Penktadienį startavusios Paryžiaus vasaros olimpinės varžybos – laukiamiausias ne tik sporto, bet ir technologijų entuziastų renginys. Čia pristatomos inovacijos, kurioms didelę reikšmę turi ir revoliuciją pasaulyje sukėlęs dirbtinis intelektas. Technologijų kūrėjai naujoves įdiegia netikėčiausiose vietose – plaukikų kostiumuose ir net teniso raketėse. Štai penkios technologijos, padedančios atletams siekti aukščiausių tikslų. 

Dviratininkams padeda išmanieji akiniai

Papildytoji arba virtualioji realybė (AR/VR) dažniausiai minima kalbant apie pramogas. Tačiau šios technologijos yra aktyviai taikomos ir sporte.

Štai JAV olimpinė dviračių sporto rinktinė naudoja nanotechnologijų bendrovės „Solos“ sukurtus AR akinius tam, kad treniruočių metu rinktų duomenims apie atletų pasiekimus. Akiniais stebimas širdies ritmas, važiavimo greitis, minimo galia, tempas, įveiktas atstumas ir trukmė, o visa tai realiuoju laiku sportininkai mato akinių ekranėlyje.

Tai leidžia atletams akimirksniu koreguoti važiavimo greitį ar stilių tam, kad lengviau pasiektų užsibrėžtus tikslus.

Medalius pelnyti padedantis plaukimo kostiumas

Plaukimo sporte itin išpopuliarėjo įvairiausios treniruočių technologijos, tokios kaip išmaniosios povandeninės kameros, biomarkeriai, stebintys fiziologinius rezultatus, ir net plaukimo kostiumai, didinantys greitį.

2008 m. Pekino olimpinių žaidynių plaukikams buvo sukurtas specialus „Speedo LZR“ plaukimo kostiumas, kurį vilkėjo net 98 proc. visų medalių laimėtojų.

Kostiumas suspaudžia liemenį ir suteikia papildomo plūdrumo, todėl jį dėvintys plaukikai per 18 mėnesių pagerino beveik 100 pasaulio rekordų.

Bėgikų startą fiksuoja išmanūs jutikliai

Dar V a. prieš mūsų erą buvo sukurtas įtaisas, pavadintas „Hysplex“, kuriuo buvo siekiama užtikrinti tikslų starto linijos nustatymą. Tai buvo katapultos tipo įrenginys, kuriuo priešais varžybų dalyvius buvo užtempiama virvė, o priekyje buvo iškeliama lazda – taip buvo užtikrinama, kad visi besivaržantieji bėgti pradėtų vienu metu.

Šiais laikais sklandų bėgikų startą užtikrina starto pistoletas, kameros, išmanūs jutikliai bei laiko matuokliai.

Akredituotuose starto blokuose esantys jutikliai matuoja, kada bėgikas kerta starto liniją. Jei reaguojama anksčiau nei 0,10 s po pistoleto, laikoma, kad startas buvo klaidingas.

Taip pat už kiekvieno bėgiko yra įrengti garsiakalbiai, užtikrinantys, kad visi atletai starto šūvį išgirstų tuo pačiu metu. Anksčiau toliausiai nuo pistoleto esantis bėgikas jį išgirsdavo šiek tiek vėliau.

Išmanus kamerų tinklas teniso aikštelėje

Technologijos revoliucionavo ir tenise. Dabar sportininkai treniruočių metu naudoja išmanias teniso raketes, pavyzdžiui, „Babolat Play“, kurios leidžia žaidėjams ir jų treneriams analizuoti kiekvieną žaidėjo judesį žaidimo metu.

Vienas iš akivaizdžiausių technikos pasiekimų, turėjusių įtakos tenisui, buvo „Hawk-Eye“ – elektroninė linijos vertinimo priemonė, pirmą kartą panaudota aukščiausio lygio sporte 2006 m. „US Open“ turnyre. Nuo tada ji yra naudojama ir olimpinėse žaidynėse.

