Login to your account

Username *
Password *

2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Tęsdamas parlamentinę kontrolę Ateities komitetas rugsėjo 24 d. nuotoliniame posėdyje domėjosi valstybės informacinių technologijų (IT) infrastruktūros konsolidavimo pažanga ir nagrinėjo tebesitęsiančias šio proceso problemas.

Posėdyje dalyvavęs Informacinės visuomenės plėtros komiteto Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamento direktorius Andžejus Trachimovičius išsamiai pristatė pasiektus IT konsolidavimo I etapo rezultatus, išryškino pagrindines rizikas ir įvardijo pagrindinius kylančius iššūkius. Pažymėta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patvirtintos duomenų valdymo aptarnavimo gairės pasipildė pažangiomis objektinių duomenų saugyklos ir konteinerių valdymo platformos paslaugomis. Taip pat finišavo įdiegta IT paslaugų valdymo sistema, kurioje esami klientai gali matyti reikalingų paslaugų įkainius, registruoti įvykusius incidentus, teikti užklausas ir gauti ataskaitas bet kuriuo paros metu.

Ateities komiteto posėdžio dalyviai vardijo proceso problemas. Viena iš pagrindinių – plečiantis infrastruktūrai ir atsiradus dideliam duomenų kiekiui nėra, kur jų patalpinti – trūksta duomenų centrų. Taip pat, kasmet tobulėjant ir sudėtingėjant IT sistemoms, auga specialistų poreikis, pastebima, kad jie turi turėti įvairias kompetencijas. Specialistų valstybinėse įstaigose nepakanka. Be to, vienas iš aktualiausių klausimų išlieka šio projekto tęstinumas po 2027 m., kai baigsis Europos Sąjungos parama bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės valdymo rizika (kai lėšų daug, o terminai įgyvendinimui – labai trumpi). Negalima nepaminėti ir viešojo sektoriaus subjektų patirties stokos įgyvendinant naujus IT standartus, baimės, o kartais – ir nenoro priimti permainas, susijusias su konsolidavimo proceso taikymu, kaip svarbių aspektų, dominuojančių konsolidavimo procese.

„Valstybinės įstaigos sabotuoja procesą – neatiduodamos finansų ir žmonių, taip kaip buvo susitarta valstybės IT konsolidacijos pradžioje. Ir čia reikia politikų įsikišimo, kad procesas nesustotų“, – posėdžio dalyvių dėmesį atkreipė asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.

Posėdyje pažymėta, kad nesant duomenų valdymo strategijos, yra užkertamas kelias skirtingų organizacijų ir sektorių duomenų sąveikumui ir duomenų, procesų ir organizacijų veiksmingai integracijai į vieningą duomenų valdymo sistemą. Užsiminta apie IT kompetencijų centro, bendradarbiavimo su verslu svarbą skatinant sektoriaus augimą ir pažangą. Paminėta, kad šiuo atveju iš tikrųjų pradedama kalbėti apie skaitmeninės Lietuvos suverenitetą.

Komitetas, imdamasis lyderystės kuriant, įgyvendinant ir vystant valstybės informacinių išteklių darbotvarkę, nusprendė toliau tęsti šio klausimo stebėseną po kelių savaičių, aiškinantis, kaip sprendžiamos kitos valstybės IT ekosistemos problemos.

Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.

Tarptautinė informacinių technologijų (IT) bendrovė „Accenture“ šį rudenį organizuoja papildomus mokymo kursus darbuotojams, kurie norėtų keisti savo profesiją. Bendrovė Baltijos šalyse planuoja apmokyti 220 žmonių, norinčių pradėti karjerą IT srityje, įskaitant 40 specialistų Lietuvoje. Papildomi kursai organizuojami sulaukus itin didelio persikvalifikuoti siekiančių darbuotojų susidomėjimo.

