog kibernetiniam saugumui skiriama per mažai resursų, lemia kelios priežastys. Pirmiausiai, vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad programišiai taikosi tik į stambias įmones. Naujausi pasauliniai tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė kibernetinių atakų yra nutaikytos į vidutinio dydžio ir mažas įmones bei jų darbuotojus.

„Mažesnių įmonių savininkai dažnai nesuvokia, kokie pažeidžiami yra kibernetiniams nusikaltimams. Kibernetiniai sukčiai vis dažniau taikosi į mažąsias įmones, nes jos turi ribotus išteklius ir dažnu atveju nediegia pažangių kibernetinio saugumo priemonių. Mažesnės įmonės taip pat rečiau apmoko savo darbuotojus, kaip atpažinti programišių atakas, todėl šie yra labiau pažeidžiami, kas kenkia ir bendram įmonės saugumui“, – sako R. Mikalajūnas.

Antroji priežastis, priduria ekspertas, yra ta, kad įmonės kibernetinio saugumo strategijos kūrimas – ilgas ir brangus procesas. Bendrovėms tenka kurti atskirą departamentą, samdyti šios srities specialistus, kurti visą informacinių technologijų infrastruktūrą, kas kainuoja tūkstančius eurų.

„Kai esi, pavyzdžiui, tarptautinė korporacija, tokios sumos neatrodo labai didelės ir jau yra tapusios savotiška verslo „higiena“. Tačiau vidutinio ar mažo verslo savininkams tokios investicijos yra labai skaudžios ar net neįmanomos“, – tikina jis.

Vis dėlto, aplaidumas gali kainuoti dar daugiau – kibernetinių atakų padariniai kai kurioms įmonėms gali būti itin nuostolingi. Tai gali būti finansiniai nuostoliai, ilgalaikės prastovos, klientų pasitikėjimo praradimas ir ilgalaikė žala reputacijai – visa tai gali lemti net verslo žlugimą. 

Remiantis bendrovės „IBM“ 2022 m. duomenų saugumo pažeidimo ataskaita, vidutinis sėkmingos kibernetinės atakos nuostolis verslui yra 4,35 mln. JAV dolerių, o jei verslas veikia pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, šis skaičius išauga daugiau nei dvigubai. Tad akivaizdu, kad, nepaisant įmonės dydžio, vis tiek būtina apsaugoti jautrią informaciją ir užtikrinti sklandžią veiklą.

Reikalauja išpirkos, pasisavina pinigus

Dažniausiai pasitaiko kelios kibernetinių nusikaltimų, nukreiptų į vidutines ir mažas įmones, rūšys. Vienos populiariausių – išpirkos reikalaujančios programos (angl. „Ransomware“). Tai kenkėjiškos programinės įrangos rūšis, kuria naudodamiesi sukčiai užšifruoja aukos duomenis ir reikalauja išpirkos mainais už iššifravimo raktą. JAV 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 70 proc. tokių atakų buvo nukreiptos būtent į mažąsias ir vidutines įmones.

Dar viena dažnai pasitaikanti kibernetinė grėsmė – verslo el. pašto pažeidimas (angl. „BEC“). Šios atakos būna nukreiptos prieš darbuotojus, turinčius prieigą prie įmonės finansų ar slaptos informacijos. Kibernetiniai nusikaltėliai dažnai apsimeta aukšto lygio vadovu ir prašo pervesti pinigų arba suteikti konfidencialios informacijos. 2020 m. pabaigoje nuo „BEC“ atakos nukentėjo JAV benamių labdaros organizacija „One Treasure Island“, kuri prarado daugiau kaip 650 tūkst. JAV dolerių. Apsimetę teisėtais partneriais, įsilaužėliai sėkmingai pavogė milžinišką sumą pinigų, o labdaros organizacija neturėjo jokių teisinių gynimo priemonių.

Trečia dažniausiai pasitaikanti sukčių priemonė – internetinių slaptažodžių atakos. Bendrovės „Verizon“ tyrimas parodė, kad daugiau kaip 80 proc. visų sėkmingų įsilaužimų įvyksta praradus prisijungimo duomenis. Kibernetiniai nusikaltėliai naudoja įvairius metodus, kad gautų prieigą prie prisijungimo duomenų, o tam pasitelkia įvairius metodus, pavyzdžiui, „fišingą“ (angl. „phishing“). Turėdami naudotojo duomenis, nusikaltėliai gali gauti prieigą prie slaptos informacijos ar net finansų.

