Login to your account

Username *
Password *

Jūsų namuose veikia signalizacija? Naudojate automatinius vartų pakėlimo mechanizmus? Vaizdo stebėjimo kameros, mokėjimo terminalai ar bet kokia kita įranga naudojanti daiktų internetą (IoT) – nesvarbu, ar jūs naudojate įrangą savo asmeninėms reikmės ar tai yra dalis jūsų verslo – svarbu apmąstyti, kas bus, kai 2G ar 3G ryšio neliks. Šių ryšio technologijų uždarymas paveiks visus, tad ką turėtų daryti IoT sprendimų naudotojai, kad svarbūs daiktų interneto įrenginiai neliktų be ryšio?

Pasak „Telia“ daiktų interneto padalinio vadovo Remigijaus Brasiaus, dabar priimami sprendimai dėl IoT/M2M įrangos ir jos palaikančių ryšio technologijų gali sutrumpinti arba prailginti IoT sprendimo atsipirkimo laiką (ROI). 

„Net jei artimiausiu metu nereikės imtis jokių svarbių veiksmų jau įdiegtiems daiktų interneto sprendimams, tai nereiškia, kad nereikia tam ruoštis, ar bent pradėti galvoti apie tai. Išankstinis pasiruošimas turėtų padėti išvengti tokių problemų, kaip skubus esamos įrangos keitimas, ilgas užsakymų vykdymo laikas arba poreikis skubiai stiprinti specialistų kompetenciją bei didinti resursus“, -sako ekspertas.

Peržiūrėti ir pakeisti planus 

Jei naudojate įrenginius su daiktų internetu veikiant 2G arba 3G ryšiui, pirmiausia reikėtų susipažinti su jų išjungimo planu ir palyginti juos su daiktų interneto įrenginių gyvavimo ar planuojamo naudoti laiko trukme. Lietuvoje „Telia“ 3G ryšys išjungtas pernai, numatoma, kad kiti operatoriai taip pat imsis 3G uždarymo veiksmų artimiausiu metu,  o 2G uždarymo dar teks kiek palaukti.

„Nepaisant to, kad bent kol kas nėra žinomi tikslūs 2G uždarymo terminai, dabar priimami sprendimai gali tapti kritiškai svarbūs, jūsų daiktų interneto sprendimui, kai ateis 2G uždarymo diena“, - primena R. Brasius.

2022 m. „Transforma Insights“ agentūros atliktu IoT ryšių naudojimo tyrimo duomenimis, 95% nuo 2G/3G prie naujesnių tinklo technologijų perėjusių įmonių vertina, kad tai atnešė daug naudos.

Aktyvus perjungimas

Skubiausias ir sudėtingiausias scenarijus – pakeisti esamus daiktų interneto įrenginius, nes 2G ir 3G ryšys bus išjungtas dar nepasibaigus jų eksploatavimo laikui.  Įrenginius, kurie jau sumontuoti ir kurių kitu atveju nebūtų reikėję „liesti“, reikia pakeisti pasitelkiant technikos specialistus, t. y. norint atlikti keitimą, reikia laiku įsigyti naujus įrenginius kurie palaikys naujos kartos ryšio technologijas.   

„Keičiant įrangą reikėtų atsakyti sau į kelis klausimus: ar jos palaikomos ryšio technologijos atitinka naudos kartos ryšius ir jų palaikomus saugumo standartus (5G, NB-IoT, LTE CAT-M)?  Ar jūsų poreikiai išlieka tie patys, o gal atsirado naujų? Ar jūsų daiktų internetui būtinas išorinis elektros tinklo maitinimas, o gal daug optimaliau būtų naudoti maitinimą baterijomis? Atsakymai padės įsitikinti, kad pasirinkote sprendimą, kuris tinka jums tinka ne tik trumpuoju laikotarpiu, bet ir tolimesnėje perspektyvoje“, - rekomenduoja „Telia“ daiktų interneto padalinio vadovas.

Spartesnis keitimas

Tais atvejais, kai tampa akivaizdu, kad 2G ir 3G ryšio išjungimas per kelerius ateinančius metus paveiks turimus įrenginius, perėjimo ir techninės priežiūros procesus reikia paspartinti, kad užtikrintumėte, jog  nedings jūsų ryšys. 

„Taip naujinimo procesas bus labiau nuspėjamas ir geriau valdomas nei alternatyva – laukti paskutinės minutės, kol tinklai nebebus prieinami“, – teigia ekspertas. 