„Dėl pandemijos beveik kas penktas žmogus svarstė, kad norėtų keisti profesiją arba siekti kitokios karjeros. Peržiūrėdami paraiškas, gautas iš norinčiųjų dalyvauti vasaros mokymuose, įsitikinome, kad vis daugiau kitų sričių specialistų nori keisti darbą. Daugelis mąsto apie karjerą IT srityje, nes ši sritis plečiasi, skaitmeniniai sprendimai reikalingi visuose ekonomikos sektoriuose. Mūsų patirtis rodo, kad turizmo sektoriaus specialistai gali nesunkiai išmokti „Scala“ programavimo, teisės – įvaldyti „DevOps“, muzikos – „Android“ programas, o žurnalistai – imtis bet kurio programavimo. Todėl šį rudenį nusprendėme rengti papildomus mokymo kursus ir pirmiausia orientuojamės į tuos specialistus, kurie norėtų pakeisti karjeros kelią,“ – sako „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse Maksims Jegorovs.

Šį rudenį tarptautinė įmonė siūlo įvairius mokymo kursus, kuriuose galima įgyti įgūdžių dirbti populiariose srityse, pvz., „Java“ programavimo, automatinio testavimo, arba įgyti įgūdžių, reikalingų IT projektų valdymo asistento pozicijai. Bus galima susipažinti ir su penkiais naujais dalykais: „Amazon“ debesų kompiuterijos sprendimais, „Adobe frontend“ svetainių ir programų kūrimu, UX/UI dizainu, „Low code“ naudojimu verslo procesų valdyme ir „Microsoft“ duomenų inžinerija. Mokymuose bus galima įvaldyti debesų kompiuterijos automatizavimo įrankius, „iOS“ programų kūrimą, išmokti valdyti duomenis naudojant „Oracle“ įrankius. Konsultavimo mokymų grupei bus surengti SAP kursai, kuriuose bus galima susipažinti su verslui skirtais sprendimais, įskaitant migracijos.

„Bootcamp“ mokymai yra bendrovės personalo atrankos programos dalis: jų dalyviai gauna baigimo pažymėjimą, o sėkmingiausiai baigusieji gali nemokamai atlikti praktiką „Accenture“. Dauguma praktikantų tampa bendrovės darbuotojais. Mokymų metu įgyjama pagrindinių IT žinių ir įgūdžių, kurių reikia karjeros pradžioje, jie primena kasdienį darbą su projektais. Mokydamiesi dalyviai įgyja tiek praktinių, tiek teorinių žinių, mokosi dirbti komandoje. Mokymai suteikia galimybę dirbti IT srityje ir tęsti darbą tarptautinėje įmonėje.Mokymai yra nemokami ir trunka kelias savaites, jų trukmė priklauso nuo pasirinktos mokymų srities. Visi mokymai vyks nuotoliniu būdu, vadovaujant patyrusiems lektoriams ir mentoriams.

Laikant mokymų atrankos techninį testą, reikalingos pagrindinės pasirinktos mokymo srities žinios. Taip pat bus vertinamas dalyvių gebėjimas analitiškai mąstyti, motyvacija mokytis, anglų kalbos mokėjimas. Visi mokymai vyks anglų kalba. Daugiau informacijos apie mokymų turinį ir registracija vykdoma „Accenture Bootcamp“ svetainėje.

„Accenture“ yra viena pirmaujančių IT srities bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Tarptautinėje valdymo konsultacijų, technologijų ir užsakomųjų paslaugų bendrovėje dirba daugiau kaip 537 000 darbuotojų. „Accenture“ šiais metais nusprendė atidaryti biurą Lietuvoje, o bendrovės Latvijos filialas įsteigtas 2002 m. Įmonės apyvarta Latvijoje finansiniais metais, kurie truko nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., siekė 80,1 mln. eurų, o bendrovės pelnas tuo laikotarpiu sudarė 3,8 mln. eurų.

Plačiau apie mokymus: www.bootcamp.lv.

