Nors su propaganda ir dezinformacija viešojoje informacinėje erdvėje susiduriame kone kasdien, tikėtina, kad artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ji suaktyvės dar labiau. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, sako, kad nors gebėti atpažinti melą ir manipuliaciją aktualu visada, tačiau šiomis dienomis gyventojams būtina išlaikyti dar didesnį budrumą. 

Gali padaugėti bandymų apgauti

Besiruošiant aukščiausių NATO vadovų vizitui Lietuvoje, didinamas dėmesys apsaugai visose srityse. Viena jų – kibernetinis saugumas. Pasak „Tele2“ saugumo eksperto, vykstant šiam renginiui išauga įvairių kibernetinių atakų tikimybė.

„Gyventojams dėl kibernetinių atakų per daug jaudintis nereikėtų – labiausiai budrios turėtų būti verslo įmonės ir valstybinės institucijos, o visuomenei svarbu papildomą dėmesį atkreipti į galimus propagandos, dezinformacijos atvejus. NATO viršūnių suvažiavime didelis dėmesys bus skiriamas mūsų regiono saugumui bei karui Ukrainoje, todėl gali padaugėti dezinformacijos ar propagandos būtent šiomis temomis“, – sako M. Užupis.

Propaganda ir dezinformacija

Propaganda apibrėžiama kaip tam tikrų idėjų ar informacijos sklaida, siekiant paveikti ar paskatinti tam tikrą požiūrį, poziciją. Dažniausiai priešiškos šalys siekia plėsti savo įtaką informacinėje erdvėje ir formuoti sau palankią viešąją nuomonę. 

Neretai propagandą lydi dezinformacija – melaginga ar klaidinanti informacija, kuri skleidžiama sąmoningai siekiant suklaidinti visuomenę. Tam pasitelkiamos rašytinės, vaizdo ir garso priemonės, iš konteksto išimama informacija. Ši informacija smarkiai paveikia turinio patikimumą.

Visų pirma, gyventojams patariama visą internete matomą informaciją vertinti kritiškai, atsižvelgti į informacijos šaltinių patikimumą, neprisidėti prie dezinformacijos ar propagandos sklaidos. Tai galioja ir informacijos ieškant patiems, ją aptikus atsitiktinai ar tapus kibernetinių sukčių „fišingo“ (angl. phishing) taikiniu – neatidarinėkite neaiškių nuorodų, gautų SMS žinutėmis, el. paštu, socialinių tinklų asmeninėmis žinutėmis ir kitur.

M. Užupis dalinasi pagrindiniais žingsniais, kurie padės nustatyti, ar nesusidūrėte su propaganda ar dezinformacija.

Įvertinkite informacijos kanalą. Įsitikinkite, kad interneto puslapis, kuriame perskaitėte informaciją, yra patikimas – kokia jo misija, kam jis priklauso, kokia jo gyvavimo istorija, kaip atrodo kita ten skelbiama informacija. Svarbu žinoti, kad kibernetiniai sukčiai gali nulaužti ir patikimus informacijos kanalus bei juose patalpinti tikrovės neatitinkančią informaciją, tad geriau visuomet būti budriems.

Įsigilinkite į turinį. Antraštės kartais gali klaidinti ar išpūsti nagrinėjamą temą, tad neskubėkite daryti nepamatuotų išvadų. Perskaitykite visą informaciją ir tik tuomet vertinkite jos patikimumą.

Patikrinkite autorių. Gali būti, kad įtartinos informacijos autorius ja dalinasi ne pirmą kartą. Patikrinkite, ar visame autoriaus kuriamame turinyje atsispindi panaši ideologija, kokia autoriaus reputacija, ką apie jį sako jums patikimi nuomonės lyderiai.

Patikrinkite šaltinius. Jei jums įtartiname turinyje nurodyti šaltiniai, kuriais rėmėsi autorius, patikrinkite ir juos. Įsitikinkite, kad pateikti šaltiniai iš tiesų paremia turinyje nupasakojamą istoriją.