„Hawk-Eye“ naudoja šešių aikštelėje esančių kamerų tinklą kamuoliuko trajektorijai stebėti ir, pasitelkdama modeliavimo metodus, prognozuoja, kurioje vietoje nusileis kamuoliukas. Šią technologija remiasi žaidimo teisėjai priimdami sprendimus.

Jutikliai, tikslesni už žmogaus akį

Šaudymas iš lanko, pirmą kartą pasirodęs olimpinėse žaidynėse 1900 m., per dešimtmečius išliko beveik nepakitęs – lankininkas paleidžia strėlę į taikinį, o teisėjai vertina šūvio tikslumą.

Tačiau dabar po taikiniu, į kurį šaudoma iš lanko, yra įrengta pažangi jutiklių sistema, galinti tiksliai nustatyti strėlės pataikymo vietą. Tiesą sakant, sistema yra tokia tiksli, kad gali nustatyti strėlės buvimo vietą 0,2 mm tikslumu, t. y. daug tiksliau nei žmogaus akis.

Geriausią atletų patirtį žaidynėse užtikrina išmanieji įrenginiai

Technologijų bendrovė „Samsung“, tęsdama beveik tris dešimtmečius trunkantį bendradarbiavimą su olimpinėmis žaidynėmis, 2024 m. Paryžiaus vasaros žaidynėse pristato pagal specialų užsakymą sukurtą išmanųjį telefoną „Galaxy Flip6“. Tai – pirmasis olimpinis įrenginys, patobulintas „Galaxy AI“ funkcijomis.

Jame iš anksto įdiegtas visas išskirtinių paslaugų ir naudingų programėlių rinkinys, įskaitant eSIM su 100 GB 5G duomenų, neribotą nemokamą naudojimosi viešuoju transportu kortelę ir kelias oficialias olimpines programėles, sukurtas tam, kad sportininkai, būdami Paryžiuje, galėtų mėgautis inovatyvia patirtimi.

Viena iš beveik 17 tūkst. atletų, kuriems bus suteikta galimybė išbandyti riboto leidimo „Galaxy Flip6“ funkcionalumus – pasaulio breiko čempionė Dominika Banevič, atstovausianti Lietuvos rinktinei. „Samsung“ jauniausią Lietuvos rinktinės atletę pakvietė prisijungti prie kitų 46 pasaulio atletų, kuriuos kelyje link olimpinio medalio remia technologijų lyderė.

Iš pirmo žvilgsnio ką tik Paryžiuje pristatytos „Samsung“ naujovės atrodo įspūdingai. Bet juk neišbandęs nepasakysi, ar tikrai viskas veikia taip, kaip žadama ir kiek įrenginiai bus naudingi realiame gyvenime. Aš, būdamas „Tele2“ Inovacijų ekspertu, turėjau galimybę viską išbandyti pirmas ir kai kurie dalykai tikrai nustebino. 

Ausinės „Galaxy Buds3“ ir „Galaxy Buds3 Pro“

Mažosios „Samsung“ ausinės sulaukė bene didžiausio atnaujinimo per visą gamybos istoriją. Sutinku, permatomi plastikiniai naujų dėkliukų dangteliai gali patikti ne visiems, užtat trijų briaunų kojelės, kurias dabar turi abu modeliai, pasirodė ir patogios ir naudingos. Didžiulis pliusas, kad ausinės gavo „IP57“ atsparumą vandeniui ir dulkėms. 

Modelis „Buds3 Pro“ išsiskiria tuo, kad turi geresnį prigludimą užtikrinančius guminius kamštelius, net du garsiakalbius viduje, o kojelėse įrengtos šviesos įsijungia, kai naudojame vertėjo funkciją (taip, ausinės gali tiesiogiai versti pokalbius keliomis kalbomis) ar prireikia jas surasti.