IT srityje veikiančios „Visma Lietuva“ specialistai sukūrė išskirtinį finansavimo modelį, vietoje įprasto kreipimosi į tradicinį banką su ilgais paskolos gavimo procesais, jie siūlo operatyvias finansines paslaugas per 1 dieną. Išskirtiniai ir modernūs finansiniai sprendimai šiuo metu siūlomi Skandinavijos rinkai, bet tik laiko klausimas, kada tai bus pritaikyta ir kitose šalyse.

Siūlo apmokėti sąskaitas per 1 dieną

Informacinių technologijų grupei „Visma“ priklausanti akcinė bendrovė „Visma finance“ apčiuopė svarbias mažų įmonių problemas – sudėtingus reguliacinius bankų apribojimus, rankinius procesus, aukštas mažų klientų aptarnavimo išlaidas bei ilgus sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminus Švedijoje. Šie faktoriai paskatino programuotojus sukurti neobanką, padedantį operatyviai spręsti opią skandinavų problemą.

„Skandinavijoje sąskaitos faktūros yra dažniausiai apmokamos prieš pat paskutinę dieną, nurodytą sąskaitoje – kartais nustatytas terminas yra 30, 60 ar net 90 dienų. Taip verslai dažnai susiduria su pinigų srautų problema. Todėl mes siūlome atsisakyti pinigų „užšaldymo“ ir pagreitinti procesą už simbolinį mokestį. Teikiame paslaugą „faktoringą“ – tai tarsi maža „paskola“, kuri apima sąskaitos faktūros nupirkimą iš įmonės ir jos apmokėjimą dar sekančią darbo dieną, perleidžiant visą atsakomybę mums“, – pasakoja „Visma finance“ produkto vadovas Lietuvoje Šarūnas Leonas.

Mašininiu mokymusi paremtas klientų vertinimas

Kaip pagrindinius konkurencinius pranašumus prieš įprastų bankų siūlomas paslaugas Š. Leonas įvardina kelis: vidinių išteklių naudojimą, integruotus sprendimus ir duomenis realiu laiku. „Visma Finance“ finansavimo paslaugas siūlo jau egzistuojantiems klientams kadangi turi tarpusavyje kuriamų transakcijų duomenis. Šis mašininiu mokymusi paremtas klientų vertinimas per itin trumpą laiką leidžia nustatyti finansinės rizikos įvertį, kai tuo tarpu įprastiems bankams duomenis reikia pirkti iš kitų sistemų.

„Mūsų sistema kiekvieną naktį iš naujo pervertina visas įmones ir perskaičiuoja jų kreditingumo lygį, tad ryte jau žinome ar galime nupirkti ir apmokėti šio kliento sąskaitą. Nupirkus sąskaitą, ją apmokame per vieną darbo dieną“, – sako pašnekovas.

Be duomenimis paremto procesų automatizavimo, kitas svarbus niuansas – turimi vidiniai ištekliai: „Kadangi turime pakankamai finansinių resursų įmonės viduje – sąskaitų finansavimui mums nereikia skolintis iš trečiųjų šalių, taip galime pasiūlyti patrauklią kainodarą savo klientams”, – komentuoja Š. Leonas.

Rinkoje – patrauklus darbdavys

Vardindamas didžiausius skirtumus nuo tradicinės bankininkystės Š. Leonas įvardina ne tik konkurencinius pranašumus, bet ir kuriamų sistemų modernumą bei šiuolaikiškumą: „Tradicinės bankinės sistemos dažniausiai yra kuriamos ne vienerius metus ir jų kūrimo pradžioje naudotos tuometinės technologijos bei programavimo kalbos dažnu atveju nėra labiausiai paplitusios šiandieninėje rinkoje. Tad norint visą bankinę sistemą perprogramuoti pagal šiuolaikinius standartus, tai yra sunkiai įgyvendinama misija”, – teigia Š. Leonas.