Kaip apsisaugoti?

Pasak R. Mikalajūno, turėdamos reagavimo į incidentus planą, mažesnės įmonės gali padidinti savo kibernetinį atsparumą, o tam nebūtinai prireiks milžiniško biudžeto. Ekspertas teigia, kad kiekvienas verslas turėtų pirmiausia pasirūpinti kibernetinio saugumo strategija: „Gerai apibrėžta kibernetinio saugumo strategija suteikia holistinį požiūrį į organizacijos saugumo padėtį, įvertina grėsmių aplinką ir prieinamus skaitmeninius išteklius, apibrėžia apsaugos priemones. Svarbu, kad kibernetinio saugumo strategija būtų išsami, lanksti ir pritaikoma, atsižvelgiant į nuolat kintantį kibernetinių grėsmių pobūdį.“

Pasak jo, yra keli žingsniai, kuriuos be didelių investicijų gali savo veikloje praktikuoti vidutinio dydžio ir mažosios įmonės:

1. Reguliariai rengiami darbuotojų mokymai. Būtina reguliariai apmokyti savo darbuotojus, kaip atpažinti ir reaguoti į galimas kibernetines atakas, taip pat kaip sukurti saugius slaptažodžių ir el. pašto apsaugą. Kibernetinio saugumo aplinka nuolat keičiasi, todėl laiku edukuoti savo komandos narius yra itin svarbu.

2. Kelių žingsnių autentiškumo patvirtinimas. Sudėtingo slaptažodžio ne visuomet pakanka apsiginti nuo programišių. Kelių žingsnių autentifikavimas suteikia papildomą saugumo lygmenį, nes naudotojai, norėdami prisijungti prie sistemų ar informacijos, privalo pateikti daugiau nei vieną identifikavimo įrodymą.

3. VPN. Įmonės išteklius gali apsaugoti virtualus privatus tinklas – VPN. Tai ne tik veiksminga, bet ir paprasta naudoti priemonė. Naudojant VPN sukuriamas privatus šifruotas tinklas, per kurį naudotojo įrenginys gali pasiekti internetą, o jo asmeninė informacija, buvimo vieta ir kiti duomenys slepiami.

4. Nuolat atnaujinama programinė įranga. Svarbu nepraleisti reguliarių techninės ir programinės įrangos saugumo atnaujinimų. Kibernetiniai nusikaltėliai dažnai pasinaudoja pasenusios programinės įrangos pažeidžiamumais, kad gautų prieigą prie jautrių sistemų ar duomenų. 

5. Investicijos į išorės įrankius. Įmonėms, kurios pačios negali sukurti kibernetinio saugumo, gali išbandyti technologijų verslo siūlomus įrankius. Pavyzdžiui, „Tele2“ paslauga „Interneto apsauga PRO“ padeda apsaugoti įmonės įrenginius nuo potencialių įsilaužėlių veiksmų, duomenų vagystės, gali aptikti įtartiną arba kenksmingą veiklą. Paslauga susideda iš penkių skirtingų saugumą tinkle užtikrinančių dalių: ugniasienės, įsilaužimo aptikimo ir įsilaužimo užkardymo sistemų, interneto adresų filtravimo, programėlių naudojimo filtravimo ir statinio IP adreso.

6. Reagavimo į incidentus planavimas. Nors svarbu imtis prevencinių priemonių, įmonių savininkai taip pat turėtų turėti reagavimo į incidentus planą tam atvejui, jei kibernetinė ataka vis dėlto įvyktų (o šiais laikais ji beveik neabejotinai įvyks).

„Verslas, kuris rūpinasi kibernetiniu saugumu, daug išlošia. Tai užtikrina sklandesnį verslo tęstinumą, konfidencialios, jautrios klientų informacijos apsaugą, suteikia didesnį klientų pasitikėjimą ir geresnę prekės ženklo reputaciją. Be to, nors iš pradžių reikalauja bent minimalių investicijų, vėliau padeda verslui sutaupyti pinigų kibernetinių atakų žalos ištaisymui“, – sako R. Mikalajūnas.

Kibernetinio saugumo žinovai griauna stereotipą, kad asmeniniai duomenys į juodąją rinką nuteka dėl jų savininkų neatidumo ar beribio patiklumo. Sukčių taikinyje galime atsidurti kiekvienas, sako jie ir pabrėžia, jog savo vertę turi ne tik banko kortelės ar prisijungimo prie sąskaitos duomenys, asmens tapatybės dokumentai ir jų kopijos, bet ir „nulaužtos“ elektroninio pašto, socialinių tinklų paskyros.