Abiejų modelių ausinės gerokai patogesnės ausyje nei senesnių kartų modeliai. Tiesą pasakius, jų beveik nejauti, tad net baisu pamesti, tačiau nei šokant, nei purtant galvą iškratyti nepavyko. Prie valdymo sugnybiant kojelę ir braukiant per ją pirštais reikia priprasti, bet įvaldžius – tikrai patogu. 

„Galaxy Buds3 Pro“ garso kokybė fantastiška – minkšti ir raiškūs žemi dažniai, neperkrauti aukšti, švelnūs, bet aiškūs viduriniai. Prisidėjo ir tai, kad bandymui naudojau pakankamai naują „Samsung“ flagmaną, kuris išnaudojo aukštos kokybės garso kodavimo galimybes. Be to, neužmirškime, kad kaskart įstačius į ausis šios ausinės moka pačios parinkti optimaliausius garso parametrus – dirbtinis intelektas veikia.

O štai „Galaxy Buds3“ nustebino. Tokio gero garso tikrai nesitikėjau. Taip, skamba šiek tiek šaižiau, tačiau nežiūrint izoliacijos nuo aplinkos nebuvimo, žemi dažniai net labai neprasti, aplinkiniai visiškai negirdi, ką klausote, o aktyvus triukšmo slopinimas (ANC) veikia netikėtai puikiai. Tiesa, „Pro“ modelis ir čia turi daugiau galimybių, pavyzdžiui, moka sumažinti slopinimą, kad išgirstumėme, kai į jus kreipiamasi. Kojelėse įrengti mikrofonai ne tik gerokai pagerino balso skambučių kokybę, bet prireikus veikia, kaip erdvinio garso įrašymo sistema filmuojant. Kokia išvada? Išbandęs nusprendžiau, kad noriu.

Laikrodžiai „Galaxy Watch 7“ ir „Galaxy Watch Ultra“

Šiais metais „Classic“ modelio nėra, tad mėgę sukioti jo valdymo žiedą jau turi kuo skųstis, tačiau užtikrinu jus – „Ultra“ modelio debiutas su kaupu tai kompensuoja. Pirmą ant riešo seguosi „Watch 7“ (jie yra dviejų dydžių, 40 ir 44 mm, man labiau tinka didesnis). Didžiausias išorės pokytis lyginant su praėjusių metų modeliu – atnaujintos ir labai gražios apyrankės. 

Kiti pokyčiai viduje. Galbūt triskart didesnės naujojo procesoriaus galios iškart praktiškai nepajusime – ne tiek jau svarbu ar programėlė laikrodyje atsivers ir ekranas persijungs akimirka greičiau. Ir dviejų dažnių GPS imtuvas tikslesniam vietos nustatymui gali pasirodyti nebūtinas – anksčiau juk irgi veikė. O kaip jums tai, kad šis laikrodis treniruočių metu bateriją eikvoją dvigubai taupiau nei praėjusių metų modelis? Akumuliatorių talpa ta pati, o laikas tarp įkrovimų pailgėjo mažiausiai penktadaliu – neblogai. Ir dvigubai didesnė vidinė atmintis (32 GB) pravers norintiems laikrodyje saugoti mėgstamą muziką ar svarbius failus.

Naujos kartos jutiklis ne tik tiksliau matuoja pulsą, kraujo spaudimą, KMI ar elektrokardiogramą, bet išmoko sekti medžiagų apykaitą ir taip nustatyti metabolinę sveikatą bei biologinį amžių (neklauskite, ką parodė man, bet gyvenimo būdą liepė keisti), miego metu matuoja kvėpavimo dažnį ir net gali išgelbėti gyvybę pranešdamas apie miego apnėją. Optimalių širdies darbo ribų nustatymas treniruotėms, kelių treniruočių sekos sukūrimas, patiks sportuojantiems, na, o valdymas spragtelint pirštais – visiems. 