Patikrinkite datą. Galbūt informacija, kurią pamatėte, jau pasenusi? Iš naujo pernaudojama sena informacija gali neatitikti dabartinės situacijos ir iškreipti tiesą.

Įvertinkite savo šališkumą. Kiekvienas žmogus turi savo įsitikinimus, vertybiškai suformuotą požiūrį ir nuomonę. Pasvarstykite, ar įtartinos informacijos neinterpretuojate šališkai ir ar sugebate atsiriboti nuo savo asmeniškumų.

Paklauskite ekspertų. Neįmanoma gerai išmanyti visų sričių – galbūt susidūrėte su įtartina informacija, kurios iki galo nesuprantate ar patys nerandate paaiškinimo? Paklauskite patarimo žmonių, kurie temą išmano geriau nei jūs – tai padės priimti tinkamą sprendimą.

Galbūt tai tik juokelis? Ne visą informaciją, randamą internete, reikėtų priimti rimtai. Kartais žmonės rimtas temas paverčia satyra ir išsigalvoja situacijas, norėdami iš jų pasijuokti. Gali būti, kad tai, ką norėtųsi pavadinti dezinformacija, tėra autoriaus humoras.

Lietuvoje veikusio „Facebook“ puslapio „Russkaja Litva“ (liet. „Rusiška Lietuva“) analizė parodė, kad socialinių tinklų platformose metų metus plečiasi ištisas tarpusavyje susijusių paskyrų tinklas, skirtas skleisti pro-kremliškus dezinformacijos naratyvus ir sąmokslo teorijas. Debunk.org tyrimo duomenimis, dezinformacijai platinti naudotos ir netikros, botų paskyros.

Kone kasdien Kremliaus propagandiniuose kanaluose aidinti „rusiškojo pasaulio“ sąvoka neaplenkia ir socialinių tinklų. 100 tūkst. prenumeratorių turėjęs „Facebook“ puslapis „Russkaja Litva“ buvo didžiausias pagal sekėjų skaičių puslapis Lietuvoje, kryptingai skleidęs pro-kremlišką turinį. Nuo 2021 m. pradžios iki 2022 m. vidurio šiame puslapyje paskelbta beveik 5 tūkst. įrašų, kurie sulaukė beveik 2 mln. reakcijų, o video medžiaga peržiūrėta 63 mln. kartų. Peržiūrų ir reakcijų skaičius buvo dirbtinai išpučiamas naudojant ir netikras, automatizuotas botų paskyras.

Kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą, „Russkaja Litva“ puslapyje pradėta platinti dezinformacija apie neva atsitraukiančius ir pasiduodančius Ukrainos karius, bei ES ir JAV paskelbtų sankcijų neigiamą poveikį Vakarams. „Šis tyrimas akivaizdžiai parodo, kad socialinių medijų botų fermos yra grėsmė demokratijai bei Lietuvos nacionaliniam saugumui. Botų fermos naudojamos dirbtinai didinti dezinformacijos matomumą, nes dirbtinai išpūtus interakcijų, peržiūrų kiekį sudaromas įspūdis, kad šis turinys yra patikimas“, – sako Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.

Tyrimo duomenimis, šį puslapį administravo asmuo, valdantis „Vladimiras K.“ „Facebook“ paskyrą. Be to, jam priklauso ir visas tinklas paskyrų kitose platformose (įskaitant „VKontakte“, „Odnoklassniki“, „Telegram“ ir „YouTube“), per kurį skleidžiama anti-vakarietiška, pro-rusiškai propaganda ir sąmokslo teorijos. Tai yra vadinamosios „sock puppet“, marionetinės paskyros – kai tikras žmogus apsimeta kažkuo kitu.

