Nuotraukos ir vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose, skambučiai su šeimos nariais, lankytinų vietų paieškos ir po nepažįstamas gatves vedžiojantys žemėlapiai – akivaizdu, kad be interneto išmaniajame telefone kelionės užsienyje jau nebeįsivaizduojamos. Tačiau ar internetu keliaudami tikrai naudojatės atsakingai? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, būtina viešais belaidžio „Wi-Fi“ interneto tinklais naudotis saugiai – jais pasinaudoja ir kibernetiniai nusikaltėliai, kurie gviešiasi jautrių duomenų.

Naudojasi ir sukčiai

Viešose vietose prieinami „Wi-Fi“ tinklai suteikia galimybę užsienyje nemokamai naudotis internetu ir pasitikrinti svarbią informaciją, pasidalinti kelionės įspūdžiais su artimaisiais. Vis dėlto, A. Lukošius įspėja, kad naudodamiesi šiais patogumais keliautojai tampa labiau pažeidžiami – jų duomenis gali pasisavinti ir nutekinti kibernetiniai nusikaltėliai.

„Nesvarbu, ar esate oro uoste, kavinėje, muziejuje ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje, patogumas prisijungti prie interneto nenaudojant mobiliųjų duomenų gali būti labai patrauklus. Tačiau viešieji „Wi-Fi“ tinklai dažnai būna neapsaugoti galutiniu šifravimu – tarp jūsų įrenginio ir maršrutizatoriaus perduodami duomenys nėra saugūs. Dėl šifravimo trūkumo sukčiams lengviau perimti informaciją, pavyzdžiui, jūsų prisijungimo duomenis, banko kortelių numerius ir asmenines žinutes“, – įspėja A. Lukošius.

Anot eksperto, viena dažniausiai pasitaikančių grėsmių, susijusių su viešais „Wi-Fi“ tinklais yra vadinamosios MITM atakos (angl. „Man-in-the-middle“). Šios atakos metu įsilaužėlis atsiduria tarp įrenginio ir „Wi-Fi“ tinklo, todėl gali perimti ir net pakeisti perduodamus duomenis. Tai gali lemti neteisėtą prieigą prie užgrobto įrenginio paskyrų ir asmeninių duomenų vagystę.

„Įsilaužėliai taip pat gali naudotis viešaisiais „Wi-Fi“ tinklais kenkėjiškų programų platinimui. Sukčiai pasinaudoja tinklo saugumo spragomis arba apgaule priverčia naudotojus atsisiųsti kenkėjišką programinę įrangą, užmaskuodami ją kaip sistemos atnaujinimą ar tikrą programą. Įdiegta kenkėjiška programinė įranga gali vogti duomenis, stebėti jūsų veiklą ar net perimti prietaiso kontrolę“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Jis priduria, kad kibernetiniai nusikaltėliai taip pat gali sukurti netikrus „Wi-Fi“ prieigos taškus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimi. Tokie prieigos taškai gali fiksuoti visus per juos perduodamus duomenis ir suteikti programišiams prieigą prie jūsų konfidencialios informacijos. Dažnai atskirti netikrą interneto prieigos tašką nuo tikro yra sudėtinga, todėl tai ypač klastinga grėsmė.

Yra saugesnių alternatyvų

Tad kaip keliaujant išlikti pasiekiamiems ir naršyti saugiai? A. Lukošius sako, kad alternatyvų iš tiesų yra. Visų pirma, jei norite naudotis vieša interneto prieiga, reikėtų naudoti virtualųjį privatųjį tinklą (VPN). VPN užšifruoja jūsų interneto ryšį, todėl įsilaužėliams daug sunkiau perimti jūsų duomenis.

„Kai prisijungiate prie VPN, visas interneto srautas nukreipiamas per saugų serverį. Taip paslepiamas jūsų IP adresas ir užšifruojami siunčiami bei gaunami duomenys. Taip naudotis viešuoju „Wi-Fi“ yra saugiau. Vis dėlto, jei privalote naudotis viešuoju „Wi-Fi“, venkite jungtis prie jautrių paskyrų ar atlikti finansines operacijas. Šiuos veiksmus geriau daryti prisijungus prie saugaus ryšio“, – pataria A. Lukošius.

