Reguliavimo technologijų (angl. Regtech) bendrovė „Salv“, kuri specializuojasi kovoje su finansiniais nusikaltimais bei veikia ir Lietuvoje, sulaukė 4 mln. eurų investicijų. Į startuolį investavo rizikos kapitalo fondas „ffVC“, kartu su Vokietijos bendrove „G+D Ventures“ ir ankstesniais investuotojais.  

Statistika rodo, kad finansinių nusikaltimų Lietuvoje ir pasaulyje daugėja, o didžiosios dalies nuostolių kol kas nepavyksta susigrąžinti. „Salv“ finansinių paslaugų įmonėms padeda užtikrinti pinigų plovimo prevencijos priemones (angl. anti-money laundering, AML), leidžia automatiškai identifikuoti įtartinas veiklas, o didelius duomenų kiekius apdoroja realiu laiku. Estijos įmonę įkūrė buvę „Wise“ ir „Skype“ darbuotojai.

Tarp bendrovės įrankių yra ir „Salv Bridge“ – bendradarbiavimo platforma kovai su finansiniais nusikaltimais. Tai yra pirmoji pasaulyje platforma, kuri visiškai atitinka BDAR reikalavimus ir padeda finansų įstaigoms bendradarbiauti atliekant tyrimus. „Salv Bridge“ leidžia joms tarpusavyje keistis naujausiais duomenimis apie galimas grėsmes. Tinklo nariams tai padeda sukčiavimo atvejus išspręsti vos per kelias minutes, o ne per kelias dienas. Platforma besinaudojančios bendrovės nuo nusikaltėlių jau apsaugojo beveik 7 mln. eurų.

„Salv“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Taavi Tamkivi atkreipia dėmesį, kad finansų srities skaitmenizacija sukėlė finansinių nusikaltimų laviną, kuri, prognozuojama, ir toliau augs.

„Platformos „Salv Bridge“ veikla parodė, kad tai yra veiksmingas įrankis kovoti su pinigų plovimu, sankcijų apėjimu ir sukčiavimu. Pritrauktos investuotojų lėšos leis papildyti dabartines platformos funkcijas ir plėstis į naujas rinkas, kad galėtume didesniam įmonių ratui palengvinti kovą su finansiniais nusikaltimais ir apsaugoti jų klientus“, – sako T. Tamkivi.

Dėl mažos rizikos, didelio pelno ir mažos baudžiamojo persekiojimo tikimybės, kurią lemia sudėtingi tarpvalstybiniai tyrimai, sukčiavimo mastai auga ir kol kas yra patraukli veikla tarptautinėms organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms. Finansų įstaigoms trūksta priemonių saugiai ir veiksmingai keistis informacija apie įtartiną veiklą. Veikdamos atskirai ir bandydamos individualiai spręsti problemas, jos dažnai praranda daug brangaus laiko, kuris yra itin svarbus norint kovoti su sukčiavimui. 

Rizikos kapitalo fondo „ffVC“ vadovas Mateuszas Zawistowskis sako, kad sprendimą investuoti į „Salv“  nulėmė tai, kad jų vystomas sprendimas jau sėkmingai veikia, kovojant su finansiniais nusikaltimais: „21 Europos finansų įstaiga jau yra prisijungusi prie bendro kovos su nusikalstamumu tinklo. Kartu jos efektyviai atliko beveik 7 000 tyrimų ir dėl to apie 6-7 mln. eurų neateko nusikaltėliams. Matome didžiulį geografinės plėtros potencialą, prie tinklo prisijungia vis daugiau finansų įstaigų.“

„Salv“ turi 10 klientų Lietuvoje, tarp jų – bendrovės „Guru Pay“, „deVere E-money“, „Zen“ ir „Payswix“.

Kai pasaulinės technologijų bendrovės skelbia apie masinius darbuotojų atleidimus, Lietuvoje veikiantys didieji startuoliai toliau ieško šimtų talentingų specialistų ir planuoja tvarų augimą, rodo asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys.

Šiuo metu daugiau nei 700-uose aktyviai veikiančių Lietuvos startuolių dirba 16,4 tūkst. specialistų, fiksuojamas 18 proc. šio skaičiaus augimas per metus ir 3 proc. – per ketvirtį.

