Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes, skleisti melagienas ir sėti nepasitikėjimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali būti ir labai efektyvus priešnuodis prieš nusikaltėlius ar valstybes agresores, sako dirbtinio intelekto teisės ekspertas dr. Paulius Pakutinskas. 

Tikriausiai daugelis aktyvias pramogas mėgstančių lietuvių išbandė ne taip ir seniai išgarsėjusį loginio mąstymo žaidimą – pabėgimo kambarį. Nors jis laikomas nauja pramoga, tačiau šio žaidimo ištakos glūdi dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Taigi, kaip atsirado taip žaibiškai pasaulyje ir Lietuvoje išgarsėjęs galvosūkių žaidimas?  

Pabėgimo kambario žaidimo kilmė 

1988 m. Johnas Wilsonas sukūrė „Behind Closed Doors“ – tekstinį žaidimą, kuriame žaidėjas yraįstrigęs kambaryje. Tokia žaidimo koncepcija sulaukė didelio susidomėjimo ir per 15 metų vaizdo žaidimai „Escape the Room“ pradėjo plisti sparčiau.

Minėtuose žaidimuose, kaip ir dabartiniuose pabėgimų kambariuose, žaidėjai turėjo atskleisti kambaryje užkoduotas paslaptis naudodamiesi tik savo gebėjimais, logika bei komandos draugų pagalba. Tik išsprendus visas užduotis arba išsiaiškinus visas paslaptis, žaidėjai pabėgą iš kambario ir pereina į kitą lygį arba žaidimą laimi.  

Pirmąjį ir artimiausią realiajam pabėgimo kambariui „Escape Game“ vaizdo žaidimą pavadinimu „Crimson Room“ 2004 m. sukūrė japonas Toshimitsu Takagi. Taip buvo sukurtas terminas „Takagim“, kuriuo buvo apibūdinami tokio tipo žaidimai. Šių žaidimų atmosfera dėl grėsmingos muzikos, minimalistinės ir tuščios aplinkos bei kitų veikėjų nebuvimo dažnai sukelia izoliacijos jausmą, įtampą.

Žaidėjai turi atsakymų ieškoti virtualiajam kambaryje užvesdami pelės žymeklį ir spustelėdami objektus. Tokių kompiuterinių žaidimų veiksmas paprastai vyksta vienoje erdvėje, o žaidėjų galutinis tikslas yra ištrūkti pro duris. Pabėgimo vaizdo žaidimų populiarumas ilgainiui tapo įkvėpimu realiems žaidėjų nuotykiams tikrame pabėgimo kambaryje.  

Pirmasis realusis pabėgimo kambario žaidimas – Japonijoje  

2007 m. Japonijos bendrovė SCRAP pirmą kartą virtualųjį pabėgimo kambarį perkėlė į realybę. Kompanijos įkūrėjas Japonas Takao Kato 2007 m. sukūrė pirmąjį tikro gyvenimo pabėgimo žaidimą. Vaizdo žaidimų „Escape the room“ populiarumas ir asmeninis T. Kato nuotykių troškimas įkvėpė jį atrasti ką nors naujo, nematyto.

Iš pradžių japonai žaidė pabėgimo žaidimus įvairiuose šalies baruose, kavinėse ir klubuose. Tačiau per kelerius metus įvairiausi verslai įkūrė daugiau tokių pabėgimo kambarių visoje Azijoje ir Europoje. Pabėgimo žaidimai JAV pasiekė 2012, o 2014 m. pradėjo sparčiai populiarėti, kai kelios tokių žaidimų kūrėjų įmonės pamažu įsitvirtino tokiuose didmiesčiuose kaip San Franciskas, Sietlas, Sent Luisas, Niujorkas ir Nešvilis. 

Lietuvoje pabėgimo kambariai pradėjo kurtis nuo 2014 m., o 2017 m. buvo pasiektas pats didžiausias šių žaidimų populiarumo pikas. Šiandien veikiančių kambarių visoje šalyje yra virš 30, o kiekvienas jų gali pasiūlyti po 2 – 3 skirtingus kambarių išdėstymus, kuriuose žaidėjai paskirstomi vaidmenimis ir valandai gali tapti detektyvais ar net alchemikais.

