Login to your account

Username *
Password *

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 12 mln. eurų kvietimą gauti finansavimą elektroninės prekybos sandorių sprendimams diegti ir vaizdinei konfigūracijai kurti ir tobulinti.

„Į elektroninę erdvę ir skaitmeninimą besiorientuojantis verslas yra stipresnis, inovatyvesnis ir atsparesnis netikėtiems iššūkiams. Siekdami dar labiau sustiprinti elektroninės prekybos ir paslaugų rinką, skelbiame kvietimą, kuris ypač naudingas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, siekiančioms persiorientuoti į rinkai reikalingų paslaugų skaitmeninimą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Projektams įgyvendinti skiriama iki 5 mln. eurų Sostinės regione ir iki 7 mln. eurų – Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. 

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 25 tūkst. eurų elektroninio pardavimo sandorių sudarymo sprendimams diegti, 25 tūkst. eurų vaizdinei konfigūracijai (paslaugų ir produktų konfigūravimui ir vizualizacijai) ir 50 tūkst. eurų abiem veikloms vykdyti. Mažiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 10 tūkst. eurų.

„Ši priemonė leis įmonėms sustiprinti elektroninių sandorių saugumą, o tai itin svarbu vykdant prekybą internetu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Šis finansavimas taip pat padės verslui tobulinti jau sukurtas interneto parduotuves, dizaino elementus“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. elektroninę prekybą vykdė 60,6 proc. didžiųjų įmonių, 46,2 proc. – vidutinių, 34,9 proc. – mažų. Didžiausia dalis įmonių, vykdžiusių elektroninę prekybą, buvo informacijos ir ryšių (49,9 proc.), prekybos (48,2 proc.) bei profesinės, mokslinės ir techninės (38,6 proc.) veiklos įmonės. 

Paraiškas priima Inovacijų agentūra iki š. m. spalio mėn. 2 d. Išsamias šio kvietimo sąlygas galima rasti Europos Sąjungos investicijoms skirtame tinklalapyje.

Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos paskelbs kvietimus, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

Priemonė „MVĮ skaitmeninimas“ įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Lietuvės Emilės Radytės startuolis Samphire Neuroscience  pretenduoja pradėti revoliuciją moterų sveikatos srityje. Neuromokslininkė sukūrė smegenis stimuliuojantį lankelį, kuris pažabos menstruacijų skausmą ir priešmenstruacinius (PMS) simptomus, tokius kaip nerimas, nuotaikų kaita, irzlumas. Toks medicininis prietaisas bus pirmasis pasaulyje – inovatyvi, saugi, paremta klinikiniais tyrimais alternatyva vaistams nuo skausmo. Šis lankelis stimuliuoja smegenis ir šalina menstruacijų keliamus nemalonius pojūčius bei skausmą.

„Šis sprendimas yra toks pirmasis medicininis sprendimas rinkoje, veikiantis kognityvinius simptomus. Šios neurotechnologijos žinomos ir apie 20 metų naudojamos depresijai ir chroniniam skausmui gydyti, tačiau mes jas pritaikėme šiuolaikiškai, lankelis veiks bluetooth pagalba, tereikės atsisiųsti programėlę ir suvesti tam tikrus savo duomenis. Ploną, stilingą lankelį sudaro dvi dalys: viena iš jų, priekinė,  stimuliuoja prieškaktinę žievę, o antroji - motorinę smegenų žievę. Priekinė dalis mažina PMS požymius, antroji - motorinė padeda sumažinti menstruacijų keliamą skausmą“, - pasakoja E. Radytė. 

Idėja gimė dirbant greitosios pagalbos komandoje

E. Radytė yra vilnietė, prieš 7 metus baigusi mokyklą išvyko į Harvardo universitetą JAV studijuoti neuromokslų. Studijų metu mokslininkė dirbo universiteto greitosios pagalbos komandoje, kur labai dažnai susidurdavo su nervinės psichozės ištiktais žmonėmis.

„Apie 50 proc. visų iškvietimų būdavo tokie, kad atvykus negali žmonėms padėti. Kai kažkas kraujuoja, klijuoji pleistrą, tvarstai bintu, o nervinio pobūdžio situacijose esi beveik bejėgis. Būdama universiteto laboratorijose, kur vystomi moderniausi sprendimai, nuolat mąsčiau, kodėl turėdami tiek daug įvairių technologijų, negalime padėti tokiems pacientams“, - prisimena mokslininkė.