Įvertinus, kad ryšio išjungimo trukmė yra ilgesnė už numatomą įrenginių gyvavimo trukmę (vidutiniškai 10 ar net 15 metų), būtina pasirūpinti, kad į daiktų interneto diegimo ar naujinimo planus ateityje būtų įtraukti veiksmai, kaip pereiti nuo 2G ir 3G prie naujos kartos duomenų perdavimo technologijų (5G, NB-IoT, LTE CAT-M).

„Tai taip pat padės tiksliau planuoti būsimas programinės įrangos diegimo išlaidas. Technologijų pokyčiai gali suteikti didžiulę vertę kiekvienam daiktų interneto naudotojui – nepriklausomai ar tai verslas, ar privatūs gyventojai.  Įvertinant poreikius ir rinkos sąlygas, galima optimaliai pritaikyti naujas technologijas ir pasiekti konkurencinį pranašumą daugeliui metų į priekį“, – įžvalgomis dalijasi R. Brasius. 

Veiksmų planą galima ir pagreitinti 

Jei 2G ir 3G ryšio nutraukimo grafikas rodo, kad dabartiniai įrenginiai bus palaikomi esamuose tinkluose tik kelis metus, geriausia peržiūrėti savo su produktais susijusį veiksmų planą ir numatyti greitą perėjimą. Taip užsitikrinsite pranašumą prieš neišvengiamai artėjančius pokyčius.  

Pavyzdžiui, veiksmų planą galima sinchronizuoti su reguliariais keitimo ar techninės priežiūros ciklais, kad būtų galima atnaujinti ryšio modulius. Tokiu būdu procesas vyks itin sklandžiai. 

Nereikia imtis jokių veiksmų

Pasak R. Brasiaus, jei turimi ar naujai planuojami diegti daiktų interneto įrenginiai šiuo metu nenaudoja 2G ar 3G ryšio ar neketinama naudoti šių technologijų, jokių skubių veiksmų imtis nereikia. Svarbiausia yra įsitikinti, kokios yra įrenginių duomenų perdavimo technologijos ir ar tarp jų nėra 2G ar 3G technologijų kurios gali būti naudojamos tiek pagrindiniam, tiek rezerviniam duomenų perdavimui (Backup). Tam gali prireikti atlikti auditą, kad nenutiktų taip, kad ir įranga nustos veikti krizinėje situacijoje. 

„Visada verta pasverti alternatyvių technologijų privalumus ir trūkumus bei apsvarstyti, kaip jos dera su ateities daiktų interneto tikslais. Daugelis IoT sprendimų naudotojų pastebi, kad jų ryšio sprendimo naujinimas gali būti naudingas. Įtraukti „technologijos ilgaamžiškumą“ kaip sąlygą į būsimus pirkimus yra būtinas, kad ryšio tiekėjas palaikytų būsimus įrenginius visą jų gyvavimo laikotarpį“, – sako ekspertas. 

Tinklų išjungimas paveikia visus įrenginius, kurie veikia 2G ir 3G tinkluose ir šias technologijas naudoja balso telefonijai arba duomenų perdavimui.

Kartais tos technologijos yra vadinamos kitaip. GSM GPRS, EDGE pavadinimai dažnai siejami su 2G, o UMTS, HSPA, HSPA+ pavadinimai dažnai siejami su 3G. Tikslią informaciją apie tai, kokia technologija naudojama įrenginyje, turi IoT sprendimo tiekėjas arba aparatinės įrangos gamintojas.

 

Spėjimų, kaip prasidėjus 5G erai miestus pakeis daiktų internetas, buvo daugybė. Nuo gatvėmis zujančių autonominių automobilių iki savaime pirkinius užsakančio šaldytuvo. Nors fantastinius filmus primenantys scenarijai ir neišsipildė, 5G greitis išplėtė įprastas daiktų interneto galimybes. Pagrindiniu privalumu tapo duomenų analizė realiuoju laiku. Kokie inovatyvūs daiktų interneto sprendimai tapo įmanomi dėl 5G?

Jokios delsos

Dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas sako, kad nors kartu su 5G eros pradžia namų vartotojai didelio skirtumo galėjo ir nepajausti, naujosios kartos ryšys paskatino „IoT“ plėtrą kitose visuomenei aktualiose srityse. „Didelis 5G ryšio pralaidumas suteikė galimybę vienu metu prijungti dar daugiau įrenginių ir duomenis perduoti bei analizuoti realiuoju laiku. Pastaroji funkcija leidžia priimti žaibiškus sprendimus, kurie suteikia galimybę veikti efektyviau bei taupiau“, – teigia dr. E. Stankevičius.