Tačiau svarbu paminėti, jog pabėgimo kambariai Lietuvoje pastaruoju metu kuriami ne vien tik linksmam laisvalaikiui praleisti, bet ir ugdyti žaidėjų loginio ir kritinio mąstymo įgūdžius bei socialinius ir komandinio bendradarbiavimo gebėjimus.  

Pabėgimo kambariai – puikus mokymo ir kovos su dezinformacija įrankis 

Pabėgimo kambariai, ugdantys daugybę socialinių ir loginio mąstymo gebėjimų, gali būti naudojami kaip jaunimo mokymo ir švietimo forma. „Britų taryba Lietuvoje ir Žinių ekonomikos forumas kartu įgyvendina „People to People“ projektą „Escape disinfo“. Šio projekto metu  mokiniai galės pabėgimo kambaryje stebėti, analizuoti ir veikti pagal tyčia ir netyčia pateiktą klaidinančią informaciją, išmokti ją atskirti.

Šiuose originaliuose mokymuose įtraukiamos užduotys, kurios supažindina su naujausiomis technologijomis, vizualine komunikacija, propagandos metodais, žiniasklaidos vaidmeniu visuomenėje“,- teigia Britų tarybos vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, kuri pabrėžia, kad skatinti jaunimo kritinį mąstymą ir ugdyti gebėjimą atpažinti dezinformaciją yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje tikslų. 

„Mes norėjome, kad „pabėgimo kambarys“ būtų prieinamas kuo didesniam skaičiui mokyklų Lietuvoje, todėl jis nėra fizinė erdvė įsikūrusi Vilniuje, bet vežiojamas užduočių rinkinys, kuris gali atkeliauti į bet kurią Lietuvos mokyklą ir klasę. Mokiniams labai patinka, jie aktyviai įsitraukia, diskutuoja ir spręsdami užduotis susipažįsta su itin aktualiomis temomis.

Užduotys nėra lengvos ir pats kambarys skirtas vyresnių klasių mokiniams, bet matydami didžiulį susidomėjimą tikimės ateityje jį pritaikyti ir jaunesniems“,– mintimis dalinasi Žinių ekonomikos forumo vadovas Arminas Varanauskas.  

Internetui tapus neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, didžiąją dalį naujienų sužinome iš socialinių tinklų. Tačiau sparčiai plintat melagingų naujienų (angl. fake news) ir dezinformacijos srautams, verta savęs paklausti, ar gebame kritiškai vertinti informaciją, kuria dalijasi net ir, rodos, patikimi asmenys?

Leidžiantiems daug laiko internete – rizika pakliūti į melagienų pinkles

Net 93 proc. jaunuolių socialiniuose tinkluose yra susidūrę su netikromis naujienomis, tačiau daugiau nei pusė jų nedaro jokių veiksmų, kad tokia informacija ar jos skleidėjas sulauktų atitinkamų pasėkmių – tokie skaičiai paaiškėjo technologijų bendrovei „Samsung“ atlikus tyrimą, skirtą „Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serijos pristatymui, kurio metu buvo apklausti 15-25 metų jaunuoliai.

„Visi žmonės, leidžiantys didelę laiko dalį internete, susiduria su rizika būti paveikti netikrų naujienų, dezinformacijos, įvairių socialinių, grožio, stiliaus ar išsilavinimo klišių, kurios formuoja mūsų pasaulėžiūrą, požiūrį į save, kitus ir, žinoma, gali turėti skausmingų padarinių psichinei sveikatai, – teigia Mažvydas Kunevičius, nepriklausomas dezinformacijos ekspertas, – Yra tiek jaunų, tiek ir vyresnių žmonių, kurie geba kritiškai vertinti informaciją, tačiau yra ir tokių, kurie lengvai paveikiami dezinformacijos. Jaunimas yra paveikiamas labiau, nes praleidžia daugiau laiko internete, tačiau ir vyresnė karta gali būti lygiai taip pat paveikiama, nes nespėja kartu su technologine ir informacine pažanga. Tokio poveikio pavyzdys – dažnos senolių apgavystės, kurias inicijuoja telefoniniai sukčiai.“