Pirma mintis užsegus „Galaxy Watch Ultra“ dirželį – na ir galia! Pamenate tas legendas apie telefonus, kuriais vinis į sienas galėjai kalti? Panašu, kad šis titano luitas su safyro kristalo ekranu galėtų tas sienas griauti. Tiesa, nebandžiau ir nesiūlau. Nenėriau ir į šimto metrų gylį, bet nė neabejoju, kad „Ultra“ tai ne problema. Laikrodis tikrai masyvus, bet praktiškai tas keistas sprendimas į kvadratinį korpusą įdėti apvalų ekraną atrodo kur kas geriau ir stilingiau, nei įsivaizdavau. Taip, brutalu, bet ne gąsdina, o kelia pasitikėjimą. Ypač versija su oranžine apyranke.   

„Greitasis mygtukas“ daro tai, kaip ir vadinasi – leidžia vienu paspaudimu aktyvuoti pasirinktą programėlę, o dviem paspaudimais keisti svarbiausią jos parametrą. Be to, paspaudus ilgai jis įjungia tikrai garsią sireną, kuri padės prisikviesti pagalbą, jei negalite šaukti. Man patiko, kad ryte laikrodis rodo kūno energijos indeksą – gal kažkada net įkalbės išsimiegoti ir pasportuoti? 

Telefonai „Galaxy Flip 6“ ir „Galaxy Fold 6“ 

Jei labai trumpai, didžiausi „Fold 6“ pokyčiai matyti akimis, o „Flip 6“ – juntami naudojantis. Abu atsparūs vandeniui („IP48“), išorė atsparesnė braižymams ir smūgiams. O dabar kiek detaliau.

Abiejų modelių išvaizdos atnaujinimą pavadinčiau vienu sėkmingiausių  „Samsung“ pasirinkimų. Plonesnis rėmas stačiais kampais be jokių išgaubimų, gerokai mažiau vietos užimantis lankstas, liečiant stangresnis vidinis ekranas, vis mažiau savo pojūčiu besiskiriantis nuo įprasto. Na, o „Galaxy Fold 6“ atveju dar ir gerokai mažesnis svoris, bei tolygiai nuo visų kraštų nutolęs priekinis ekranas, kuris kiek padidėjo, pažemėjo ir paplatėjo, tad yra kur kas panašesnis į pagrindinį įprastų išmaniųjų ekraną.  Atrodytų, nieko radikalaus, tačiau tai viską pakeitė iš esmės. 

„Flip“ tapo tiesiog dar kompaktiškesnis ir gracingesnis, o štai „Fold“ dabar atrodo išbaigtas ir vientisas, tad net žinodamas, kad atvertęs rasi kitą didžiulį ekraną, vis tiek kaskart nustembi. Beje, abiejų modelių vidiniai ekranai dabar yra itin ryškūs ir tai tikrai matyti. Ta proga negaliu nepaminėti, kad nors visi kalba apie didžiojo „Fold“ ekrano privalumus darbui ir kūrybai, žaidimai jame atrodo fantastiškai – tokia erdvė ir vaizdo bei garso kokybė tiesiog įtraukia. 

Joks siurprizas, kad abu įrenginiai gavo naujausius ir galingiausius procesorius, bet daugiau vidinių pokyčių patyrė „Galaxy Flip 6“. Ir jie būtent tokie, kokių pageidavo kiekvienas išbandęs senesnius modelius. Tai didesnės talpos akumuliatorius, efektyviausia aušinimo sistema ir ženkliai geresnė 50 MP raiškos pagrindinė galinė kamera. Visiems, ką sužavėjo galimybė naudojant mažąjį ekraną fotografuoti ir filmuoti asmenukes pagrindine kamera, galimybė pastatyti sulenktą telefoną bet kur, bet nuvylė prastoka buvusių kamerų kokybė, pranešu – tai jau praeitis! Naujoji kamera ne tik didesnės raiškos, bet ir jos kokybė visa galva aukštesnė.  Ir naujas „ProVisual engine“ dirbtinio intelekto vaizdo tobulinimas tikrai veikia – nuotraukos prietemoje, portretai, viskas pavyksta puikiai, net nesigilinus į jokius specialius nustatymus. 