Duomenų privatumo, kibernetinio saugumo tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Privacy Affairs“ duomenimis, 2022 metais ir pirmąjį šių metų ketvirtį juodojoje asmens duomenų rinkoje prekyba toliau klestėjo. Jos sudarytame 2023 metų Tamsiojo interneto kainų indekse 1,8 tūkst. JAV dolerių įvertintas ir fizinis lietuviškas pasas (fizinis, ne kopija).

Pasak Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktoriaus Petro Gotauto, būdami Europos Sąjungos (ES) piliečiai esame patrauklūs kaip galimybė išnaudoti Bendrijos piliečio turimas privilegijas.

„Iš esmės kiekvienas esame potencialus juodosios rinkos taikinys. Svarbu suprasti, kad asmens duomenys gali būti „nusiurbti“ iš bet kokios paslaugos teikėjo, kaip, pavyzdžiui, medicinos klinika, gali būti pavogti banko kortelės duomenys, prisijungimai prie sąskaitos, nutekinti elektroninio pašto ar socialinio tinklo paskyros duomenys, kurie neretai naudojami asmens identifikavimui, mokėjimo paslaugos patvirtinimui. Tikrai nėra taip, kad juodajame internete cirkuliuoja tik menkiau išprususių, neatidžių ar be galo patiklių asmenų atiduoti duomenys. Tai – mitas“, – pabrėžia P. Gotautas.

Vasara yra atostogų metas, kuomet intensyviai keliaujama į užsienį, todėl ypač atidžiai patariama saugoti lietuvišką pasą. Jis juodojoje rinkoje, anot „Privacy Affairs“, yra tarp penkių brangiausių asmens dokumentų. Vertinant ilguoju laikotarpiu, 2023 metais lietuviško paso vertė tarp aferistų sudaro apie 3 tūkst. JAV dolerių.

Finansiniai sukčiai už 5 tūkst. JAV dolerių limitą turinčią kredito kortelę sumokėtų apie 110 JAV dolerių, N26 finansų platformos vokišką kriptovaliutos paskyrą – 2,65 tūkst. JAV dolerių, feisbuko ar instagramo paskyros duomenis – po 25 dolerius, už populiaraus Gmail elektroninio pašto prisijungimus – 60 dolerių.

Jei asmeninių duomenų kaina dalimi atvejų ir neatrodo kritiškai didelė, patariama neužmiršti, kad įsilaužėliai retai atakuoja asmeniškai vieną žmogų, kol išsiaiškina, kur koks slaptažodis pas jį veikia. Juodajame internete galioja tie patys ekonominiai dėsniai, kurie stengiasi nusikalstamus procesus optimizuoti pasiekiant kuo didesnį duomenų pasisavinimo bei pardavimo mastą.

Anot P. Gotauto, suprantant tai tampa aišku, kodėl kibernetines atakas patiria įmonės ar institucijos, valdančios daugybę asmens duomenų.

„ES galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) gerokai sugriežtino disponavimą asmens duomenimis, tačiau pastarųjų saugumas didele dalimi priklauso ir nuo to, kiek dėmesio bei lėšų savo sistemų apsaugai skiria tokius duomenis akumuliavusios institucijos. Pasiruošimas kibernetinėms rizikoms yra sudėtingas ir brangus. Be to, tikrai dar ne visi duomenų valdytojai įsilaužimo grėsmę laiko prioritetu, nors turėtų tai daryti“, – sako P. Gotautas.

Viena didžiausių šiais metais duomenų vagysčių tapo balandį įvykęs įsilaužimas į JAV, Masačiusetse įsikūrusią medicinos įstaigą „Shields Health Care Group“. Per jį pavogta apie 2,3 mln. žmonių asmens duomenų.

Pasak P. Gotauto, tai tik dar kartą įrodo, kad savo asmens duomenų, banko kortelių bei slaptažodžių nereikia numesti parke ant suoliuko, kadangi asmens duomenys gali būti pavogti gyvenant įprastą gyvenimą ir naudojantis įprastomis paslaugomis.