Atsižvelgiant į veiklos mastą, galima daryti prielaidą, kad tai nėra vieno žmogaus asmeninis interesas propaguoti „rusiškojo pasaulio“ viziją. Debunk.org duomenimis, puslapio administratorius yra aktyvus jau mažiausiai aštuonerius metus (nuo Krymo okupacijos), naudoja „Russkaja Litva“ pavadinimą kaip prekės ženklą, ir visą šį tinklą valdo iš kitos valstybės.

„Russkaja Litva“ taip pat aktyviai platino turinį iš kraštutinių pažiūrų, Rusijos propagandą skleidžiančių „YouTube“ kanalų, kurių bendras prenumeratorių skaičius tyrimo metu siekė daugiau nei 3,7 mln., o vaizdo įrašai peržiūrėti 1,7 mlrd. kartų. Net 90 proc. turinio šiame puslapyje buvo nuorodos į „YouTube“. Analitikai patikrino 690 tokių nuorodų –  beveik pusė buvo neaktyvios. Dažniausiai ištrinamos nuorodos, neatitinkančios platformos taisyklių. Pernai gegužę, pats „YouTube“ panaikino 9000 kanalų, susijusių su karu Ukrainoje, kurie pažeidė platformos taisykles.  

Artėjant Rusijos invazijai į Ukrainą, „Russkaja Litva“ sekėjų skaičius šoko į viršų, o puslapyje skelbiami įrašai sulaukė ypač daug dėmesio. Pavyzdžiui, invazijos dieną šiame puslapyje paskelbtas vaizdo įrašas su Segrėjaus Lavrovo kalba sutraukė 73 tūkst. reakcijų ir buvo peržiūrėtas 2,5 mln. kartų – daugiausiai iš visų dezinformaciją Lietuvoje skleidžiančių „Facebook“ puslapių, kuriuos stebi Debunk.org. Išsamesnis tyrimas leido daryti išvadą, kad itin didelis šio įrašo populiarumas nebuvo autentiškas.

Nemažai „Russkaja Litva“ sekėjų profilių sukėlė įtarimų dėl jų autentiškumo. Daugelis paskyrų buvo sukurtos 2019 m. ir neva priklausė vartotojams iš Ukrainos. Kai kurios iš šių įtartinų paskyrų buvo itin aktyvios, dalijosi propagandiniais įrašais – kartais net keliais pranešimais per labai trumpą laiką. Kiti profiliai, priešingai, buvo „tušti“ ir nevykdė jokios veiklos. Kai kurių paskyrų „patinka“ skiltyse buvo šimtai puslapių. Įdomu tai, kad daugumos nagrinėtų profilių „patinka“ skyreliai sutapo.

Pastebėtina, kad „Russkaja Litva“ prenumeratoriams buvo būdingas ypatingas bruožas – daugelis šio puslapio sekėjų paspaudė „patinka“ ant suklastotų profilių, apsimetančių moterimis iš Ukrainos. Netikri naudotojai buvo sukurti panašiu metu, o jų buvimo vieta nurodė du Kyjivo rajonus. Paskyros greičiausiai buvo sukurtos naudojant SIM korteles, nes daugelyje jų buvo rodomi ukrainietiški telefono numeriai. Be to, šių profilių nuotraukos yra paimtos iš interneto, o patys puslapiai buvo sukurti ne kaip asmenų, o vaizdo žaidimų – greičiausiai tam, kad nebūtų aptikti ir įgytų patikimumo, o vėliau jais pradėtų naudotis jų kūrėjai.

Šis atradimas primena Rusijos botų fermas, kurias 2022 m. metais aptiko Ukrainos saugumo tarnyba – kovą panaikintos 5 fermos su 100 000 netikrų paskyrų, balandį – tuzinas fermų su 50 000 botų, spalį - 50 000 paskyrų, ir dar 13 fermų su daugiau kaip 100 000 paskyrų gruodžio mėnesį. 