Anot jo, kaip vieną ryškiausių technologijos panaudojimo pavyzdžių galima paminėti išmaniuosius miestus. Pavyzdžiui, prie inovatyviausių miestų pasaulyje priskiriamame Berlyne veikia išmani gatvės apšvietimo sistema, kuri realiuoju laiku reaguoja į esamą eismo srautą ir pagal jį reguliuoja apšvietimo ryškumą. Įvairias daiktų interneto ir dirbtinio intelekto technologijas jau taip pat naudoja tokie miestai, kaip Amsterdamas, Barselona, Paryžius, Londonas.

„5G ryšio realiojo laiko analizės įgalinti „IoT“ įrenginiai miestuose padeda gerinti bendrą gyvenimo kokybę, taip pat efektyvinti veiklą transporto, kietųjų atliekų tvarkymo, taršos mažinimo, tvarių bendruomenių, drėkinimo, viešojo saugumo, eismo valdymo ir sveikatos priežiūros srityse“, – sako dr. E. Stankevičius.

Užkerta kelią gedimams ir nesklandumams

Dr. E. Stankevičius pastebi, kad patobulintos technologijos naudą jaučia ir verslas: dėl 5G suteiktos galimybės duomenis analizuoti realiuoju laiku, galima greitesnė reakcija į įrangos gedimus.

„Daugybėje industrijų jau atliekama nuotolinė įrangos techninė priežiūra. Tai gali būti komunalinių paslaugų tinklai, transformatoriai ir kita elektros įranga, kurios priežiūros iššūkiu tampa jos platus išsidėstymas. Dažnai technikai apžiūrėti įrangos vyksta gyvai, o tai yra daug išteklių reikalaujantis procesas. 5G suteikia galimybę realiu laiku stebėti įvairių jutiklių duomenis ir taip automatiškai identifikuoti gedimus per atstumą“, – sako dr. E. Stankevičius.

Tokie nuotoliniai patikrinimai gali padėti laiku užfiksuoti pirmuosius gedimų požymius. Pasak dr. E. Stankevičiaus, panašūs prevenciniai įrangos priežiūros sprendimai numatomi modernizuojant „Tele2“ ryšio tinklą – taip operatorius siekia dar efektyvesnio ir kokybiškesnio tinklo bei geresnės galutinės patirties klientams.

„IoT“ naudojamas ir gamybos linijų stebėjimui ir padeda aptikti prekes su defektais, didelių siuntų ar jūrinių konteinerių stebėjimui, taip pat vykdant žemės ūkio veiklos analizę, naudojamas autonominiuose automobiliuose ir kitose verslo srityse.

Besikeičiantis klimatas Lietuvoje įmones verčia ieškoti nestandartinių sprendimų, leidžiančių skaitmeniniu būdu stebėti temperatūros ar drėgmės pokyčius bei skubiai reaguoti į galimą stichijų poveikį. „Telia“ daiktų interneto sprendimai per tropinio karščio bangas šią vasarą saugojo „DPD Lietuva“ maistų ir vaistų siuntas nuo perkaitimo, o už Vilniaus želdinius atsakingai „Stebulei“ padėjo laiku palaistyti miesto augalus.  Ekspertai sako, kad esame didžiulio daiktų interneto proveržio išvakarėse.

„Telia“ verslo klientų vadovas Daniel Karpovič sako, kad daiktų interneto sprendimai įgauna pagreitį ir įmonės išbando technologijas ten, kur iki šiol žmogus buvo bejėgis prisiliesti ir gauti reikiamos informacijos.

Pasak D. Karpovičiaus, daiktų interneto (angl. Narrowband Internet of Things, NB IoT) technologiją galima panaudoti bet kuriame verslo sektoriuje. „Išmanieji jutikliai veikia praktiškai bet kur, kad ir giliai po žeme, pavyzdžiui, statybų bendrovėms kuriami specialūs NB IoT davikliai, kurie, įmaišyti į betono skiedinį, praneša apie tai, kaip jis kietėja, taigi, ši technologija leidžia kurti naujos kartos paslaugas“, - sako D. Karpovič.

Krovinių temperatūros priežiūra – realiu laiku 

Pasak D. Karpovič, šią vasarą naujos kartos daiktų interneto technologijas (NB-IoT) pritaikė logistikos ir krovinių pervežimo bendrovė „DPD Lietuva“. Siuntų pristatymo lyderė Lietuvoje daiktų interneto technologija išsprendė problemą, kaip nuolat stebėti bei fiksuoti aukštos rizikos krovinių temperatūrą, nenaudojant jokių laidų ar sudėtingų įrangos montavimų, kurios pagalba realiuoju laiku gali būti perduodami duomenys apie neįprastus temperatūros nuokrypius. 