Vėliau išvykusi studijuoti magistrantūrą Oksfordo universitete, E.Radytė pasirinko gilintis į  smegenų stimuliaciją ir kaip tai gali padėti gydant depresiją. Šiuo metu ji toliau su komanda vysto produktą ir tęsia studijas doktorantūroje.

„Stebėdama moteris, savo drauges, save, supratau, kad PMS, menstruacijų skausmui neturime jokio gydymo. Tos kelios dienos per mėnesį iš tiesų virsta depresija, moterų smegenys tomis dienomis atrodo kitaip, tai nėra šiaip juokingas, išsigalvotas mitas. Nuotaikos kaita, nerimo sutrikimai, pablogėję gebėjimai priimti sprendimus vyksta būtent dėl pakitusio smegenų darbo. Ir čia siūlymai „pavalgyk mėlynių, ar ilgiau pamiegok“ netinka. Taip ir kilo noras sukurti sprendimą, kuris padėtų spręsti šią problemą, nes šiai temai apskritai skiriama per mažai tyrimų ir dėmesio“, - įsitikinusi E.Radytė.

Sulaukė investicijų ir įkūrė padalinį Lietuvoje

Mokslininkė startuolį vysto Londone kartu su komanda, kurioje dar 2 lietuviai. Šiuo metu įmonė tvarko dokumentaciją, licenzijas, kad inovatyvusis lankelis atsidurtų prekyboje. Gamyba numatyta Britanijoje, tačiau skirtingi komponentai bus perkami iš įvairių šalių, tame tarpe ir Lietuvos. Kompanija Samphire Neuroscience  ketina juos pardavinėti tiesiogiai, taip pat yra pasirašytos kelios sutartys su ginekologijos klinikomis.

„Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pagal finansinę priemonę Akceleratorius 2 ir per savo partnerius FIRSTPICK į E.Radytės įmonę investavo 200 tūkst. eurų. Jie skirti rinkodarai ir produkto tolimesniam vystymui, kad jis patektų į kitas rinkas. Kompanija jau turi padalinį ir Lietuvoje.

„Samphire Neuroscience" neabejotinai turi potencialą tapti dar vienu išskirtiniu lietuvišku startuoliu, bei sujudintį medicinos pasaulį. Šis produktas atveria puikias galimybes plėtoti naujus sprendimus, skirtus gydyti depresiją, migreną ir kitus skausmo sutrikimus. Numatoma, kad lankelio prekyba bus pradėta jau kitai metais, o laukiančiųjų sąrašas sparčiai auga ", - pažymėjo Marijus Andrijauskas, investuotojas ir FIRSTPICK komandos narys. 

Iš anksto užsiregistravusiems - nuolaida

Kompanijos interneto svetainėje jau galima registruotis į laukiančiųjų įsigyti lankelį sąrašą. Jiems užtikrinama ir mažesnė kaina suteikiant išankstinę nuolaidą. Kadangi šis prietaisas yra patikrintas įvairiais klinikiniais tyrimais, tikimasi, kad ilgainiui jis bus moterims kompensuojamas ir taps masiškai prieinamu.

„Tikimės, kad šiuo lankeliu paskatinsime ir kitus kurti, vystyti panašius sprendimus. Ir kad tai nebus pirmas ir paskutinis sprendimas moterų sveikatos ir apskritai skausmo pažabojimo srityje. Medikų bendruomenė palaiko ir laukia šio sprendimo. Visgi ši technologija geriausiai pažįstama skausmo ekspertams, psichiatrams, o ginekologams dar reikės susipažinti su ja detaliau, tam ir atliekame tyrimus, renkame visus reikiamus dokumentus, kad įrodytume visiems šio sprendimo patikimumą“, - patikino E. Radytė. 

Apie INVEGOS pagalbą startuoliams: 

  • Akceleratorius 2“ – iš Inovacijų skatinimo fondo finansuojama INVEGOS rizikos kapitalo priemonė, skirta skatinti inovacinę veiklą, investuojant į besikuriančias ir perspektyvias mažas lietuviškas įmones
  • Dėl finansinės pagalbos gali kreiptis ir asmenys, turintys perspektyvių, inovatyvių verslo idėjų ir norintys jas vystyti
  • Finansinei priemonei skirta 18 mln. Eur  valstybės biudžeto ir Europos ekonomikos gaivinimo ir  atsparumo didinimo (RRF) lėšų

 

„LG Electronics“ (LG) skelbia priimanti paraiškas savo pirmajam apdovanojimui „Life’s Good Award“, kurio bendras 1 mln. JAV dolerių prizas bus skirtas laimėjusių projektų įgyvendinimui. Šiuo apdovanojimu siekiama rasti ir paskatinti novatoriškus sprendimus, atitinkančius LG tikslą – kurti geresnį gyvenimą. Paraiškas galima teikti iki spalio 10 d. Jas teikti kviečiami ir Lietuvos inovacijų kūrėjai.  