„Technologijų sektoriuje juntamas darbuotojų samdos augimo lėtėjimas, svarbesnis tampa tvarumas – stabilus įmonės augimas, stabili darbo vieta. Tai – galimybė Lietuvai, kur reikšminga dalis startuolių orientuojasi būtent į pelningumą, augimą savo kapitalu, ne išorės investicijomis. Šis sprendimas gal ir trukdo plėstis itin greitai, tačiau padeda lengviau išgyventi nepalankias ekonomines aplinkybes“, – pastebi asociacijos vadovė Inga Langaitė

„Unicorns Lithuania“ duomenimis, vidutinis atlyginimas startuoliuose šiandien siekia 3,2 tūkst. eurų prieš mokesčius ir augo 14 proc. per metus. Kartu darbuotojams siūlomi ir įvairūs papildomi naudų priedai. Pavyzdžiui, opcionai, sveikatos draudimas, daugiau laisvų dienų, neribotas mokymosi biudžetas, galimybės dirbti nuotoliniu būdu, darbostogos, programėlių prenumeratos psichinei gerovei, nemokami užkandžiai, namų tvarkytojų paslaugos ir kt.

„Vis dėlto daugumos nuomonė vieninga – svarbiausia talentams yra darbas, kuriantis vertę, tobulėti leidžianti aplinka ir kolegos, konkurencingas atlyginimas, aiškios augimo galimybės. Visa tai startuoliuose dirbantiems specialistams leidžia būti žingsniu priekyje kitų kolegų ir iš Lietuvos kurti pokytį milijonams žmonių visame pasaulyje“, – sako I. Langaitė.

„Vinted“: esame pasiruošę gerus specialistus itin greitai įdarbinti

Pirmasis Lietuvos vienaragis, didžiausia Europos internetinė naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platforma „Vinted“ 2023 m. planuoja išlaikyti ambicingus augimo planus ir sukurti kelis šimtus naujų darbo vietų, daugiausiai – Lietuvoje, Berlyne ir Amsterdame.

„Ši ekonominė aplinka atveria ir daugiau galimybių – jau kurį laiką matome, kaip netvariai besiplėtę Vakarų technologijų verslai mažina savo komandas. Tiek mes, tiek technologijų bendrovės, kurių verslo modeliai nėra stipriai veikiami dabartinių ekonominių sąlygų, esame pasiruošę gerus specialistus itin greitai įdarbinti. Didžiausią poreikį – apie trečdalis naujų pozicijų – turėsime ir daugiausia dėmesio skirsime technologijų srities specialistams. Ieškosime programuotojų, kibernetinio saugumo specialistų, duomenų mokslininkų, produkto vadovų ir t.t.“, – sako „Vinted“ technologijų srities talentų pritraukimo direktorė Ieva Kuniejūtė.

Pašnekovės teigimu, 2022 m. „Vinted“ išsiplėtė trijose naujose rinkose – Slovakijoje, Vengrijoje ir Švedijoje, taip pat pristatė ir siuntimo paslaugų verslą „Vinted Go“. Nenuostabu, kad verslo augimas atsispindi vertinant darbuotojų skaičių – per 2022 m. įdarbinta daugiau nei 500 naujų kolegų.

„Nord Security“ siūlo 200 laisvų pozicijų: daugiausiai samdys Lietuvoje

Kibernetinio saugumo sprendimus kuriančios įmonės „Nord Security“ personalo vadovė Karina Dirvonskienė sako rinkos lėtėjimą taip pat matanti kaip galimybę dar neatrastoms perspektyvoms, pavyzdžiui, į Lietuvą pritraukti užsienio talentų.

„Pastebime didžiulį technologijų talentų, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo specialistų, programuotojų, testuotojų, duomenų mokslininkų, duomenų analitikų, taip pat ir skaitmeninio marketingo specialistų, trūkumą“, – kokių darbuotojų ieško, vardija K. Dirvonskienė.

Jos teigimu, pastaruoju metu vis daugiau potencialių darbuotojų kreipiasi patys. „Šiemet daugiausia samdyti planuojame Lietuvoje: čia įsikūręs mūsų pagrindinis biuras, taip pat norime kuo daugiau prisidėti prie Lietuvos ekonomikos kurdami naujas darbo vietas. Vis dėlto Lietuvoje trūksta talentų, ypač tam tikrų sudėtingų technologijų srityse. Turime biurą Vokietijoje, samdome darbuotojus Lenkijoje, kai kuriose kitose šalyse. Praėjusių metų pabaigoje turėjome per 1300 darbuotojų – 40% daugiau nei 2021-aisiais. Šiemet irgi planuojame augti, šiuo metu turime apie 200 laisvas pozicijas“, – sako K. Dirvonskienė.