Na ir galiausiai tai, ko nepaminėjęs nesijausčiau užbaigęs apžvalgą, nes šį kartą būtent tai pribloškė labiausiai. Tas pats, gal kai kam jau kiek pabodęs dirbtinis intelektas, čia įkinkytas taip, kad net viską matydamas negali patikėti, tad grįžti bandyti vėl ir vėl.

Pirmiausia liūdnesnė žinia – nors telefoninių pokalbių vertimas realiu laiku veikia dar geriau, o vertimo programėlė, leidžianti gyvame pokalbyje naudoti abu ekranus, kiekvienam pašnekovui matant išverstą tekstą savo kalba, veikia puikiai, lietuvių kalbos čia nėra. Taigi, praktiškai labiausiai pravers kalbantiems angliškai, lenkiškai, rusiškai ir dar apie 16 kalbų. 

Užtat kūrybinės dirbtinio intelekto galios šį sykį atvertos neregėtai plačiai. Galimybė nuotraukoje nupiešti pageidaujamo daikto eskizą, kurį dirbtinis intelektas pavers realiai atrodančia nuotraukos dalimi, vertė grįžti, vėl ir vėl bandyti vis naujas kombinacijas ir kaskart žavėjo netikėtais, bet intuityviai tiksliais rezultatais. Tai tikra bomba. Kaip ir eskizų pavertimas realistiniu piešiniu, išsaugant individualumą. Ypač smagu išmėginti vidiniame „Galaxy Fold 6“ ekrane su „S-Pen“ rašikliu. Praktiškai garantuotai kiekvienas supras, kad turi dailininko talentą! Nuotraukoje užfiksuoto portreto pavertimas stilizuotu piešiniu taip pat veikia puikiai, ypač pravers norint susikurti gražesnį avatarą socialiniame tinkle.

Na, apie tai, kaip patogu dideliame „Fold“ ekrane naudotis keliomis programėlėmis, kopijuoti paprastai tiesiog perkeliant paveiksliukus iš vienos į kitą, žiūrėti ir net redaguoti vaizdo turinį, kaip programėlės prisitaiko prie sulenkto ekrano, gal kitą kartą, dabar piešiu nuotraukoje kavos puoduką... 

Dėl „Galaxy Flip 6“ viskas aišku – tai telefonas visiems, kurie nori geriausią flagmaną sutalpinti į mažiausią kišenę. Na, o „Galaxy Fold 6“ – telefonas tiems, kurie nori kompiuterį ir televizorių sutalpinti į telefoną ir gali už tai sumokėti. Todėl bandykite atsargiai – kuo ilgiau naudojiesi, tuo labiau norisi.

Įrenginių apžvalgą galite išvysti čia.

Likus 100 dienų iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos, technologijų kompanija ir ilgametė žaidynių rėmėja „Samsung“ pristatė iki šiol didžiausią savo partnerių sportininkų grupę. Iš viso Paryžiaus olimpinių žaidynių metu „Samsung“ rems 44 sportininkus iš įvairių Europos šalių, tarp kurių ir jaunoji šokėja iš Lietuvos – pasaulio breiko čempionė Dominika Banevič. 

„Samsung“ siekia skleisti olimpinę dvasią ir kas ketverius metus vykstančių žaidynių metu atgaivinamu ryšiu tarp sportininkų, žiūrovų ir partnerių. Tikimės, kad draugystė tarp „Samsung“ ir Dominikos Banevič taps ilgalaikė ir leidžianti dar garsiau kalbėti apie tokias vertybes kaip atvirumas, drąsa, ryžtingumas ir laisvumas, kuriomis pasižymi ir visą šalį žavi jaunoji Lietuvos breiko čempionė. Būdama vos 16 metų, Dominika puikiai atspindi „Samsung“ misiją skatinti jaunus žmones pasitikėti savo jėgomis ir būti atviriems naujoms galimybėms,“ – sako Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje. 