„Visma finance“ sistemų inžinierius Lietuvoje Martynas Žuravliovas atskleidžia, kad jų visas programinis kodas yra sukurtas nuo nulio, o naudojamos technologijos yra naujausia, kas yra šiuo metu rinkoje.

„Vietoje vieno didelio programinio kodo monolito, mes kuriame mikroservisus. Tai tarsi ekosistema, tarpusavyje sąveikaujančių atskirų vienetų. Juos galima atskirai naujinti ir tobulinti, sukeliant mažai rizikos, jog visas produktas nustos veikti. Tai pritraukia naujus ir kompetentingus šalies specialistus“, – pasakoja M. Žuravliovas.

Pašnekovas teigia, kad dažnai naujus darbuotojus tiek pati „Visma Lietuva“, tiek jų komanda pritraukia vidiniu klimatu – čia nėra nusistovėjusių griežtų taisyklių, hierarchijos, biurokratijos ar išorinių kontroliuojančių institucijų priežiūros, o sprendimai tiek valdymo, tiek technologiniai yra priimami operatyviai ir greitai.

„Visma finance“ yra maža, tačiau intensyviai besiplečianti ir naujų komandos narių ieškanti jauna ir dinamiška komanda, kurios viduje dalinamasi geriausia praktika, žiniomis, patarimais ir kompleksiniais sprendimais. Įprastai, dirbant su panašiomis sistemomis, norint kažką padaryti, kas nėra numatyta ar įsidiegti naują technologiją, reikia praeiti nemažai patikrų ir patvirtinimų, o pas mus viskas daug paprasčiau ir greičiau. Sprendimus priimame čia ir dabar. Tai ypač aktualu greitai besikeičiančioje ir modernėjančioje IT sferoje“, – pasakoja M. Žuravliovas.

Pandemijos metu – rekordiniai pardavimai

Anot Š. Leono, paslaugos pardavimų kreivė stipriai šoko COVID-19 krizės metu. Keičiantis realybei ir darbo rinkai „Visma Finance“ pristatė naują produktą „Contract Factoring“, kuria klientams, sudariusiems ilgalaikes sutartis, visos jų sąskaitos tvarkomos už mažesnę kainą.

„Todėl nepaisant pandemijos, mes turėjome rekordinius pardavimus, nes klientams buvo svarbiau saugiai ir greitai gaunami pinigai, nei mokestis, kurį jie turi mums už tai sumokėti“, – sako Š. Leonas.

Ateities planai: produkto tiražavimas ir B2B paskola

Pasak Š. Leono, artimiausias planas – efektyviai integruoti paslaugas į kitas sistemas. Šiuo metu per mėnesį apmokama sąskaitų už daugiau nei 4 mln. eurų, o ateityje planuojama plėstis ir didinti šią sumą kelis ar net keliasdešimt kartų. Numatyta, kad artimiausiu metu produktas aprėps dvi Skandinavijos šalis ir toliau plėsis į kitas rinkas.

Pašnekovas atskleidžia, kad planuose yra ir verslo paskolos. Naujos paslaugos pristatymą kiek pristabdė rizikinga pandeminė situacija, tačiau susigyvenus su pasikeitusia realybe ši paslauga bus atnaujinta ir pristatyta klientams. Įdiegiami papildomi sprendimai praplečia „Visma finance“ paslaugų spektrą – įmonės gali rinktis ne iš vieno produkto, o iš viso paketo paslaugų, pagal savo poreikius ir galimybes.

„Bandysime pristatyti klientams ir kreditavimo galimybę, kai sąskaitą galima sumokėti dalimis – per 3 ar 6 mėnesius – priklausomai nuo sumos. Kitas planas – sąskaitos pardavimas be jokio papildomo mokesčio – perleidžiant mums visus proceso administravimo niuansus. Tai pilnavertės paslaugos paketas, kuris leis klientui niekuo nesirūpinti, o viską patikėti mums“, – apie išplėstą paslaugą pasakoja Š. Leonas.

Rugsėjo 16 dieną vyko blokų grandinių kompetencijų centro „Blockchain Lithuania“ atidarymo renginys. Kompetencijų centrą įkūrė blokų grandinių ir kripto technologijų ekosistemos lyderiai: nevyriausybinė organizacija Crypto Economy Organisation, Lietuvos BCCS klasteris ir inovacijų įmonės statusą turinti blokų grandinių laboratorija SUPER HOW?. Įkūrėjai aktyviai kviečia drąsiai prisijungti visus ekosistemos dalyvius, kurie palaiko ir gali padėti pasiekti kompetencijų centro tikslus.

Į atidarymą susirinko verslo, vyriausybinių ir akademinių institucijų atstovai iš visos Lietuvos. Lietuvos Banko valdybos narys ir Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) Inovacijų tinklo Centrinių bankų skaitmeninių valiutų (angl. Central Bank Digital Currency, CBDC) darbo grupės vadovas Marius Jurgilas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad kompetencijų kūrimas yra pagrindas, technologijos yra transformuojančios, todėl svarbu, kad Lietuvoje turėtume ne tik šios srities specialistus, bet ir visuomenė žinotų kas yra blokų grandinės.

Elijus Čivilis, Investuok Lietuvoje vadovas bei „GovTech laboratorijos“ ekspertas ir iniciatorius, taip pat išreiškė palaikymą šiai iniciatyvai. Čivilis priminė, kad Lietuva 2018 metais blokų grandinių srityje buvo pirmaujanti pasaulyje, kad blokų grandinių panaudojimas kuria naujas galimybes, inovatyvius sprendimus, o viso to kertinė dedamoji yra talentai. Elijaus Čivilio iniciatyva prieš porą metų Lietuva prisijungė prie Europos Komisijos iniciatyvų ir pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją blokų grandinių srityje.

„Blockchain Lithuania“ atidaryme taip pat dalyvavo atstovai iš Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vilniaus universiteto Mykolo Romerio universiteto, inovacijų centrų, klasterių, investicinių fondų, finansinių technologijų įmones vienijančių asociacijų Fintech Hub LT ir Fintech Lithuania, verslo atstovai iš tokių įmonių kaip Curve, Vialet, Moody‘s, Coingate, New Capital, CEE Attorneys, Bitdegree, Lighthouse, Ondato, Vegvisir, Bankera, Infobalt ir kitų.

Kompetencijų centro įkūrėjai tiki, kad tokia iniciatyva vienijanti verslo, mokslo ir vyriausybines institucijas, paskatins blokų grandinių vienaragių atsiradimą Lietuvoje. Įkūrėjų teigimu, idėją įkurti tokio pobūdžio centrą paskatino rinkos poreikis dalintis patirtimi bei žiniomis, noras išsklaidyti apie blokų grandinių technologijas bei kripto ekonomiką susidariusius mitus, vystyti talentus bei plėsti ir auginti kompetencijas. Sujungę savo praktines žinias bei ekspertinę patirtį, „Blockchain Lithuania“ įkūrėjai yra pasiryžę patenkinti šiuos poreikius, inspiruoti rinką ir kviesti startuolius, verslo bei valstybės institucijas bendradarbiauti siekiant blokų grandinių ir kriptografinių technologijų srities kompetencijų.

“Po 2019 metais Vilniuje organizuoto tarptautinio kripto ekonomikos forumo „BCV Global Round Table“, kuriame dalyvavo Vilniaus, Melburno, Šanchajaus, Sidnėjaus ir Dubajaus blokų grandinių technologijų centrai, supratome, kad šios technologijos yra labai svarbios Lietuvos startuolių ir finansinių technologijų įmonių ekosistemoms. Kaip centro įkūrėjai, mes matome didžiulį blokų grandinių technologijų ugdymo ir kompetentingų specialistų edukacijos poreikį. „Blockchain Lithuania“ yra puiki erdvė susivienyti blokų grandinių ir kripto ekonomikos rinkos dalyviams ir siekti bendrų tikslų.“, – teigė blokų grandinių ekspertas, kripto ekonomikos analitikas ir Crypto Economy Organization prezidentas Vytautas Kašėta.

„Blockchain Lithuania“ nariai jau yra sėkmingai įgyvendinę blokų grandinių technologijomis paremtus projektus finansinių technologijų, CBDC, telekomunikacijų, logistikos, tiekimo grandinių valdymo, tokenizavimo bei NFT skaitmeninių sertifikatų srityse Europoje, JAV, Australijoje, Artimųjų Rytų bei Lotynų Amerikos šalių regionuose.

 

Daugiau informacijos apie blokų grandinių kompetencijų centrą – internetinėje svetainėje https://blockchainlt.com
Daugiau informacijos apie asociaciją Crypto Economy Organisation – internetinėje svetainėje https://cryptoeconomy.world
Daugiau informacijos apie BCCS klasterį – internetinėje svetainėje https://bccs.tech
Daugiau informacijos apie vienintelę regione blokų grandinių laboratoriją SUPER HOW? – internetinėje svetainėje https://superhow.com

Vilniaus universitete (VU) buvo įsteigta ir rugsėjį veiklą pradėjo VU „Red Hat“ akademija. Tai internete diegiama ir žiniatinklio valdoma atvirojo kodo švietimo programa, skirta akademinėms institucijoms suteikti ir palaikyti atvirojo kodo ir „Linux“ mokymo programą. Įkurtos VU „Red Hat“ akademijos pagrindu pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su AB „Telia Lietuva“.

„Red Hat“ mokymo ir sertifikavimo viceprezidentas Kenas Goetzas džiaugėsi, kad VU prisijungė prie nuolat augančios „Red Hat“ akademijos programos. „Siekdami padėti studentams sužinoti daugiau apie „Red Hat“ technologijas ir įgyti paklausių atvirojo kodo įgūdžių, glaudžiai bendradarbiaujame su įvairiomis švietimo įstaigomis visame pasaulyje. Mes tikimės sėkmingo bendradarbiavimo ir su Vilniaus universitetu, kaip svarbiu „Red Hat“ mokymo ir sertifikavimo ekosistemos nariu“, – kalbėjo jis.

Nuo šiol VU studentai, dėstytojai ir darbuotojai turės galimybę studijuoti „Linux“ pagrindu veikiančias operacines sistemas ir įgyti „Linux“ administratoriaus sertifikatą, kurį pripažįsta visos IT įmonės Lietuvoje ir užsienyje. VU „Red Hat“ akademijos veiklą kuruos Fizikos fakultetas.

„VU Fizikos fakultete esantis superkompiuteris veikia „Red Hat“ platformos pagrindu. Įgyvendinus partnerystę su Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Red Hat“, VU studentai ir visa bendruomenė turės daugiau galimybių mokytis ir specializuotis įvairiose operacinėse sistemose, grįstose „Linux“ su „RedHat“ technologijomis“, – sako Fizikos fakulteto mokslininkas, VU „Red Hat“ akademijos kuratorius doc. Mindaugas Mačernis.

„Red Hat“ yra viena didžiausių kompanijų pasaulyje, kuriančių laisvąją atvirojo kodo „Linux“ programinę įrangą, o „Red Hat“ akademija jau daugiau kaip dešimtmetį visame pasaulyje aukštojo mokslo institucijoms, turinčioms reikiamas technologijas ir joms tinkamą palaikymo aplinką, siūlo mokymo programas ir padeda įsirengti laboratorijas. „Red Hat“ akademijos žiniatinklio mokymo programa padeda kurti kompetencijas per našumu grįstą praktinį mokymąsi ir testavimą.