Melagingą informaciją platiname patys to nežinodami

Apklausos duomenimis, 46 proc. jaunuolių mano gebantys atskirti melagingą informaciją nuo tikros, tačiau beveik pusė apklaustųjų mano, kad galimai yra patys platinę netikrą informaciją to nežinodami. Tokių neapdairių veiksmų pasekmės gali būti itin rimtos – taip ne tik paveikiama kitų žmonių mąstysena, bet ir galima susilaukti institucijų dėmesio.

„Atsakomybė už melagienų platinimą yra labai didelė, tačiau ji nėra apibrėžta. Žmonės dar nesupranta tokios informacijos įtakos. Vargu, ar dauguma, naudojančių socialines medijas ar bendravimo platformas, galėtų pasakyti, kaip veikia šių medijų algoritmai, kodėl jie gauna ir mato būtent tokią informaciją savo naujienų sraute. Mano nuomone, asmenys, platinantys melagienas, dažnai neįvertina atsakomybės už tokį elgesį arba mano, kad jos neneša, tačiau vienas pasidalinimas netikra naujiena gali padaryti didelę įtaką kitų žmonių sprendimams“, – tikina specialistas.

Nuotraukose koreguojami veido bruožai – taip pat melagiena

Tobulėjant technologijoms, nuotraukų redagavimas tapo lengvai prieinamas kiekvienam telefono naudotojui. Pastaruoju metu sparčiai išpopuliarėjo veido bruožų keitimo programėlės ar įvairūs filtrai, kurie jūsų asmenukes gali padaryti patrauklesnėmis. Deja, veido bruožų gražinimas programėlių pagalba stipriai iškreipė grožio standartus, o daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių tokius veiksmus priskiria netikros informacijos platinimui.

Dažnai veido bruožų keitimo programėlės naudojamos norint paslėpti išvaizdos trūkumus ar norint pagerinti nuotraukų kokybę. Suprasdama vartotojų poreikį nepriekaištingomis nuotraukos džiaugtis kaskart, technologijų bendrovė „Samsung“ kovo mėnesį pristatė „Galaxy A53 5G“ ir „Galaxy A33 5G“ išmaniuosius telefonus, juose patobulinusi portreto režimą, kuris, pasitelkdamas dvi kameras ir dirbtinį intelektą, geba tiksliau įamžinti vaizdo gylį ir objekto kontūrus. Šiuose išmaniuosiuose telefonuose įdiegta optinė vaizdo stabilizavimo sistema (OIS) ir VDIS technologija kiekvieną kartą padės užfiksuoti ryškias ir neišsiliejusias nuotraukas.

Melagienos iš žinomų žmonių lūpų – dažnos ir labai įtaigios

Net 58 proc. respondentų yra susidūrę su atvejais, kai melagingą informaciją platina žinomi asmenys ir nuomonės formuotojai. Tokie žmonės turi itin didelį sekėjų ratą, tad paskleista melaginga žinutė gali turėti didelę įtaką.

„Nuomonės formuotojai ir žinomi žmonės turi didelę įtaką informacijos sklaidai ir savo auditorijai, ypač, jei ji yra kritiškai nemąstanti ir jautri. Tačiau nuomonės formuotojai yra tik dar vienas kanalas skleisti dezinformacijai – jei ta informacija radikaliai skirsis nuo iki tol žinomo žmogaus skleistos informacijos, gali būti, kad tai sukels daug klausimų jo auditorijai ir melagienos nebus tokios paveikios. Todėl tai dar vienas paskatinimas labai kritiškai vertinti bet kokią internete sutinkamą informaciją“, –  teigia M. Kunevičius.