„Surfshark“ ieškos 100 darbuotojų: daugiausiai – rinkodaros specialistų

Kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ personalo samdos vadovė Beatričė Leikaitė teigia, kad šiuo metu ir darbdaviai ieško mažiau darbuotojų, ir kandidatai mažiau linkę keisti darbą, jiems svarbus stabilus įmonės augimas, stabili bei saugi darbo vieta.

„Iki šiol įmonėje stebėjome itin didelį augimą, kai darbuotojus samdėme netgi „į priekį“, nes sparčiai augant kompanijai atitinkamai ir specialistų poreikis kilo akimirksniu. Šių metų augimas, tikėtina, bus gerokai nuosaikesnis, bet pagrindinis tikslas išlieka toks pats – sieksime ir toliau išlaikyti žemus darbuotojų išėjimo ir aukštus jų išlaikymo rodiklius. Per šiuos metus į „Surfshark“ planuojame pasamdyti apie 100 įvairių sričių specialistų. Etatų mažinimo, masinių atleidimų ar samdos stabdymo taip pat neplanuojame“, – sako ji.

Be technologijų ekspertų, šiuo metu daugiausiai atvirų pozicijų yra „Surfshark“ rinkodaros skyriuje. Pavyzdžiui, ieškoma turinio kūrimo ir naujų vartotojų pritraukimo specialistų.

„Codigi“ planuoja augti 60 proc., „Kilo Health“ – 40 proc.

Tiesa, pasak IT konsultacijų įmonės „Codigi“ personalo valdymo partnerės Karolinos Bakanauskaitės, nors 2022 m. augta lėčiau nei planuota, pastaruoju metu rinkose jaučiamas pokytis – organizacijos tvirtina naujus biudžetus, vėl investuojama į produktų vystymo darbus, tad kol kas nedidelę savo komandą jie šiemet planuoja auginti kone 60 proc.

„Mūsų pagrindinė specialistų grupė yra patyrę programinės įrangos kūrimo ir kokybės užtikrinimo inžinieriai, matome jų padidėjusį aktyvumą rinkoje. Esame nedidelė ir jauna įmonė, tačiau paskutiniu metu kur kas lengviau pritraukti kandidatus mūsų darbo pozicijomis. Sakyčiau, tai lemia sumažėjusi pozicijų pasiūla rinkoje ir dalies įmonių sprendimas optimizuoti savo kaštus. Juntamas nesaugumas verčia dairytis pokyčių“, – sako ji.

Apie 40 proc. augimą šiemet planuoja ir sveikatos technologijų įmonė „Kilo Health“, praėjusius metus palydėjusi su per 700 specialistų komanda. Kaip ir pernai, taip ir šiemet labiausiai ieškomi IT ir marketingo specialistai. Siekiant atliepti talentų augimo tempus, atidaromi nauji biurai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, informuoja įmonės žmogiškųjų išteklių vadovė Ilona Bernotaitė.

„Hostinger“ ir „Omnisend“ pasirinkimas – tvarus augimas

Vis dėlto, pavyzdžiui, profesionalias hostingo paslaugas teikiantys startuolio „Hostinger“ atstovai sako, kad šiemet įmonė neplanuoja nei staigaus darbuotojų skaičiaus padidėjimo, nei sumažėjimo. Pagrindinis tikslas 2023 m. – išlaikyti ir ugdyti turimus talentus, sustiprinti komandas bei investuoti į darbuotojų gerbūvį.

Apie tvarų augimą kalba ir rinkodaros automatizavimo bendrovės „Omnisend“ vyresnioji žmogiškųjų išteklių vadovė Justina Raškauskienė: „Praėjusių metų pirmą ketvirtį sparčiai augome – pasamdėme 24 darbuotojus. Šiuo metu darbuotojų skaičiaus atžvilgiu esame pasiekę brandą, todėl samdome mažiau, tačiau tvariai, pagal realų poreikį. Toliau fokusuojamės užtikrindami esamų klientų poreikius ir taip juos išlaikydami. Turime visas sąlygas augti tvariai, tiek verslo, tiek darbuotojų atžvilgiu“.