Tai ypač aktualu gabenant vaistus ar maistą, nes būtina laikytis saugumo bei kokybės standartų ir stebėti siuntos temperatūros režimą visos pristatymo kelionės metu. Sunkvežimiuose įmontuoti daugiau nei 200 IoT įrenginių buvo kruopščiai patikrinti metrologiškai. DPD ne tik stebi, kad aukštos rizikos krovinių temperatūra atitiktų numatytą, bet ir gali operatyviai pateikti tikslias bei detalias ataskaitas klientams, o ištikus nenumatytiems temperatūros pokyčiams bus informuoti realiuoju laiku.

„Tai verslui atveria daugiau galimybių. Siuntos jau keliaują po visą Lietuvą, tad daiktų interneto tinklas puikiai išbandytas, o jutiklius, prireikus, lengva pakeisti“, – teigia „DPD Lietuva“ operacijų direktorius Deividas Šimėnas. 

Bendrovė į savo verslo valdymo sistemas integravo „Telia“ kartu su partneriu pateiktą temperatūros pokyčių stebėjimo sprendimą, kuris gali veikti iki dešimties ar daugiau metų naudojant tik baterijų energiją.  Pateiktas sprendimas leidžia informaciją apie pokyčius gauti trumposiomis žinutėmis, elektroniniu paštu arba prisijungus prie sprendimo platformos per interneto naršyklę. Toks lankstumas padeda DPD darbuotojams užkirsti kelią galimoms problemoms ir pateikti DPD paslaugų kokybę pagrindinčias ataskaitas. 

Želdynai patys praneša, kada juos reikia laistyti

Kitas plačias galimybes atveriantis atvejis – įmonės „Stebulė“ sprendimas pasitelkus NB IoT technologiją matuoti, ar želdiniams pakanka drėgmės. Įmonė formuoja miestų teritorijų kraštovaizdžius, įdėmiai stebi, ar augalai tinkamai laistomi – karštomis dienomis tai reikia daryti dažniau, vėsesnėmis kyla pavojus perlaistyti. Nerimui neliks priežasčių – nuo šiol naudojant NB IoT technologiją, „Stebulei“ bus paprasta valdyti dirvožemio drėgmę, nes apie tai praneš įkasti specialūs jutikliai. 

„Tokį proceso valdymą vadiname „protinguoju“, nes jis leidžia augti ir mūsų įmonei, ir klientui. Tai didelis žingsnis vykdant augalų priežiūros paslaugų kontrolę, nes situaciją galima stebėti nuotoliniu būdu“, – teigia „Stebulės“ administratorius Tomas Jonuška.  

Vilniuje jau yra sumontuoti pirmi dešimt dirvožemio drėgmės jutiklių. Tai padės 30 metų patirtį augalų priežiūroje turinčiai įmonei optimizuoti darbų apimtis, mažinti išlaidas, tačiau svarbiausia – užtikrinti, kad gamtos turtai būtų naudojami efektyviai. Ši technologija tarnaus miestiečiams ir padės efektyviau išnaudoti žemės išteklius, tai yra vandenį. 

Dar daugiau galimybių

Daiktų internetas leidžia valdyti, optimizuoti ir automatizuoti procesus, efektyviau naudoti įmonių, visuomenės ir gamtos išteklius. Ši duomenų perdavimo technologija tinka įvairiems jutikliams: vandens, oro taršos, ugnies, judesio, todėl jos pritaikymo galimybės itin plačios, o svarbiausia, kad technologija yra ypatingai energetiškai efektyvi ir jai pakanka tik baterijos, kad užtikrintų dešimties ar daugiau metų įrenginio tarnavimo trukmę.  

Daiktų internetas galėtų pagerinti sveikatos apsaugą, nes leidžia sparčiai rinkti bei apdoroti duomenis iš medicinos įrangos, nešiojamų įrenginių, o tai palengvintų diagnostiką ir gydymą, sumažintų išlaidas. NB IoT technologija gali padėti optimizuoti šildymo kaštus, kad be reikalo nebūtų kaitinamos tuščios patalpos. Žemės ūkis jutiklius gali naudoti spręsdamas, kada tinkamiausia sėti bei tręšti.

„Jei automobiliai komunikuotų vieni su kitais, eismas galėtų tapti efektyvesnis, sumažėtų spūsčių. Tai taps aktualu plintant autonominėms transporto priemonėms. Greitėjant technologinei pažangai, galimybių išnaudoti daiktų internetą tik daugės“, – sako „Telia“ verslo klientų vadovas D. Karpovič.