Plėtodama tvaraus pasaulio, kuriame gyvenimas yra geras tiek mūsų planetai, tiek visiems jos gyventojams, viziją, LG toliau aktyviai ieško aplinką tausojančių sprendimų bei idėjų. Visų jų tikslas – vystyti į vartotoją orientuotus gaminius ir paslaugas, kuriančias visiems prieinamas, vertingas bei naujas patogaus naudojimo patirtis. 

Apdovanojimas „Life’s Good Award“ – tai dar vienas svarbus žingsnis į priekį LG tvarumo kelionėje, padėsiantis skleisti LG gero gyvenimo (angl. „Life’s Good“) žinutę visame pasaulyje. Šiuo metu bendrovė ne tik pati vykdo tvarią veiklą, bet ir kviečia bendraminčius žmones bei jų grupes išsakyti savo unikalias idėjas ir taip padėti kurti geresnį gyvenimą visiems. 

„Life’s Good Award“ konkurso dalyvių prašoma pateikti savo originalius ir rinkoje paklausius sprendimus, susijusius su inovacijomis, skirtomis planetai ir žmonėms. Planetai teikiamos inovacijos turėtų padėti gerinti aplinkos gerovę, o žmonėms – palengvinti kasdienį gyvenimą, teikiant pirmenybę gyventojų saugumui ir patogumui. 

Paraiškas galima pateikti apdovanojimo „Life’s Good Award“ tinklalapyje, kuriame konkurso dalyviai taip pat ras išsamią informaciją ir paraiškų teikimo sąlygas. 

„Life’s Good Award“ apdovanojimas tobulai atspindi mūsų inovacijų filosofiją ir įsitikinimą, kad kelias geresnės ateities link gali būti nutiestas tik bendromis mūsų visų pastangomis“, – pažymi „LG Electronics“ generalinis direktorius Williamas Cho. „Nekantraujame susipažinti su konkurso dalyvių novatoriškomis idėjomis visuomenės ir aplinkos gerovės labui bei remti ir skatinti jų įgyvendinimą.“ 

Be LG vadovybės, konkurso vertintojų komisiją, dar vadinamą „Gero gyvenimo komisija“, sudaro žymūs aplinkosaugos ir socialinių mokslų sričių akademikai. Vertinimo komisijoje bus „Financial Times“ geriausios 2020 m. verslo knygos apdovanojimą ir „Financial Times“ apdovanojimą už meistriškumą tvarių finansų švietimo srityje laimėjęs Londono verslo mokyklos profesorius Alex’as Edmanasas, 2021 m. „Axiom“ verslo knygų apdovanojimų aukso medalį verslo etikos kategorijoje laimėjęs Kembridžo universiteto Verslo mokyklos profesorius Christopheris Marquisas, Hanjango universiteto Verslo mokyklos profesorius ir jo Kolektyvinio poveikio centro direktorius Hyunas S. Shinas ir kt. 

„Taikyti savo sukauptas žinias realių pasaulio problemų sprendimui – kiekvieno akademiko tikslas“, – teigia prof. Ch. Marquisas. „LG mums suteikia puikią platformą tai padaryti. „Life’s Good Award“ LG ištekliai panaudojami perspektyvių novatorių, verslininkų, akademikų ir verslo srities profesionalų sutelkimui, todėl šis apdovanojimas – puikus pavyzdys, kaip bendrovės gali realiai prisidėti prie gyvenimo gerinimo“. 

Siekdama užtikrinti, kad visos apdovanojimo „Life’s Good Award“ konkurso paraiškos būtų įvertintos pagal aktualius rodiklius, LG suvienijo jėgas su verslo socialinį poveikį matuojančia ir sertifikuojančia ne pelno siekiančia organizacija „B Lab Korea“. 