„Samsung Galaxy“ sportininkų ir ambasadorių komanda 2024 m. vasaros olimpinių žaidynių metu bus pagrindiniai kampanijos „Open Always Wins“ idėjos skleidėjai, o dalindamiesi akimirkomis iš savo kasdienybės parodys, kad savo potencialui atskleisti galima išnaudoti ir „Samsung Galaxy“ technologijas. Juk kaip sportininkus, taip ir „Samsung“, sieja pagrindinės vertybės – atviras mąstymas ir saviraiška.

Dominika Banevič, prisistatanti „BGirl Nicka“ sceniniu vardu praėjusių metų rugsėjo mėnesį iškovojo pasaulio breiko čempionato auksą – su šiuo pasiekimu sportininkei atiteko ir bilietas į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes. 

„Esu dėkinga, kad „Samsung“ suteikia man ir kitiems sportininkams galimybę kurti, veikti ir siekti pergalių drauge. Man tai reiškia didžiulį palaikymą ir tikėjimą“, – prisijungimu prie „Samsung Galaxy“ komandos džiaugiasi Dominika.

Dirbtinis intelektas (DI) pastaraisiais metais tapo galingu įrankiu didinant darbuotojų produktyvumą. Naudodami dirbtinio intelekto sprendimus, darbuotojai gali supaprastinti užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir atrasti daugiau galimybių sutelkti dėmesį į strateginę bei kūrybinę veiklą. Mokslo žurnalistė ir „Samsung“ ambasadorė Lietuvoje Goda Raibytė-Aleksa pasakoja apie DI tendencijas siekiant geresnio produktyvumo bei atskleidžia, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria pradedantieji.

Goda Raibytė-Aleksa akcentuoja, kad ypač svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo dirbtinio intelekto įrankio, kuris per vieną naktį išspręstų visas su produktyvumu susijusias problemas. 

„Jei žmogus yra persidirbęs, nepailsi, neišsimiega, o iš darbdavio pusės stinga motyvacijos ir tinkamo darbų srauto paskirstymo bei taip sukuriama toksiška darbo aplinka – joks įrankis nebus veiksmingas“, – teigia ji.

Žmogaus smegenims būtinos įvairios būsenos – jos nėra pajėgios nuolat būti produktyvumo ar dėmesio sutelkimo būsenoje. 

Pasak mokslo žurnalistės, mums reikia svajoti, kartais nieko neveikti, sportuoti, maitinti smegenis maisto medžiagomis. Tiesa tokia, kad smegenys yra išties alkanos – jos suvartoja apie 20 proc. visos žmogui reikalingos energijos. O kai smegenys jausis pamaitintos, tik tada verta pradėti galvoti apie priemones, kurios gali padėti didinti mūsų produktyvumą.

DI vaidmuo didinant produktyvumą augs

Ekspertė pastebi, kad Amerikos psichologų asociacijos teigimu, net 20 proc. suaugusiųjų nemoka planuoti savo laiko, atidėlioja užduotis.

„DI įrankių, skirtų laiko planavimui yra tikrai daug ir jie teoriškai turėtų šioje srityje žmonėms būti labai pravartūs, bet šiuo metu dar trūksta užtikrintų duomenų apie jų veiksmingumą. Kita vertus, jau galime pastebėti, kad DI yra veiksmingai taikomas klientų aptarnavimo srityje, rinkodaroje ir komunikacijoje – ypač ruošiant rutininius dokumentus ar net pranešimus spaudai“, – dalijasi G. Raibytė-Aleksa.

Remiantis Harvardo mokslininkų ir kitų prestižinių mokslo ir verslo institucijų atlikto tyrimo duomenimis, generatyviniai DI įrankiai aukštos kvalifikacijos darbuotojo našumą gali pakelti net 40 proc., lyginant su tais, kurie DI įrankių nenaudoja.