Šiuo metu „Omnisend“ labiausiai trūksta produktą vystančių specialistų – inžinerijos komandų vadovų, programuotojų, produkto vadovų bei klientų aptarnavimo specialistų.

Šie metai startuoliams bus pokyčių – koncentruojamasi nebe į beprotišką augimą, nulemtą lengvai prieinamo kapitalo, bet į konservatyvų ir tvarų verslo vystymą, pelningumą, sako asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.

Pamoką išmokę, tęsia ji, sugebės krizę išnaudoti kaip galimybę, nes potencialo tikrai yra. Iš viso į Lietuvos startuolius 2022 m. investuota apie 240 mln. eurų, gimė naujas vienaragis, įvyko brangiausias startuolio pardavimas. Šiandien Lietuvos startuolių ekosistema yra pirma Vidurio ir Rytų Europoje pagal ekosistemos augimą, vertinant bendrą įmonių vertę – per 5 m., Dealroom.co duomenimis, ji padidėjo 16,6 karto ir dabar vertinama 10 mlrd. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 700 startuolių, juose dirba ne mažiau kaip 16,7 tūkst. specialistų. Per tris pirmus 2022 m. ketvirčius Lietuvos biudžetą startuoliai papildė bent 207 mln. eurų. Tai jau – daugiau nei per visus 2021 metus.

„Dalis rinkos ekspertų praėjusius metus startuolių sektoriuje vadino rekalibravimo. Visi buvo priversti stabtelėti, peržiūrėti kuriamos vertės, augimo ir kitus svarbiausius rodiklius. Kartu išmoko valdyti lūkesčius, išlaikyti šaltą protą net itin sudėtingose situacijose bei matyti platesnį paveikslą, kai atrodo, kad viskas pasaulyje važiuoja žemyn“, – pastebi I. Langaitė.

Vis dėlto sėkmės pavyzdžių Lietuvoje tikrai turime – tai startuoliai, sugebėję net ir itin sudėtingu metu pritraukti investicijas, planuojantys plėtrą, stabilų augimą.

1. „Ovoko“ / RRR.lt. Lietuvos startuolis „Ovoko“, vystantis el. prekybą autodalimis, praėjusių metų spalį pritraukė 14 mln. eurų. Justinas Baranovskis, vienas iš „Ovoko“ įkūrėjų ir įmonės vadovas, investiciją žada skirti efektyvesniam produkto vystymui ir komandos augimui. „Įtvirtinome verslą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, aktyviai veikiame ir kitose Europos rinkose. Tai, kad investiciją pritraukėme itin sudėtingomis dabar rinkos sąlygomis, tik patvirtina didelį vystomos paslaugos potencialą ir jau šiandien vartotojams kuriamą aktualią vertę. Gauta investicija padės šiuo potencialu pasinaudoti jau šiandien“, – sako jis.
2. „PvCase“. Saulės elektrinių projektavimą automatizuojantį įrankį sukūręs Lietuvos startuolis „PVcase“ per kelerius artimiausius metus planuoja išlaikyti dvigubą plėtros tempą. 2018 m. įkurta „PVcase“ 2021 m. pritraukė 20 mln. Eur investiciją, klientų turi daugiau nei 70 pasaulio valstybių ir planuoja jų skaičių didinti toliau bei plėsti komandą ir padalinius kitose šalyse, įskaitant ir JAV, Vakarų Europą.
3. „Litilit“. Ambicijų neslepia ir pirmąją 3,5 mln. eurų Taivano investiciją iš 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, orientuoto į Vidurio ir Rytų Europą, pritraukęs inovatyvią femtosekundinių lazerių technologiją vystantis Lietuvos startuolis „Litilit“. Ši investicija yra ne tik Lietuvoje kuriamų inovacijų tarptautinis pripažinimas, bet atveria platesnius horizontus ir kitiems šalies startuoliams.
4. „Walk15“ Platforma, skirta kurti žingsnių iššūkius įmonėms, dar praėjusių metų gruodį pritraukė 400 tūkst. eurų investicijų. Lietuvos startuolis, vienijantis daugiau nei 1 tūkst. tarptautinių įmonių ir 420 tūkst. vartotojų, siūlo įmonėms ir organizacijoms spręsti mažo darbuotojų įsitraukimo į fizinį aktyvumą ir bei tvarumo temą problemas.
5. „Frontu“. Nuotolinių techninių užduočių valdymo startuolis „Frontu“ posakį, kad kapitalo trūkumas lemia kūrybiškumą, patvirtino savo kailiu. 2022 m. pradžioje jie neigiamo atsakymo dėl investicijų sulaukė net iš 122 rizikos kapitalo fondų, dar 72 jų verslininkams nė neatsakė. Vis dėlto „Frontu“ sugebėjo perdėlioti procesus viduje taip, kad pajamas pernai išaugino 50 proc., o klientų skaičių – trečdaliu.
6. „CasZyme“. Lietuvių startuolio siūlomi sprendimai padeda verslams pasirinkti optimalius genų redagavimo technologijos panaudojimo būdus. „Genų žirklės“ jau taikomos tokiose srityse kaip medicina, genetinių bei onkologinių ligų gydymas, žemės ūkis – išvedant augalų rūšis, atsparias ligoms, kenkėjams ir klimato kaitos poveikiui. Ateityje naujų molekulinių įrankių kūrimas ir tobulinimas ne tik atvers naujas galimybes paspartinti įvairius tyrimus, bet ir taps pagrindu mokslo proveržiui.
7. „Watalook“. Išmanų grožio paslaugų administravimo įrankį kuriantis lietuvių startuolis „Watalook“ ankstyvos plėtros investicijos etape gruodį pritraukė 3 mln. eurų. Juos komanda pasiruošusi realizuoti plėtrai ir savo pozicijų stiprinimui Europoje, ypatingą dėmesį skiriant Skandinavijos šalių rinkoms. 2022 m. aplikacijoje atlikta 3 kartus daugiau grožio paslaugų užsakymų nei 2021 m., kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų. Platforma besinaudojančių specialistų skaičius minimu laiku augo 3 kartus.