Pirmajame atrankos etape kruopščiai įvertintos ir daugiausia balų surinkusios paraiškos pateks į antrąjį etapą, kuriame bus vertinamos iš LG vadovų ir pirmaujančių aukštojo mokslo institucijų žymių akademikų sudarytos vertinimo komisijos. Trys konkurso finalininkai bus paskelbti technologijų parodos „CES 2023“ metu ir sausio mėn. turės progą vertinimo komisijai pristatyti galutinį savo idėjos variantą. Pirmosios vietos laimėtojui atitiks 700 tūkst. JAV dolerių (didysis prizas), antrosios (sidabro medalio) – 200 tūkst. JAV dolerių, o trečiosios (bronzos medalio) – 100 tūkst. JAV dolerių. 

Daugiau informacijos novatoriai gali ieškoti „Life’s Good Award“ tinklalapyje. Visas naujienas apie LG pirmąjį inovacijų konkursą galima rasti „LG Newsroom“

Neabejojama, kad išmanusis telefonas yra vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių technologinių laimėjimų, sukėlusių tikrą perversmą bendravimo bei kasdienės buities srityje. Šiandien šiais išmaniaisiais įrenginiais naudojamės po kelis šimtus valandų kasmet, o jų populiarumas pasaulyje pasiekė technologijų prietaisams dar neregėtas aukštumas. Kita vertus, kokių mokslinių inovacijų prireikė, kad išmanieji telefonai iš ryšio palaikymo priemonių taptų įrenginiais, be kurių neįsivaizduojama mūsų kasdienybė?

„Laiku nusikėlus į šio amžiaus pradžią ir nusipirkus mobilųjį telefoną būtume galėję viso labo paskambinti ar išsiųsti SMS žinutę. Bet po kelis dešimtmečius trukusio nuoseklaus inovacijų diegimo stebime, jog išmanusis telefonas mums leidžia daryti beveik viską: nuo finansinių mokėjimų iki miego įpročių stebėjimo ar žaidimų. Tačiau tai – tik visiems plika akimi matomas progreso rezultatas, už kurio slypi daug pastangų ir laiko pareikalavę išradimai. Kad pilnai įvertintume nueitą progresą, vertėtų atsigręžti atgal ir pažvelgti į tuos technologijų išradimus, kurie telefonų pasaulį pakeitė reikšmingiausiai“, – teigia Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

Ekspertė nurodo 4 svarbiausias technologijų gamintojų sukurtas inovacijas, kurios užtikrina modernaus išmaniojo telefono pažangumą:

1. Visiems žinomas „Bluetooth“ ryšys: nepakankamai įvertintas?

„Bluetooth“ technologiją palaiko turbūt visi buityje naudojami įrenginiai: išmanieji telefonai, kompiuteriai, išmanieji laikrodžiai ar robotai-siurbliai. Tačiau už šios kasdiene tapusios technologijos ištobulinimą atsakingi ne kas kiti, o būtent išmaniųjų telefonų kūrėjai.

„Ne dažnai atkreipiame dėmesį, bet „Bluetooth“ ryšį naudoja beveik visi mūsų prietaisai. Visgi pirminis šio ryšio kūrimo tikslas buvo sujungti mobiliajame telefone esantį mikrofoną bei ausines, kitaip tariant, laisvų rankų įrangą. Dėl didelio patogumo bei milžiniško potencialo ši technologija žaibiškai išplito ir įgavo kitas panaudojimo galimybes. Juk jei ne „Bluetooth“ technologija – visi mūsų turimi įrenginiai dar ilgai būtų sujungti nepatogiais laidais, o apie pilnavertį mobilumą galėtume tik pasvajoti“, – teigia U. Eidžiūnaitė.

2. Svarbiausias funkcijas užtikrinanti baterija

Pirmųjų mobiliųjų telefonų baterija galėdavo užtikrinti 30 minučių pokalbį, po kurio įrenginį reikėdavo krauti net 10 valandų. Akivaizdu, kad tai nė iš tolo neprimena mūsų turimų prietaisų galimybių: kas lėmė šį progresą?