Šiandien, kai keli įrenginiai ir tiesioginė prieiga prie duomenų yra naujas standartas, daugėja ir saugyklų debesyje sprendimų. Duomenų saugojimo fiziniuose įrenginiuose era baigiasi, o ją keičia mobilios debesijos saugyklos: atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 60 proc. apklaustųjų „debesį“ dabar laiko pagrindiniu savo duomenų saugojimo būdu.

„Šiandienos sparčiai tobulėjančioje technologijų eroje mobiliosios debesų saugyklos svarba tapo neginčijama. Tačiau kalbama ne tik apie saugyklą - nors daugelis naudojasi debesijos sprendimų teikiamais patogumais, jie taip pat susiduria ir su tam tikrais iššūkiais. Būtent todėl, sprendžiant šiuos iššūkius, „Huawei Mobile Cloud“ sprendimas tampa daugiau nei tik saugojimo sistema. Jis suteikia daugybę galimybių – nuo sklandaus dalijimosi failais iki sudėtingos įrenginių integracijos, ypač kai vis daugiau naudotojų renkasi naudotis keliais išmaniaisiais įrenginiais“, – teigia Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

Lengvesnis failų administravimas

Viena iš išskirtinių šiuolaikinių mobiliųjų saugyklų debesyje ypatybių – paprastas pasiekiamumas. Naudotojai gali akimirksniu pasiekti savo duomenis iš bet kurio interneto ryšį turinčio įrenginio, todėl galima išvengti varginančio rankinio failų perkėlimo proceso.

„Sprendimas „Huawei Mobile Cloud“ iš naujo apibrėžia, kaip atrodo nesudėtingas failų administravimas. Automatinės atsarginės kopijos palaikomos daugiau nei 18 duomenų tipų, todėl naudotojų nebesaisto konkretūs failų formatai. Nesvarbu, ar norite sinchronizuoti knygas, muziką, ar vaizdo įrašus – „Huawei“ siūlo holistinį sprendimą, ypač tiems, kurie nuolat keliauja. Be to, duomenų perkėlimas yra lengvas, todėl užtikrinamas nuoseklumas visuose įrenginiuose. Svarbu ir tai, kad didžiulė atminties talpa nekenkia organizuotumui. Vartotojams padės lokalizuotos galerijos, išmaniojo sinchronizavimo ir duomenų tvarkymo funkcijos, kurios leidžia intuityviai tvarkyti duomenis net pradedantiesiems. Šis debesijos sprendimas pritaikytas įvairiems naudotojų poreikiams ir siūlo platų saugojimo planų asortimentą, o tiems, kurie labiau linkę į stacionarųjį kompiuterį – „Huawei Mobile Cloud“ turi ir kompiuterio versiją, pasiekiamą per internetines naršykles arba parsisiunčiamą oficialią programėlę“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Saugumo užtikrinimas

Plintant debesų saugykloms, didėja susirūpinimas ir dėl saugumo bei privatumo. Pavyzdžiui, neseniai paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, jog net 80 proc. įmonių per pastaruosius metus patyrė debesijos saugumo pažeidimų.

„Daugėjant saugumo pažeidimams, „Huawei Mobile Cloud“ užtikrino griežtas priemones duomenų apsaugai. Prieš saugojimą visi duomenys suspaudžiami ir užšifruojami, o siuntimui naudojamas šifruotas kanalas, taip užtikrinant asmeninių ir konfidencialių failų saugumą. Šį patikimą saugumo metodą dar labiau sustiprina kelių veiksnių autentifikavimo metodai, pavyzdžiui, veido atpažinimas. Be to, laikantis ES duomenų apsaugos reglamentų, debesijoje užtikrinama, kad geografinės ribos netrukdytų duomenų prieigai ar sinchronizavimui. Galiausiai, mobilią debesijos saugyklą išbandyti verta ir todėl, kad naujiems naudotojams per pirmuosius tris mėnesius suteikiama net 200 GB nemokamos talpos, kuri prilygsta daugiau nei 30 tūkst. aukštos kokybės nuotraukų saugojimui“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.

Dar prieš kelis šimtmečius kelionės po vandeniu, skrydžiai lėktuvu ar tuo labiau į kosmosą buvo laikomi ne kuo kitu, o fantastika. Prancūzų autorių Žiulį Verną galime vadinti ne tik rašytoju, bet ir pranašu, nes technologijos, aprašomos jo knygose, anksčiau laikytos tik kūrybiškais pramanais. Tačiau mokslininkai į priekį juda labai greitai ir kasdien pristato vertų dėmesio naujovių ir idėjų. Kurios iš jų labiausiai pakeitė žmonių gyvenimus, nors dar mūsų senelių vaikystėje būtų atrodžiusios absurdiškai?

Puslapis 1 iš 2