Informacijos tikrinimas – būdas išvengti melagienų poveikio

Tam, kad nepakliūtumėte į melagienų pinkles, rekomenduojama bet kokią internete sutiktą informaciją patikrinti. Štai keli būdai, kaip galite tą padaryti:

1. Patikrinkite įrašo ar naujienos autorių. Įvertinkite, ar autorius yra patikimas, pavyzdžiui, patikrinkite jo paskyras skirtinguose socialiniuose tinkluose, ar juose esanti informacija apie asmenį yra vienoda. Apsvarstykite, kokiu tikslu šis autorius viešina įrašą.
2. Patikrinkite kitus šaltinius. Ar šią žinutę viešina ir kitos patikimos naujienų ar žiniasklaidos priemonės? Ar įraše nurodomi patikimi šaltiniai? Patikimos naujienų agentūros turi redakcines gaires ir faktų tikrinimo šaltinius, todėl jei jose nerandate informacijos apie galimai melagingą įvykį, tai vienas iš ženklų, kad susidūrėte su dezinformacija.
3. Įvertinkite komentarus po įrašu ar straipsniu. Dažnai nuorodos ar komentarai, paskelbti po įrašu, gali būti automatiškai sukurti robotų arba žmonių, pasamdytų platinti klaidinančią ir melagingą informaciją. Todėl atidžiai įvertinkite komentarus ir asmenų, kurie skelbia komentarus po žinute, paskyras.

Naršymui internete skiriame daugybę laiko, tačiau ar dažnai susimąstome, kokie galimi pavojai ten tyko? Viena iš rizikų internetinėje erdvėje – tapatybės duomenų vagystės, kurios gali sukelti nemažai problemų. Nutekinti jūsų asmens duomenys gali būti panaudojami netikroms internetinėms paskyroms kurti, siekiant kurstyti neapykantą jūsų vardu ar skleisti melagingas naujienas (angl. fake news).

Tikriausiai daugelis aktyvias pramogas mėgstančių lietuvių išbandė ne taip ir seniai išgarsėjusį loginio mąstymo žaidimą – pabėgimo kambarį. Nors jis laikomas nauja pramoga, tačiau šio žaidimo ištakos glūdi dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Taigi, kaip atsirado taip žaibiškai pasaulyje ir Lietuvoje išgarsėjęs galvosūkių žaidimas?   

Pabėgimo kambario žaidimo kilmė 

1988 m. Johnas Wilsonas sukūrė „Behind Closed Doors“ – tekstinį žaidimą, kuriame žaidėjas yra įstrigęs kambaryje. Tokia žaidimo koncepcija sulaukė didelio susidomėjimo ir per 15 metų vaizdo žaidimai „Escape the Room“ pradėjo plisti sparčiau. Minėtuose žaidimuose, kaip ir dabartiniuose pabėgimų kambariuose, žaidėjai turėjo atskleisti kambaryje užkoduotas paslaptis naudodamiesi tik savo gebėjimais, logika bei komandos draugų pagalba. Tik išsprendus visas užduotis arba išsiaiškinus visas paslaptis, žaidėjai pabėgą iš kambario ir pereina į kitą lygį arba žaidimą laimi.   

Pirmąjį ir artimiausią realiajam pabėgimo kambariui „Escape Game“ vaizdo žaidimą pavadinimu „Crimson Room“ 2004 m. sukūrė japonas Toshimitsu Takagi. Taip buvo sukurtas terminas „Takagim“, kuriuo buvo apibūdinami tokio tipo žaidimai. Šių žaidimų atmosfera dėl grėsmingos muzikos, minimalistinės ir tuščios aplinkos bei kitų veikėjų nebuvimo dažnai sukelia izoliacijos jausmą, įtampą. Žaidėjai turi atsakymų ieškoti virtualiajam kambaryje užvesdami pelės žymeklį ir spustelėdami objektus. Tokių kompiuterinių žaidimų veiksmas paprastai vyksta vienoje erdvėje, o žaidėjų galutinis tikslas yra ištrūkti pro duris. Pabėgimo vaizdo žaidimų populiarumas ilgainiui tapo įkvėpimu realiems žaidėjų nuotykiams tikrame pabėgimo kambaryje. 