„Nuo pirmųjų baterijų išradimo praėjo daugiau nei pusė amžiaus, tačiau iki šiol nėra tokios sėkmingos technologijos, kaip 1991 m. komerciškai gaminti pradėtos ličio jonų baterijos. Tokios baterijos naudojamos ne tik išmaniuosiuose telefonuose, bet ir lėktuvuose ar automobiliuose. Jų universalumas neturėtų stebinti, nes ličių jonų baterijos, priešingai nei jų pirmtakės, pasižymi plonumu, lengvumu ir ilgu tarnavimo laiku. Šių baterijos modelių plėtra atsakinga už daugelį mums prieinamų patogumų, bet labiausiai – už galimybę naudotis savo išmaniaisiais ir nesijaudinti, jog po poros valandų veikimo juos vėl reikės įkrauti“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

3. Ekranas: tvirtas, raiškus, o svarbiausia – liečiamas

Vienas inovatyviausių išmaniųjų telefonų sprendimų – tai kokybiškas ir naujų galimybių suteikiantis liečiamas ekranas.

„Modernūs išmanieji telefonai neturi jokių mygtukų, o vaizdus bei naudojamas programėles matome per visą prietaiso ekraną. Dėl nuolat tobulinamų ekrano galimybių šiuolaikiniai telefonai užtikrina ypač patogų naudojimąsi: ar kas nors dar norėtų sugrįžti į klaviatūrų ir geltonos spalvos ekranų laikus? Tačiau telefonų gamintojai ir toliau nestovi vietoje bei siūlo modernius sprendimus. Vienas svarbiausių paskutiniųjų metų išradimų – tai išmanieji telefonai su sulenkiamu ekranu. Sklandus tokių telefonų sulenkimo mechanizmas tapo įmanomu dėl naujoviško išmaniojo korpuso sudarančių medžiagų apdirbimo, pavyzdžiui, itin didelio atsparumo plieno bei skystųjų metalų. O svarbiausia, kad atlenkus tokių lankstomų telefonų kaip naujasis „Huawei P50 Pocket“ korpusą, jų ekranas išlieka tobulai lygus ir demonstruojantis aukštos kokybės raišką“, – komentuoja U. Eidžiūnaitė.

4. Kam dėkoti už kasdienę komunikaciją bei naršymą internete?

Šiandien visi turime prietaisus, kurie palaiko mobilųjį ryšį bei leidžia naršyti internete, naudotis išmaniosiomis programėlėmis. Kokie techniniai laimėjimai tai nulėmė?

„Pastaruosius 40 metų kurtos inovacijos žymi ilgą kelią, kurį nuėjome nuo pirmosios (1G) iki naujausios (5G) ryšio kartos. Kiekvienos naujos ryšio kartos pristatymas lėmė svarbias naujoves: 1G tapo prototipu, leidusiu ištobulinti šią technologiją, su 2G ryšio sukūrimu pradėjome siųsti SMS žinutes, o 3G plėtra – naršyti internete. Visgi šiais pasiekimais technologijų gamintojai neapsiribojo, todėl dabar galime mėgautis sparčiausiu 4G++ ryšio greičiu, galinčiu pasiekti net 200-300 Mb/s greitį. Panašu, kad jau netolimoje ateityje išmanūs įrenginiai plačiu mastu išnaudos ir 5G ryšio technologiją, užtikrinančią žaibišką duomenų perdavimo greitį, minimalų uždelsimą bei plačias prietaisų sinchronizavimo galimybes“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Lietuvos įmonė UAB „Raso“ sukūrė inovaciją prekybos sektoriuje – kontroliuojamų ir smulkių prekių savitarnos automatus, veikiančius su specialiai sugeneruotais QR kodais. Šie automatai pirmiausia pradėti diegti tabako gaminių prekybai ir likučių sekimui savitarnos kasose, kai turi būti patikrinamas pirkėjų amžius ir užtikrinama, kad tik vyresni nei 20 metų asmenys tokias prekes galėtų pirkti.

Savitarnos automatai pradėti diegti prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse. Sukurtas sprendimas leidžia greičiau ir patogiau valdyti savitarnos kasose įsigyjamų tabako gaminių srautus, o pirkėjams šias prekes įsigyti vienu apsipirkimu su kitomis prekėmis.

„Darbuotojams, kurie prižiūri prekybos centrų savitarnos kasų skyrius, tenka atsakomybė užtikrinti ne vienos, o kelių, kartais ir keliolikos kasų sklandų darbą. Papildomo laiko ir priežiūros iki šiol reikalaudavo tabako gaminių išdavimas. Kai kur prekybininkai šią problemą spręsdavo tabako gaminius parduodami atskirai informacijos skyriuose – visgi toks būdas nėra patogus lankytojui. Mūsų įdiegti tabakomatai optimizuoja procesus: už tabako gaminius sumokama kartu su kitomis prekėmis savitarnos kasose, o atsiimti juos galima savarankiškai iš savitarnos automatų su atspausdintu QR kodu“, – sako prekybos, logistikos, gamybos technologines sistemas kuriančios UAB „Raso“ pardavimų vadovas Ričardas Tamašiūnas.