Nors aplink mus bevielis internetas ir belaidžiai įrenginiai, iš išmaniojo į kompiuterį prireikus „permesti“ nuotraukas ar dokumentus, daugelis mūsų vis dar instinktyviai griebiasi seno gero USB laido. Šis dešimtmečius skaičiuojantis failų perkėlimo būdas nepatogus ir akivaizdžiai pasenęs, bet kol kas jam nebuvo visavertės alternatyvos.

Tačiau per pastaruosius metus situacija smarkiai pasikeitė. „Telia“ pateikia tris modernius kelius, kaip failus iš išmaniojo vienu paspaudimu perkelti į kone kiekvieną asmeninį kompiuterį.

„Bevielis įvairių failų dalijimasis tarp kompiuterio ir telefono dar visai neseniai buvo „Apple“ vartotojų privilegija, o daugeliui į ją pavydžiai žiūrėjusių „Windows“ ir „Android“ įrenginių savininkų tekdavo dokumentus ir nuotraukas sau siųsti elektroniniu paštu ar naudoti kitus nepatogius sprendimus. Vis dėlto „AirDrop“ veikimo paprastumu ir sparta prilygstantis funkcionalumas neseniai tapo prieinamas kiekvienoje iš populiariausių platformų. Priklausomai nuo turimo telefono ir kompiuterio operacinių sistemų, tam tereikės pasinaudoti viena iš trijų programėlių – „Nearby Share“, „Intel Unison“ ar „AirDroid“, – naujienomis dalinasi „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė,   

„Windows“ kompiuteris ir „Android“ telefonas 

Po ilgų laukimo metų „Nearby Share“, „Google“ alternatyva konkurentės „AirDrop“ sprendimui, pagaliau pradėjo veikti ir „Windows“ platformoje. Norint ja pasinaudoti, minėtų kompiuterių savininkams iš Android.com puslapio reikėtų įsidiegti specialią programėlę ir pasitikrinti, ar jų „Android“ išmaniuosiuose yra instaliuota „Files by Google“ aplikacija.

„Įsidiegus „Nearby Share“, kompiuteryje reikės prisijungti su ta pačia „Google“ paskyra, kaip ir savo telefone, programa taip pat pasiūlys sukurti sau patinkantį kompiuterio pavadinimą ir iš kontaktų sąrašo nustatyti, kurie jų gali dalintis failais su jumis. Toliau savo „Android“ telefone teks atverti „Files by Google“ aplikaciją, pasirinkti norimą failą ir spustelėti tris sujungtus taškus primenančią dalinimosi ikonėlę. Kompiuterio ekrane įsižiebs prašymas patvirtinti siuntimą ir failas iš telefono magiškai „įkris“ į kompiuterio „Downloads“ aplanką“, – detalizuoja R. Marcišauskienė.

Specialistas akcentuoja, kad norint pasinaudoti šiuo dokumentų perdavimo būdu kompiuteryje turi veikti 64 bitų „Windows 10“ ar naujesnė operacinė sistema, jo procesorius turi būti ne „ARM“ architektūros, o siuntimo metu telefone ir kompiuteryje privalo būti įjungti Wi-Fi ir „Bluetooth“ ryšiai.

„Windows“ kompiuteris ir „iPhone“ 

Kadangi „Apple“ griežtai atsisako suteikti prieigą prie „AirDrop“ kitų gamintojų prietaisams, o ypač konkurentams iš „Windows“ stovyklos, iniciatyvą iš jos rankų perėmė procesorių gamintoja „Intel“. Neseniai pasirodęs „Intel Unison“ sprendimas į „Windows“ kompiuterį leidžia siųsti failus praktiškai iš bet kokio išmaniojo, įskaitant ir „iPhone“. 

Norintieji šiomis galimybėmis pasinaudoti iš „Microsoft Store“ programėlių parduotuvės turėtų atsisiųsti „Intel Unison“ programą ir tą patį atlikti savo išmaniajame. Pastarajam skirtoje programėlės versijoje reikėtų suteikti reikalingus leidimus ir nuskenuoti kompiuteryje matomą QR kodą. Suporavus abu įrenginius, „iPhone“ įdiegtoje „Intel Unison“ aplikacijoje teks atverti „Transfer Files“, tada „Sent“ ir spustelėti mėlyną rodyklę apatiniame dešiniajame ekrano kampe. Po nuotraukų, failų ar galimybės siųsti kamera nufotografuotus kadrus pasirinkimo jūsų turinys kompiuteryje atsidurs akimirksniu.