Lietuvos mišrių investicijų įmonės „Equite“ vystomas pirmasis startuolis „Sherlook“ oficialiai pradėjo veiklą – 4 mln. eurų įvertinta kainų palyginimo platforma jau gali naudotis Rumunijos rinkos dalyviai. Priklausomai nuo veiklos rezultatų „Sherlook“ mato galimybes plėstis į dar 3-4 rinkas Centrinėje ir Rytų Europoje.

Internetinė kainų palyginimo platforma „Sherlook“ lankytojams Rumunijoje leidžia palyginti draudimo bendrovių ir mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjų pasiūlymus ir iškart tapti jų klientais.

„Nors Lietuvoje ir turime analogų, Rumunijos rinkoje „Sherlook“ pasiūlys unikalių sprendimų – iki šiol čia nebuvo galima vienoje vietoje palyginti Kasko ir būsto draudimo pasiūlymų. Pats startuolio vystymo procesas ir buvo įdomus – kūrėme verslą iki šiol mums mažai pažįstamoje rinkoje bei praktiškai viskas vyko nuotoliniu būdu. Vietoje mūsų komanda lankėsi vos tris kartus. Dabar ten turime vietinį vadovą, o patys iš Lietuvos prisidedame prie verslo vystymo ir techninės dalies priežiūros“, – sako Vytautas Staugaitis, „Equite“ partneris, rizikos kapitalo padalinio vadovas.

Liepos pabaigoje, dar nepradėjus oficialios veiklos „Sherlook“ iš privataus investuotojo pritraukė ankstyvos plėtros (angl. seed) 300 tūkst. eurų investiciją. Pastaroji startuolį įvertino 4 mln. eurų. Pati „Equite“ į platformos vystymą pirminiame etape investavo 500 tūkst. eurų.

„Šiame sektoriuje matome didelį potencialą – jau sulaukėme ir investicinių fondų dėmesio su kuriais kalbame dėl galimų papildomų investicijų platformos plėtrai. Pavyzdžiui, Rumunijoje tokių internetinių kainų palyginimo platformų rinkos dalis transporto priemonių pardavimuose sudaro tik 6-8 proc., o potencialų klientų čia itin daug – Rumunijoje gyvena beveik 20 mln. gyventojų. Analogišką situacijoje matome dar 3-4 šalyse Centrinėje ir Rytų Europoje“, – pastebi V. Staugaitis.