Pirmasis realusis pabėgimo kambario žaidimas – Japonijoje  

2007 m. Japonijos bendrovė SCRAP pirmą kartą virtualųjį pabėgimo kambarį perkėlė į realybę. Kompanijos įkūrėjas Japonas Takao Kato 2007 m. sukūrė pirmąjį tikro gyvenimo pabėgimo žaidimą. Vaizdo žaidimų „Escape the room“ populiarumas ir asmeninis T. Kato nuotykių troškimas įkvėpė jį atrasti ką nors naujo, nematyto. Iš pradžių japonai žaidė pabėgimo žaidimus įvairiuose šalies baruose, kavinėse ir klubuose. Tačiau per kelerius metus įvairiausi verslai įkūrė daugiau tokių pabėgimo kambarių visoje Azijoje ir Europoje. Pabėgimo žaidimai JAV pasiekė 2012, o 2014 m. pradėjo sparčiai populiarėti, kai kelios tokių žaidimų kūrėjų įmonės pamažu įsitvirtino tokiuose didmiesčiuose kaip San Franciskas, Sietlas, Sent Luisas, Niujorkas ir Nešvilis. 

Lietuvoje pabėgimo kambariai pradėjo kurtis nuo 2014 m., o 2017 m. buvo pasiektas pats didžiausias šių žaidimų populiarumo pikas. Šiandien veikiančių kambarių visoje šalyje yra virš 30, o kiekvienas jų gali pasiūlyti po 2 – 3 skirtingus kambarių išdėstymus, kuriuose žaidėjai paskirstomi vaidmenimis ir valandai gali tapti detektyvais ar net alchemikais. Tačiau svarbu paminėti, jog pabėgimo kambariai Lietuvoje pastaruoju metu kuriami ne vien tik linksmam laisvalaikiui praleisti, bet ir ugdyti žaidėjų loginio ir kritinio mąstymo įgūdžius bei socialinius ir komandinio bendradarbiavimo gebėjimus.  

Pabėgimo kambariai – puikus mokymo ir kovos su dezinformacija įrankis 

Pabėgimo kambariai, ugdantys daugybę socialinių ir loginio mąstymo gebėjimų, gali būti naudojami kaip jaunimo mokymo ir švietimo forma. „Britų taryba Lietuvoje ir Žinių ekonomikos forumas kartu įgyvendina „People to People“ projektą „Escape disinfo“. Šio projekto metu  mokiniai galės pabėgimo kambaryje stebėti, analizuoti ir veikti pagal tyčia ir netyčia pateiktą klaidinančią informaciją, išmokti ją atskirti. Šiuose originaliuose mokymuose įtraukiamos užduotys, kurios supažindina su naujausiomis technologijomis, vizualine komunikacija, propagandos metodais, žiniasklaidos vaidmeniu visuomenėje“,- teigia Britų tarybos vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, kuri pabrėžia, kad skatinti jaunimo kritinį mąstymą ir ugdyti gebėjimą atpažinti dezinformaciją yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje tikslų. 

„Mes norėjome, kad „pabėgimo kambarys“ būtų prieinamas kuo didesniam skaičiui mokyklų Lietuvoje, todėl jis nėra fizinė erdvė įsikūrusi Vilniuje, bet vežiojamas užduočių rinkinys, kuris gali atkeliauti į bet kurią Lietuvos mokyklą ir klasę. Mokiniams labai patinka, jie aktyviai įsitraukia, diskutuoja ir spręsdami užduotis susipažįsta su itin aktualiomis temomis. Užduotys nėra lengvos ir pats kambarys skirtas vyresnių klasių mokiniams, bet matydami didžiulį susidomėjimą tikimės ateityje jį pritaikyti ir jaunesniems“,– mintimis dalinasi Žinių ekonomikos forumo vadovas Arminas Varanauskas.  

Britų taryba yra tarptautinė Jungtinės Karalystės švietimo ir kultūrinių ryšių organizacija, Lietuvoje veikianti nuo 1992 metų. Per savo ilgametę veiklą Britų tarybos Vilniaus biuras įgyvendino daug programų ir iniciatyvų, skirtų tobulinti anglų kalbos mokymą, puoselėti bendradarbiavimą kultūros srityje bei plėtoti švietimo ir menų mainus tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos.