Login to your account

Username *
Password *

Prestižiniuose „FinTech Magazine“ apdovanojimuose įvertinti prie inovacijų plėtros aktyviai prisidėję finansinių paslaugų teikėjai. „Citadele“ bankas pelnė apdovanojimą „Skaitmeninio banko“ kategorijoje, kurioje pavyko aplenkti JAV banką „Wells Fargo“ ir fintech bendrovę „TransferMate“.

„Pastaraisiais metais nuosekliai investavome savo laiką ir kitus resursus į skaitmeninių sprendimų kūrimą. Todėl džiaugiamės, kad mūsų įdirbis neliko nepastebėtas ir sulaukėme pasaulinio pripažinimo. Šį apdovanojimą gauti ypač malonu žinant, kad tarp finalininkų buvo ir JAV bankas, turintis plačiai išplėtotas skaitmenines paslaugas“, – komentuoja Vladislavs Mironovs, „Citadele“ valdybos narys, strategijos direktorius.

Vertinant kandidatus buvo atsižvelgta į tokius kriterijus, kaip skaitmeninės bankininkystės sprendimų galimybės, siekiant gerinti vartotojų patirtį, siūlomų novatoriškų funkcijų gausa, infrastruktūra, skirta apsaugoti klientų duomenis, ir į banko platformą integruotų inovacijų konkurencingumas.

Vertintojų komisiją sudarė tarptautinių bendrovių ir universitetų atstovai, kaip „Vodafone Business“, „Santander Bank“, „Saphyre“, „IBM Consulting“, Grinvičo universitetas ir kt. 

Tarptautinius FinTech apdovanojimus organizuoja Londone leidžiamas analitinis leidinys „FinTech Magazine“. 

 

Lietuvoje veiklą pradeda e. prekybos finansavimo startuolis „Ecomland“, kuris elektroninėms parduotuvėms teiks pajamomis grįstas paskolas, skirtas apyvartinėms lėšoms. „Ecomland“ šiuo metu jau yra suteikęs beveik 200 tūkst. paskolų elektroninių parduotuvių veiklai.

E. prekybos finansavimo startuolio „Ecomland“ įkūrėjas Darius Borisas teigia, kad jo ilgametė patirtis finansų ir el. komercijos sektoriuje parodė, jog smulkiam ir vidutiniam verslui užaugti trukdo apyvartinių lėšų trūkumas.
„Jauni arba nedideli verslai patenka į užburtą ratą: bankai ar kitos finansinės institucijos nesutinka jiems skolinti lėšų, o neturėdami pakankamai apyvartinių lėšų tie verslai negali augti tokiu tempu, kokiu galėtų ir neišnaudoja viso savo verslo potencialo.”

Pajamomis grįstas finansavimas leidžia greitai ir be užstato ar turto įkeitimo pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, kurias elektroninės parduotuvės gali skirti prekių įsigijimui, reklamai ir pan.“, – aiškino D. Borisas.

Norinčios gauti finansavimą e. parduotuvės turi dirbti su viena iš e. prekybos sistemų „WooCommerce“, „Prestashop“, „Shopify“, veikti ne trumpiau nei 6 mėn., o mėnesinės pardavimo pajamos siekti daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Pateikus prašymą paskolai, integruojama e. bankininkystės, marketingo ir e. prekybos sistemos į „Ecomland“ naudojamą „Softloans“ rizikos vertinimo sistemą, kuri įvertina e. parduotuvės ekonominę būklę, apyvartą, generuojamą grąžą iš pardavimo kampanijų ir pagal tai pateikia pasiūlymą finansavimui.

Vienas iš pirmųjų tokiu finansavimu pasinaudojęs knarkiu.lt vadovas Arnas Gaidelionis džiaugėsi, kad trūkstamas lėšas e. prekybai gavo vos per parą.

„Tai išskirtinė paskolų platforma, kuri supranta elektroninio verslo augimo svarbą ir pasiūlo apyvartines lėšas be užstato. Tokia vizija lemia ne tik sėkmingą verslą, bet ir teigiamą klientų patirtį. Pats skolinimosi procesas „Ecomland“ yra lengvas ir patogus.

Galėjau viską atlikti nuotoliniu būdu, o automatinis grąžinimas sumažina administracinį krūvį ir leidžia mano dėmesį sutelkti ties verslo plėtra“, – paslaugos privalumus vardijo A. Gaidelionis.

Kitas startuolio „Ecomland“ privalumas – vienkartinis administracinis mokestis. Pasak A. Gaidelionio, jokia kita finansinių paslaugų įstaiga negalėjo konkuruoti su startuolio pasiūlytomis sąlygomis. Aiški kaina yra ne tik ekonominis pranašumas, bet ir skatinantis veiksnys, padedantis verslui augti.

„Ecomland“ jau yra gavę beveik 100 paraiškų už daugiau nei 2 mln. eurų. Startuolio paslaugomis jau pasinaudojo tokios e. parduotuvės kaip pinkpharma.lt, asianblossom.lt, kimchinamai.lt ir kt.

Lietuvos technologijų bendrovė „Raso“ įdiegė radijo dažniu paremtą pažangią ilgalaikio turto apskaitos sistemą LR Seime. Sistema skaitmenizavo apie 30 tūkst. turto vienetų inventorizacijos procesą, kurį iki šiol LR Seimo kanceliarijos darbuotojams kasmet tekdavo atlikti rankiniu būdu.

Didins tikslumą ir skaidrumą

Į sistemos įrangą, programą bei jų diegimą investuoti beveik 33 tūkst. eurų. „Raso“ inventorizacijos sistemą įdiegė laimėjusi LR Seimo kanceliarijos paskelbtą viešąjį pirkimą.   

„Turto inventorizacija kiekvienais metais pareikalauja daug brangaus organizacijų ir įmonių darbo laiko. Turint daug ilgalaikio turto ar prekių likučių, procesas gali užtrukti net kelias savaites, tam prireikia kelių žmonių komandos. Jau kurį laiką stebime augantį susidomėjimą inventorizacijos skaitmeninimo sprendimais iš valstybės institucijų ir verslo“, – sako  Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius.

Pasak jo, kompiuterinės įrangos, baldų ir kitokio turto bei prekių likučių inventorizacijos automatizavimas atpigina procesą, sumažina žmogiškų klaidų riziką, taip pat užtikrinamas proceso tikslumas bei turto valdymo skaidrumas.

Suskaičiuoja automatiškai

Seimo inventorizacijos sprendimas naudoja plačiai taikomą bevielio radijo dažnio identifikavimo (angl. Radio Frequency Identification RFID) technologiją. Ant kiekvieno apskaitomo daikto yra užklijuojamas žymuo, siunčiantis signalą.

Apskaitai naudojami duomenų kaupikliai – mobilaus telefono dydžio pramoniniai kompiuteriai, turintys integruotas RFID antenas. Jos nuskaito patalpoje esančių žymenų informaciją, perduodamą specialiu radijo dažniu.

Surinkti duomenys saugomi programinėje įrangoje, skirtoje turto valdymui. Seime įdiegta Slovakijos programinės įrangos bendrovės „Kodys Slovakia“ sukurta turto valdymo programa „Evidei Asset Management“. 

„Programinė įranga skaitmenizuoja turto duomenis, suteikia galimybę gauti visapusišką savo turto apžvalgą, turtą filtruoti skirtingais pjūviais, analizuoti ir teikti ataskaitas. Tikslūs ir išsamūs duomenys leidžia priimti objektyvius sprendimus dėl papildomo turto įsigijimo, jo priežiūros ar nurašymo“, – sako Michal Ilaš, „Evidei Asset Management“ partnerių vadovas.

Seime naudojami JAV gamintojo „Honeywell“ duomenų kaupikliai, jie taip pat turi integruotas vaizdo kameras, todėl inventorizacijos metu bus galima iškart padaryti turto nuotraukas, taip pat žymėti pastabas, pavyzdžiui, apie sugadintą ar pažeistą turtą. Visa ši papildoma informacija bus saugoma programoje kartu su pagrindine informacija apie turtą.

Plačiai taikoma technologija

RFID technologija jau naudojama daugelyje sričių, žymos integruojamos į asmens dokumentus ir mokėjimo korteles. Taip pat ši technologija taikoma prekių apsaugai knygynuose, drabužių parduotuvėse, naudojama gyvūnams ženklinti, automobilių imobilaizeriams gaminti.  

„Vienas didžiausių šios sistemos privalumų, jog nebereikia ranka skenuoti ant įrangos užklijuotų inventorizacijos kodų ar etikečių – tą automatiškai padaro duomenų kaupiklis per nuotolį. Užtenka pasivaikščioti po sandėlį ar patalpą, kurioje laikomas turtas, ir duomenų kaupiklis automatiškai surenka ten esančio turto informaciją. Sutikrinti reikia tik jei kažko trūksta, sistema tai parodo“, – pasakoja V. Garbauskas.

Eksperto teigimu, RFID žymenys – ilgalaikiai. Kartą užklijavus ir įdiegus sistemą, ja galima naudotis ilgus metus. 

Diegiama ir kitose šalyse

M. Ilaš pabrėžia, jog RFID technologija paremtas inventorizacijos automatizavimas diegiamas ir kitose šalyse. Jau veikiantys pavyzdžiai rodo, kad tokie spendimai 2-3 kartus pagreitina inventorizacijos procesą ir atitinkamai leidžia sutaupyti išlaidas personalui.

„Panašų sprendimą pritaikėme laboratorinės diagnostikos įmonei „Unilabs Slovakia“, veikiančiai 14-oje šalių. Įmonė turi apie 30 tūkst. vienetų inventorizuojamo turto, kuris laikomas 60-yje skirtingų vietų. Prieš automatizuojant procesą, visas skyrius darbuotojų rūpinosi inventorizacija, o dabar pakanka vos dviejų darbuotojų. Jiems inventorizacijos laikas sutrumpėjo perpus“, –  pasakoja M. Ilaš.

Pasak specialistų, išmanūs inventorizacijos sprendimai pritaikomi įvairaus dydžio ir sektoriaus įmonėms, o rankinė inventorizacija ilgainiui taps atgyvena.         

Daugiau informacijos: Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius, tel. +370 650 23462, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., www.raso.lt

      

Europos Parlamentas ir Taryba šių metų pradžioje priėmė naująjį reglamentą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad mokėjimo įstaigos (MĮ) ir elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) galėtų tiesiogiai dalyvauti centrinio banko valdomose mokėjimo sistemose. Trumpai tariant, nuo kitų metų pavasario visos EPĮ ir MĮ galės tiesiogiai prisijungti prie mokėjimo sistemų visoje Europos ekonominėje erdvėje ir bus tiesiogiai pačios atsakingos už įsipareigojimų pagal mokėjimo nurodymus tose mokėjimo sistemose įvykdymą. Nors pokyčiai dažnu atveju įneša daugiau klausimų nei aiškios naudos, tiesioginis EPĮ ir MĮ dalyvavimas mokėjimo sistemose išvengiant komercinių bankų-tarpininkų yra labai geras ženklas „fintech“ sektoriui. Tai reiškia, kad ES valdžios institucijos į „fintech“ įmones pradeda žiūrėti dar rimčiau, nei anksčiau.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, numatytus pakeitimus ES valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę per 12 mėnesių. Pokyčiais siekiama užtikrinti, ne tik, kad MĮ ir EPĮ galėtų tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose, tačiau taip pat numatoma, kad vienu iš MĮ ir EPĮ klientų lėšų apsaugos būdų nebegali likti lėšų laikymas centriniame banke, jei centrinis bankas ir sudarė tokią galimybę iki šiol.

2016 m. Lietuvos bankas atvėrė savo (tuo metu SEPA-MMS, vėliau pervadintą į CENTROlink) mokėjimo sistemos infrastruktūrą elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, suteikdama joms galimybę apsaugoti klientų lėšas saugiai laikant jas centriniame banke. Deja, šis unikalus Lietuvos pasiūlymas po 8 mėnesių nebebus aktualus. Europos Centrinio Banko (ECB) požiūriu, nacionalinių centrinių bankų pagrindinė funkcija nėra būti kredito įstaigų pakaitalu teikiant klientų lėšų apsaugos paslaugas.

Kaip bebūtų, kuomet tenka atstovauti „fintech“ sektoriui, negaliu nepastebėti to, kad pokyčiai, kuriuos numatė Europos Parlamentas ir Taryba atskleidžia ne ką kitą, kaip vis labiau vertinamą bei pripažįstamą, stiprų „fintech“ sektoriaus, kuriam ir priklauso EPĮ ir MĮ, augimą.

Štai, pavyzdžiui, ECB išaiškinimuose apie MĮ ir EPĮ galimybes tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose teigiama, kad tokiais pakeitimais siekiama sudaryti vienodas sąlygas su bankais. Užtikrinant, kad MĮ ir EPĮ galėtų siūlyti visą spektrą mokėjimo paslaugų, nebūdamos priklausomos nuo bankų dėl mokėjimo apdorojimo ir atsiskaitymo.

Taip pat pabrėžiama, kad mokėjimo paslaugų vartotojams turi būti aišku, jog EPĮ ir MĮ egzistuoja tam, kad palengvintų e-pinigų ir mokėjimo paslaugų teikimą.

Be to, EPĮ ir MĮ prieigos prie centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų palengvinimas motyvuojamas tuo, kad tai galėtų leisti padidinti mažmeninių mokėjimų sektoriaus efektyvumą ir sklandų veikimą, pvz. momentinių mokėjimų teikimą visoje euro zonoje.

Trumpai tariant, įgyvendinus numatytus pokyčius „fintech“ sektoriaus įmonėms bus lygiai tokios pačios sąlygos prieiti prie didžiųjų mokėjimo sistemų kaip ir bankams. Šis pokytis suteikia EPĮ ir MĮ gauti tiesioginę prieigą prie euro zonos Eurosistemos centrinių bankų valdomų mokėjimo sistemų, įskaitant TARGET mokėjimo sistemą.

Tad tai yra akivaizdus „fintech“ sektoriaus stiprėjimo ženklas. Jeigu anksčiau buvo dažniau abejojama „fintech“ galimybėmis, tai su laiku šio sektoriaus efektyvumas bei kylanti konkurencija skatina į jam priklausančias įmones žiūrėti kur kas lygiavertiškiau, jeigu lyginame jų galimybes su bankais.

Skaičiuojama, kad 2023 m. Lietuvos „fintech“ bendrovės mokėjimo paslaugas jau suteikė 27 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, tai yra vienam iš dešimties Europos gyventojų. Licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ narių apklausos duomenys rodo, kad šalyje kasmet daugėja pelningai dirbančių elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų

Lietuvos banko duomenimis,  EPĮ ir MĮ  veiklos pajamos 2024 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 129 mln. Eur – palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jos padidėjo penktadaliu. Mokėjimo operacijų suma apžvelgiamu laikotarpiu padidėjo beveik 12 proc. – iki 121 mlrd. Eur. Didžiąją dalį veiklos pajamų ir sektoriaus apyvartos generuoja 10 didžiausių įstaigų (8 % sektoriaus įmonių). Jos gavo beveik 84 mln. Eur sektoriaus licencinės veiklos pajamų (65 % rinkos) ir generavo 84 mlrd. Eur apyvartos (70 % rinkos). Lietuvoje yra 123 EPĮ ir MĮ (80 EPĮ ir 43 MĮ) įmonės.
 
 

Tai pirmoji bendrovės investicija Baltijos regione. Sėkmingam sandoriui įvykti padėjo advokatų kontoros „TGS Baltic“ ir „COBALT“, atitinkamai atstovavusios parduodančią ir perkančią šalis. Žengiant į Lietuvos rinką, „Hawk Infinity“ konsultavo „Norne Securities“.

„Šis sandoris – reikšmingas sėkmingos mūsų įmonės veiklos pripažinimas, be to, galimybė pasinaudoti „Hawk Infinity“ sukaupta patirtimi ir žiniomis. Taip pat tai užtikrins tolesnį ambicingą „RoboLabs“ augimą ir teikiamų paslaugų plėtrą“, – sakė „RoboLabs“ generalinė direktorė Gintarė Katinaitė.

„RoboLabs“ yra ypač įdomi įmonė. Iškart pajutome, kad mąstymu ir požiūriu į įmonių kūrimą su įkūrėjais esame panašūs. Šis sandoris – tai per ilgus atsidavimo metus sukurta vertė, taip pat kartu su vadovų komanda realizuotas potencialas ir atvertos Baltijos regione slypinčios galimybės“, – sakė „Hawk Infinity“ partneris Evenas Fuglestadas.

Prieš 8 metus Daivaro Anužio ir Deivydo Tumo įkurta „RoboLabs“ teikia modernias apskaitos, dokumentų apdorojimo ir verslo analizės paslaugas daugiau nei 1300 įmonių Lietuvoje. 2019 m. „RoboLabs“ pritraukė 200 000 eurų investiciją iš verslo akseleratoriaus „70ventures“.

2023 m. „RoboLabs“ sėkmingai pradėjo naują buhalterių-partnerių projektą, suteikiantį laisvai samdomiems profesionaliems buhalteriams galimybę dirbti su ROBO sistema nesirūpinant klientų pritraukimu.

Pranešimą paskelbė: Simona Survilaitė, UAB "coagency"
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-06-17 14:08
ITT, Verslas, ekonomika, finansai
Norvegijos investicijų bendrovė „Hawk Infinity“ įsigijo dirbtiniu intelektu paremtą finansinės apskaitos programinės įrangos startuolį „RoboLabs“.

Puslapis 1 iš 11