Savitarnos automatų veikimo principas, žiūrint iš vartotojo perspektyvos, labai paprastas. Apsiperkant savitarnos kasose, vos kelių mygtukų paspaudimu pirkėjas išsirenka norimą tabako gaminį. Patvirtinamas pirkėjo amžius, sumokama už prekes ir su pirkimo kvitu atspausdinamas specialus QR kodas. Jį nuskaičius tabakomato ekrane aparatas išduoda įsigytą prekę. Visi tabakomatai įrengti greta savitarnos kasų, tad prekių atsiėmimas nesudėtingas ir greitas.

„Pirkėjams tai itin patogu, tačiau nauda abipusė, mat darbuotojui visame šiame procese tenka vos viena užduotis – patikrinti pirkėjo amžių. Savitarnos automatai leidžia pardavėjo dėmesį nukreipti tiesioginei jo pareigybei – savitarnos kasų priežiūrai, o ne prekių išdavimui“, – sako UAB „Raso“ vadovas Vitalijus Garbauskas.

Visgi pats savitarnos automatų veikimo principas tik atrodo paprastas. Iš tiesų, automatų veikimas turėjo būti sinchronizuotas su savitarnos kasų darbu, kad prekybos eiga atitiktų įstatymų reikalavimus ir vyktų sklandžiai.

„Patį tabakomato principą pasiskolinome iš savo kolegų – Ispanijos kompanijos „Azkoyen“, kuri gamina kavos, užkandžių bei tabako gaminių pardavimo aparatus. Ten įstatymai leidžia tabako gaminius įsigyti tiesiog gatvėje. Atsivežėme idėją ir detales, tačiau įrangą suprogramavome ir pritaikėme darbui su savitarnos kasomis. Pirkėjui tai vos vienas paspaudimas, tačiau pačioje sistemoje tuo metu vyksta dešimtys užklausų. Klientui pasirinkus norimą gaminį savitarnos kasa siunčia užklausą į tabakomatą ir gauna atsakymą, ar prekių likutis jame pakankamas ir galima prekę parduoti. Jeigu likutis mažėja, tabakomatas siunčia signalą į pardavėjo prižiūrimą kasos aparatą ir nurodo, kurias prekes reikėtų papildyti. Vos per kelias sekundes įvyksta visa komunikacijos grandinė tarp skirtingų įrenginių, o klientas to net nepajaučia – jis akimirksniu gauna savo išsirinktą produktą“, – sistemos subtilumus pristato R. Tamašiūnas.

Anot V. Garbausko, tabakomatų įdiegimas palengvina visos savitarnos kasų sistemos darbą. Darbuotojams nebereikia rankiniu būdu skaičiuoti prekių likučių, nebereikia skirti laiko papildomam klientų aptarnavimui, išvengiama žmogiškųjų klaidų – viskas vyksta tiksliai ir sklandžiai. Įdėdami prekes į tabakomatą darbuotojai keliais paspaudimais pažymi, kiek ir kokių prekių įdėta, o tolimesnę apskaitą jau veda pati sistema.

Savitarnos prekių automatai šiuo metu įdiegti tik prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse, tačiau susidomėjimas iš kitų prekybininkų auga ir sulaukiama vis daugiau užklausų. Tai – inovacija rinkoje, kurią ateityje galima pritaikyti ir kur kas platesniam prekių spektrui. 

„Realią technologijos naudą pamatę prekybininkai diegia ją tabako gaminių pardavimui ne tik savitarnoje, bet ir visose kasose. Kur kas patogiau klientui atspausdinti QR kodą ir leisti prekę atsiimti pačiam, mat aparatas pasirūpina likučių fiksavimu ir užtikrina tikslumą. Negana to, savitarnos prekių automatai gali nesudėtingai virsti kitų, ypač smulkių prekių, kurias sudėtinga sekti, išdavimo vieta. Įrangos pritaikomumas platus, tad matydami mūsų komandos suprogramuotos technologijos sėkmę jau kuriame naujas idėjas inovatyvioms integracijoms prekybos tinkluose“, – pasakoja R. Tamošiūnas.

Puslapis 1 iš 2