Pasak G. Raibytės, šiuo metu didžiausią DI įrankių naudą didinant darbuotojų produktyvumą galima įžvelgti programavimo srityje. 

„Programavimo srityje dirbančių ir DI įrankius naudojančių specialistų produktyvumas, remiantis 2023 m. vasarį JAV mokslininkų atliktu tyrimu, išaugo dvigubai ir, kai kuriais atvejais, netgi daugiau. Tad kai kalbame apie DI įrankių įgalinimą, pirmiausiai yra siekiama automatizuoti pasikartojančias technines užduotis, atrankines užduotis, kurias geba atlikti DI įrankiai, o tada „vairą“ jau perima žmogus“, – pasakoja ji.

Technologinės ateities perspektyvos ir evoliucija, ypač dirbtinio intelekto srityje, išlieka dinamiška ir ją sunku tiksliai prognozuoti.

„Turint omenyje dabartines mokslo ir technologijų tendencijas, manau, kad DI vaidmuo didinant produktyvumą ateityje ir toliau vystysis. Technologija jau yra, ir gana plačiai naudojama, tačiau dar daug potencialo neišnaudota. Be to, kai DI įrankiai tampa vis labiau prieinami ir patogesni vartotojui, žinoma, kad daugiau žmonių norės jais naudotis“, – apie tai, kaip ateityje keisis DI vaidmuo, pasakoja ekspertė.

Anot G. Raibytės, tobulės DI įrankiai, skirti darbo našumo didinimui, plėsis jų funkcijos, skirtos racionalizuoti ir efektyvinti procesus – pavyzdžiui, patobulintos duomenų analizės galimybės įvairiuose sektoriuose – sveikatos priežiūroje, švietime, gamyboje ir taip toliau.

Pataria, kaip nepasimesti DI įrankių gausoje

Natūralu, jog vis tobulėjančias ir prieinamas technologijas siekiame išnaudoti kone visi, tačiau itin svarbu tai daryti palaipsniui.

G. Raibytė-Aleksa pastebi, kad kai žmonės ima naudoti labai daug įrankių, galiausiai, pasimeta juose ir pranešimuose, kuriuos jie siunčia. Čia galima prisiminti ir fenomeną, kuris vadinamas pranešimų nuovargiu (angl. notification fatigue) – kai įrenginiuose gauname per daug pranešimų, atsiranda nuovargis, imame juos ignoruoti. Lygiai taip pat gali nutikti ir su DI įrankiais, jei stengsitės juos visus pritaikyti savo darbe vienu metu.

„Pagalvokite ar tikrai tam tikras DI įrankis jums reikalingas, nesusiinstaliuokite jų per daug. Taip pat, stenkitės laikytis mokslu grįstų patarimų, kuriuos jau minėjau – ilsėkitės, sveikai maitinkitės, nepamirškite kasdien nors kiek pajudėti“, – patarimais dalijasi mokslo žurnalistė.

Racionaliai įtraukdami dirbtinio intelekto priemones į savo kasdienę veiklą, galite pagreitinti užduočių atlikimo laiką, optimizuoti procesus ir palaipsniui didinti savo produktyvumą. Pradėti galima nuo paprastai valdomų dirbtinio intelekto įrankių – pavyzdžiui, esančių jūsų išmaniajame įrenginyje.

„Pati dažniausiai naudoju teksto santraukos įrankius, teksto ir kalbos vertimo funkcijas, kurios yra jau įdiegtos mano „Galaxy S24 Ultra” telefone. Šios funkcijos man aktualiausios, kadangi daug dirbu su tekstais ir įvairia informacija. O daugiau DI įrankių kasdienėje rutinoje stengiuosi nenaudoti saugodama savo smegenis nuo per didelės apkrovos“, – sako G. Raibytė-Aleksa.