Nepaisant to, kad „iPhone“ suporavimas su „Windows“ įrenginiu pastarajame taip pat leis siųsti žinutes, skambinti ir net matyti telefoną pasiekiančius pranešimus, „Intel Unison“ kelia nemažai reikalavimų pačiam kompiuteriui. Visų pirma, jame turi būti instaliuotas bent jau „Windows 11 22H2“ operacinės sistemos atnaujinimas, o viduje – sumontuotas „Intel 12th“ kartos ar naujesnis lustas, kartu su 8GB operatyviosios atminties. Tiesa, kai kurie vartotojai teigia programą sugebėję paleisti ir kur kas kuklesniais parametrais pasižyminčiuose įrenginiuose. 

„Mac“ kompiuteris ir „Android“ 

Ieškantiems paprasto failų persiuntimo iš „Android“ į „Apple“ kompiuterį būdo „Telia“ atstovas taip pat iškart pataria dairytis į trečiųjų šalių paslaugas. Viena jų, „AirDroid“, veikia tiesiog kompiuterio naršyklėje, tad ji nepavaldi jokiems Kupertino milžinės konkurenciniams ribojimams.

„Android“ išmaniajame iš „Play Store“ instaliavus „AirDroid“ programėlę, suteikus reikalingus prieigą prie failų ir susikūrus jos paskyrą, kompiuterio naršyklėje turėtume atverti „AirDroid“ svetainę ir jos lange telefonu nuskenuoti matomą QR kodą. Kai abu prietaisai susijungs, naršyklėje matomame „AirDroid“ darbastalyje reikėtų pasirinkti „Files“ aplaką, kuriame atsivers telefono vidinėje atmintyje matomi failai ir iš kurių beliks pasirinkti norimą perkelti į kompiuterį“, – aiškina ekspertė.

Dėl didelio informacijos kiekio šiuolaikiniam žmogui vis sunkiau sukoncentruoti dėmesį į vieną užduotį, tad kasdienybėje, o ypač darbe, įsigali daugiaveika (Angl. „multitasking“).

Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo, mūsų smegenys nėra sutvertos kokybiškai atlikti kelis veiksmus vienu metu, tad tokia praktika ilgainiui gali lemti ne tik išaugusį stresą, nuovargį bet ir neatidumą bei klaidas darbe, kurios gali būti susijusios su kibernetinėmis grėsmėmis.

Sumažėjęs dėmesys ir atidumas

Kai darbe stengiamės vienu metu atlikti kelias užduotis, gali susidaryti įspūdis, kad kokybiškai padarome daugiau darbų. Tačiau psichologas tikina, kad nors tokiu būdu ir įmanoma greičiau įgyvendinti planus, sutaupyti laiko bei padidinti produktyvumą, užsiimti daugiaveika ilgainiui nėra gerai. Taip yra dėl to, kad evoliuciškai žmogaus smegenys vienu metu gali kokybiškai sutelkti dėmesį tik į vieną užduotį. 

„Daugelis galvoja, kad jei darome tris dalykus vienu metu, tai jie visi trys vienodai telpa mūsų galvoje. Tačiau iš tiesų psichologai ir mokslininkai daugiaveiką supranta kaip greitą persijungimą tarp skirtingų užduočių, kurio sąmoningai galime ir nepajausti. Bet tai reiškia, kad prie vienos užduoties nepabūname ilgesnį laiką ir dėl to kenčia mūsų dėmesys, atidumas tam tikroms detalėms, galime prasčiau atlikti kai kurias užduotis, greičiau pavargti“, – sako M. Kriščiūnas.

Psichologas pastebi, kad dabartiniame pasaulyje dirbančiam žmogui darbe tenka gerokai daugiau užduočių nei prieš kelis dešimtmečius. Darbuotojams dažnai reikia persiorientuoti, pritapti prie bet kokios naujos situacijos, jie turi būti nuolat pasiekiami, gali bet kada gauti naujos informacijos. Tai ir atneša būtinybę greitai persijunginėti tarp užduočių ir užsiimti daugiaveika, kuri netrunka tapti įpročiu.

Padidėja kibernetinės grėsmės

Anot M. Kriščiūno, nors savaime daugiaveika nėra blogas dalykas ir kai kuriose situacijose gali būti naudinga, ilgainiui gali turėti neigiamų pasekmių: „Daugelio veiksmų darymas vienu metu sumažina mūsų susikaupimą ir dėmesį. Kuo daugiau darbų, užduočių žongliruojame, tuo gali būti sudėtingiau darbinėje aplinkoje pasiekti norimus rezultatus dėl kylančio nuovargio, galimo perdegimo ir streso.