Po LRT tyrimo skyriaus ir Debunk.org tyrimo, informacija apie „Russkaja Litva“ buvo perduota „Meta Threat Intelligence“ grėsmių tyrimų skyriui. Lietuvos aktyvistai taip pat masiškai raportavo šį puslapį „Facebook“ moderatoriams ir galiausiai jis buvo uždarytas. Tačiau botų paskyros, dirbtinai didinusios šiame puslapyje platinto turinio matomumą, pašalintos nebuvo.

Uždarius originalų „Russkaja Litva“ puslapį, kitas paskyros „Vladimiras K.“ valdomas puslapis, „Lithuania.ru“, buvo pervadintas į „Russkaja Litva“. Turinys jame buvo skelbiamas kasdien ir dideliais kiekiais iš karto (galbūt iš dalies automatizuotai).

Tačiau naujasis „Russkaja Litva“ puslapis taip pat buvo pašalintas. Dabar pagrindinis administratoriaus valdomas „Facebook“ puslapis yra „Lithuania.ru“. Naujųjų sekėjų skaičius nuo 2022 m. birželio mėn. labai nepasikeitė. Neseniai „Telegram“ kanalo „Russkaja Litva“ administratorius taip pat paskelbė, kad „uždaro Facebook kanalą“. Tačiau kiti jo socialinių tinklų kanalai tebėra aktyvūs.

Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes, skleisti melagienas ir sėti nepasitikėjimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali būti ir labai efektyvus priešnuodis prieš nusikaltėlius ar valstybes agresores, sako dirbtinio intelekto teisės ekspertas dr. Paulius Pakutinskas. 

Tikriausiai daugelis aktyvias pramogas mėgstančių lietuvių išbandė ne taip ir seniai išgarsėjusį loginio mąstymo žaidimą – pabėgimo kambarį. Nors jis laikomas nauja pramoga, tačiau šio žaidimo ištakos glūdi dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Taigi, kaip atsirado taip žaibiškai pasaulyje ir Lietuvoje išgarsėjęs galvosūkių žaidimas?  

Pabėgimo kambario žaidimo kilmė 

1988 m. Johnas Wilsonas sukūrė „Behind Closed Doors“ – tekstinį žaidimą, kuriame žaidėjas yraįstrigęs kambaryje. Tokia žaidimo koncepcija sulaukė didelio susidomėjimo ir per 15 metų vaizdo žaidimai „Escape the Room“ pradėjo plisti sparčiau.

Minėtuose žaidimuose, kaip ir dabartiniuose pabėgimų kambariuose, žaidėjai turėjo atskleisti kambaryje užkoduotas paslaptis naudodamiesi tik savo gebėjimais, logika bei komandos draugų pagalba. Tik išsprendus visas užduotis arba išsiaiškinus visas paslaptis, žaidėjai pabėgą iš kambario ir pereina į kitą lygį arba žaidimą laimi.  

Pirmąjį ir artimiausią realiajam pabėgimo kambariui „Escape Game“ vaizdo žaidimą pavadinimu „Crimson Room“ 2004 m. sukūrė japonas Toshimitsu Takagi. Taip buvo sukurtas terminas „Takagim“, kuriuo buvo apibūdinami tokio tipo žaidimai. Šių žaidimų atmosfera dėl grėsmingos muzikos, minimalistinės ir tuščios aplinkos bei kitų veikėjų nebuvimo dažnai sukelia izoliacijos jausmą, įtampą.

Žaidėjai turi atsakymų ieškoti virtualiajam kambaryje užvesdami pelės žymeklį ir spustelėdami objektus. Tokių kompiuterinių žaidimų veiksmas paprastai vyksta vienoje erdvėje, o žaidėjų galutinis tikslas yra ištrūkti pro duris. Pabėgimo vaizdo žaidimų populiarumas ilgainiui tapo įkvėpimu realiems žaidėjų nuotykiams tikrame pabėgimo kambaryje.  