Pasak jo, „Sherlook“ startas – svarbus žingsnis įgyvendinant „Equite“ investicijų į rizikos kapitalą strategiją.

„Šioje srityje elgiamės kitaip nei didžioji dalis rizikos kapitalo investuotojų. Patys viduje akseleruojame startuolius iki vadinamosios MVP (angl. minimum viable product) stadijos, esant poreikiui pritraukiame išorinius investuotojus ir startuolį paleidžiame į rinką. Su „Sherlook“ būtent taip ir padarėme. Šiuo metu portfelyje turime dar du ankstyvoje stadijoje esančius projektus, o per artimiausius trejus metus planuojame išvystyti 3-5 startuolius“, – teigia V. Staugaitis.

Pernai veiklą pradėjusi mišrių investicijų įmonė „Equite“ investuoja į penkias pagrindines kryptis: žaliosios ekonomikos projektai, privatusis skolinimas bendrovėms, investicijos į privataus kapitalo įmones, nekilnojamąjį turtą ir rizikos kapitalą.

Lietuvos vienaragiui „Nord Security“ priklausanti bendrovė „NordPass“ skelbia vienijanti jėgas su „Startup Lithuania“ ir prisidedanti prie šalies startuolių ekosistemos vystymo. Visi Lietuvoje įsikūrę startuoliai galės tris mėnesius nemokamai naudotis įmonės slaptažodžių tvarkyklės verslo naryste bei bus konsultuojami kibernetinio saugumo klausimais.

„NordPass“ ir „Startup Lithuania“ partnerystė, apie kurią įmonės pranešė antradienį, suteiks naudų visiems Lietuvoje kuriantiems startuoliams, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos rūšies. Gavę verslo narystę, kuri leis saugoti įmonės slaptažodžius, banko kortelių duomenis, dalintis jais su darbuotojais, įmonės taip pat galės nemokamai konsultuotis su jiems paskirtu kibernetinio saugumo specialistu.

„NordPass“ vadovas Jonas Karklys tikina, kad šia iniciatyva norima padėti Lietuvos startuoliams dirbti saugiau ir dar produktyviau, nebeskiriant laiko lengvai automatizuojamoms veikloms, pavyzdžiui, keisti įmonės slaptažodžius ar valdyti darbuotojų prieigas prie paskyrų.

„Mes patys kuriame startuolį, todėl žinome, kiek daug žmogiškųjų ir finansinių resursų reikia tam, kad įmonė augtų, kad jos produktas ar teikiamos paslaugos būtų įdomūs klientams. Išlaidų pradedančiam verslui tikrai netrūksta, todėl ir kibernetinio saugumo įrankiais, kurie yra prevencinės priemonės, nesiskubinama pasirūpinti. Lietuvoje yra daug ambicingų startuolių, todėl mums nesinori, kad jų entuziazmas baigtųsi, patyrus pirmąją kibernetinę ataką”, – sako „NordPass“ vadovas.

Įmonės užsakymu šiais metais atliktos šalies darbdavių ir darbuotojų apklausos duomenimis, kibernetiniai išpuoliai įmonėms Lietuvoje atsieina vidutiniškai 8 tūkst. eurų. Pasak J. Karklio, pradedantiems verslams ir ši suma nemenka, tačiau būna dar sudėtingesnių atvejų. Kartais įmonių finansinė padėtis ir reputacija nukenčia taip stipriai, kad joms nelieka nieko kito, kaip tik visai sustabdyti veiklą.

Roberta Rudokienė, „Startup Lithuania“ vadovė tikina, kad startuolių ekosistemos dalyvių tarpusavio palaikymas yra svarbi sąlyga pradedančioms įmonėms augti. Glaudus bendradarbiavimas, dalijimasis išmoktomis patirtimi ar net turimais resursais kuria stipresnę ekosistemą, o tai naudinga tiek pačioms įmonėms, tiek investuotojams, tiek valdžios atstovams.

Organizacijos duomenimis, per 2021 m. Lietuvos startuoliai bendrai sugebėjo pritraukti rekordinę investicijų sumą – 420 mln. Eur.

Nemokamą slaptažodžių tvarkyklės verslo narystę startuoliai gali atsiimti, kreipęsi Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.elektroninio laiško adresu ir pavadinimo laukelyje parašę „Startup Lithuania Promotion“.