Toks nesusikaupimas, nenuoseklumas gali pakenkti tiek produktyvumui, tiek ir atnešti daug daugiau neatidumo bei lemti klaidas darbe.“

Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, pastebi, kad vienos tokių klaidų gali būti susijusios su sumažėjusiu kibernetiniu saugumu. Nesutelkiant dėmesio į galimas grėsmes, kibernetiniams sukčiams tampa lengviau apgauti savo aukas.

Vienos Jungtinės Karalystės IT saugumo įmonės 2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad būdami pavargę ar išsiblaškę darbuotojai daug dažniau darė klaidų, susijusių su kibernetiniu saugumu. Pavyzdžiui, net 52 proc. respondentų neatsilaikė fišingo (Angl. phishing) atakai – paspaudė netikrą nuorodą el. laiške, nes jis atrodė kaip atsiųstas vieno įmonės vadovų.

„Tyrimo duomenimis, dėl nuovargio ir išsiblaškymo vis daugiau žmonių padaro klaidų, keliančių pavojų įmonės saugumui, pavyzdžiui, paspaudžia netikras nuorodas apgaulinguose el. laiškuose arba išsiunčia jautrius duomenis sukčiams. Taip gali būti todėl, kad nespėjame atidžiai įvertinti gautos informacijos, nes mintys nuolat šokinėja prie vis kitos užduoties.

Vis dėlto, vertinant galimas pasekmes, sugebėti atpažinti kibernetinių nusikaltėlių pinkles tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime yra labai svarbu, todėl daryti kelis darbus vienu metu reikėtų kuo mažiau. Įmonėms taip pat būtų naudinga įsidiegti papildomus įrankius, kurie apsaugo nuo grėsmių internete“, – sako D. Drakickas.

Yra būdų sau padėti

Pasak psichologo M. Kriščiūno, daugelio veiksmų darymo vienu metu iš tiesų reikėtų vengti. Jis rekomenduoja įvertinti savo aplinką bei suprasti veiksnius, kurie paskatina imtis kelių užduočių vienu metu. Sukoncentruoti dėmesį į vieną veiksmą padeda aiškių prioritetų įsivardinimas – jei darbai atliekami svarbiausios eilės tvarka, jiems lengviau paskirti visą savo laiką.

„Ne ką mažiau svarbu yra vengti visokių kitų blaškančių dalykų. Tai socialinės medijos, naršymas internete, triukšminga aplinka, net pokalbiai su kolegomis prie darbo stalo. Tai irgi laikoma daugiaveika, nors tiesiogiai gali ir nebūti susiję su jūsų atliekamu darbu, tačiau yra užduotis smegenims. Svarbu daryti vieną dalyką vienu metu ir pasiskirti laiką koncentruotam darbui ir pertraukoms. Toks planavimas padeda savo aplinką susidėlioti taip, kad „multitaskinimo“ ir sąlygų jam atsirasti būtų kuo mažiau“, – teigia psichologas.

Tiems, kurie jaučia, kad daugelio veiksmų darymas vienu metu darbe jau kelia įtampą ar stresą, M. Kriščiūnas pataria išbandyti psichologijoje dažnai taikomas dėmesingo įsisąmoninimo (Angl. „mindfulness“) praktikas. Dėmesingas įsisąmoninimas grindžiamas tuo, kad žmogus turi pajausti tai, kas su juo vyksta esamuoju laiku – klausomasi kūno siunčiamų signalų, taip siekiant sulėtinti tempą ir persiorientuoti.

„Vien atsitraukimas nuo bet kokios užduoties, nuo to, kas kelia stresą ar nerimą ir dėmesio sutelkimas į save jau gali mus priartinti prie nusiraminimo. Paklauskite savęs, kaip šiuo metu jaučiatės, nes per savo fizinius pojūčius galite suprasti, ką patiriate.

Tam pasitelkiamos visos juslės – skonis, lytėjimas, uoslė, klausa, rega, kurie gali įžeminti ir suteikti atsigręžimą atgal į save. Dėmesingo įsisąmoninimo tikslas ir yra pasižiūrėjimas, kas aš esu šiuo atveju, šioje situacijoje. Tai elementarus dėmesio sutelkimas į save, į savo kūno pojūčius, savo emocinius išgyvenimus. Tam užtenka ir kelių minučių būnant darbe“, – sako M. Kirščiūnas.