Pirmasis realusis pabėgimo kambario žaidimas – Japonijoje  

2007 m. Japonijos bendrovė SCRAP pirmą kartą virtualųjį pabėgimo kambarį perkėlė į realybę. Kompanijos įkūrėjas Japonas Takao Kato 2007 m. sukūrė pirmąjį tikro gyvenimo pabėgimo žaidimą. Vaizdo žaidimų „Escape the room“ populiarumas ir asmeninis T. Kato nuotykių troškimas įkvėpė jį atrasti ką nors naujo, nematyto.

Iš pradžių japonai žaidė pabėgimo žaidimus įvairiuose šalies baruose, kavinėse ir klubuose. Tačiau per kelerius metus įvairiausi verslai įkūrė daugiau tokių pabėgimo kambarių visoje Azijoje ir Europoje. Pabėgimo žaidimai JAV pasiekė 2012, o 2014 m. pradėjo sparčiai populiarėti, kai kelios tokių žaidimų kūrėjų įmonės pamažu įsitvirtino tokiuose didmiesčiuose kaip San Franciskas, Sietlas, Sent Luisas, Niujorkas ir Nešvilis. 

Lietuvoje pabėgimo kambariai pradėjo kurtis nuo 2014 m., o 2017 m. buvo pasiektas pats didžiausias šių žaidimų populiarumo pikas. Šiandien veikiančių kambarių visoje šalyje yra virš 30, o kiekvienas jų gali pasiūlyti po 2 – 3 skirtingus kambarių išdėstymus, kuriuose žaidėjai paskirstomi vaidmenimis ir valandai gali tapti detektyvais ar net alchemikais.

Tačiau svarbu paminėti, jog pabėgimo kambariai Lietuvoje pastaruoju metu kuriami ne vien tik linksmam laisvalaikiui praleisti, bet ir ugdyti žaidėjų loginio ir kritinio mąstymo įgūdžius bei socialinius ir komandinio bendradarbiavimo gebėjimus.  

Pabėgimo kambariai – puikus mokymo ir kovos su dezinformacija įrankis 

Pabėgimo kambariai, ugdantys daugybę socialinių ir loginio mąstymo gebėjimų, gali būti naudojami kaip jaunimo mokymo ir švietimo forma. „Britų taryba Lietuvoje ir Žinių ekonomikos forumas kartu įgyvendina „People to People“ projektą „Escape disinfo“. Šio projekto metu  mokiniai galės pabėgimo kambaryje stebėti, analizuoti ir veikti pagal tyčia ir netyčia pateiktą klaidinančią informaciją, išmokti ją atskirti.

Šiuose originaliuose mokymuose įtraukiamos užduotys, kurios supažindina su naujausiomis technologijomis, vizualine komunikacija, propagandos metodais, žiniasklaidos vaidmeniu visuomenėje“,- teigia Britų tarybos vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, kuri pabrėžia, kad skatinti jaunimo kritinį mąstymą ir ugdyti gebėjimą atpažinti dezinformaciją yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje tikslų. 

„Mes norėjome, kad „pabėgimo kambarys“ būtų prieinamas kuo didesniam skaičiui mokyklų Lietuvoje, todėl jis nėra fizinė erdvė įsikūrusi Vilniuje, bet vežiojamas užduočių rinkinys, kuris gali atkeliauti į bet kurią Lietuvos mokyklą ir klasę. Mokiniams labai patinka, jie aktyviai įsitraukia, diskutuoja ir spręsdami užduotis susipažįsta su itin aktualiomis temomis.

Užduotys nėra lengvos ir pats kambarys skirtas vyresnių klasių mokiniams, bet matydami didžiulį susidomėjimą tikimės ateityje jį pritaikyti ir jaunesniems“,– mintimis dalinasi Žinių ekonomikos forumo vadovas Arminas Varanauskas.