Pasak jo, saugiausia keliaujant naudotis savo asmeniniais mobiliaisiais duomenimis. Mobiliojo ryšio tinklai yra saugesni, nes juose duomenų perdavimui apsaugoti naudojamas šifravimas ir kitos saugumo priemonės. Be to, naudojant mobiliuosius duomenis, galima savo išmanųjį telefoną naudoti kaip asmeninį belaidžio ryšio prieigos tašką ir prie interneto jungtis keliuose įrenginiuose.

„Tele2“ Inovacijų ekspertas rekomenduoja imtis ir kitų saugumo priemonių – atnaujinti įrenginio programinę įrangą, jungiantis prie paskyrų naudoti dviejų žingsnių autentifikavimą, naršant internete lankytis tik „https“ adresą turinčiose svetainėse, nes jose naudojamas šifravimas.

A. Lukošius taip pat rekomenduoja apsvarstyti ir papildomus saugumo įrankius. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus pasiekti kenkėjiškus domenus klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Programišiai Lietuvos gyventojams atsikvėpti neleidžia – šalyje per mėnesį kone ketvirtadaliu išaugo vienos kibernetinės grėsmės atvejų. Šios grėsmės susijusios su vadinamaisiais „C&C“ centrais, užgrobtus įrenginius sujungiančiais į tinklą, kurį išnaudoja įvairiais kenkėjiškais tikslais. Pasak Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, tokiu būdu užpuolikai gali vogti jautrius duomenis ir toliau platinti kenksmingas atakas, o užkrėstas įrenginys tampa erzinančiai lėtas. 

Vagia duomenis, kenkia įrenginiui

IT saugumo ekspertai pastebi Lietuvoje smarkiai išaugusį grėsmių, susijusių su vadinamaisiais „C&C“ centrais, skaičių. „Tele2“ duomenimis, jų bendras skaičius Lietuvoje 2024 m. gegužės mėnesį siekė 4,1 mln., o tai yra per 900 tūkst. daugiau nei balandžio mėnesį. 

Anot D. Drakicko, šių grėsmių atvejų visame pasaulyje daugėja jau kurį laiką, o sukčių bandymai tampa vis sudėtingesni. Šie centrai sujungia užkrėstus įrenginius į botų tinklus ir toliau naudojasi jais įvairiais kenkėjiškais tikslais.

„Užkrėsta sistema prisijungia prie užpuoliko valdomo serverio. Per šį ryšį užpuolikas siunčia komandas užkrėstai sistemai ir perima jos kontrolę. Taip sukčiai gali vogti duomenis, toliau platinti kenkėjišką programinę įrangą arba sutrikdyti interneto paslaugų teikimą. Tai tarsi nuotolinio valdymo pultelis, kuriuo galima valdyti užkrėstas sistemas ir jomis manipuliuoti“, – sako D. Drakickas.

Anot „Tele2“ produkto vadovo, užkrėstą įrenginį išduoda keli ypač erzinantys bruožai – sulėtėja interneto ryšys, palaipsniui lėtesnis tampa ir pats įrenginys, o bendra naudotojo patirtis gerokai suprastėja. 

„Ši kibernetinė grėsmė dažniausiai plinta keliais būdais. Kaip ir kitos kenkėjiškos programos, ji žmonėms siunčiama apgaulingais el. laiškais, kenksmingomis nuorodomis, siunčiantis nepatikimus failus. Norint išvengti šios ir kitų grėsmių, rekomenduojama neatidarinėti įtarimą keliančių laiškų ir nuorodų, su niekuo nesidalinti savo asmeniniais duomenimis“, – pataria D. Drakickas.

Blokuojamų grėsmių – milijonai

Lietuvoje pastebimas didėjantis kibernetinių grėsmių skaičius. Vien per gegužės mėnesį „Tele2“ tinkle sustabdyta daugiau kaip 43,9 mln. kibernetinių grėsmių. Lyginant su praėjusių metų gegužės mėnesiu, šis skaičius padidėjo 4,5 karto. Bendrai pastebima didėjanti kibernetinių grėsmių tendencija, susijusi ir su paslauga besinaudojančių klientų skaičiaus augimu.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje dažniausiai pasitaikiusių grėsmių pirmoje vietoje atsidūrė kenkėjiškos programos (angl. „malware“), antroje – netikėtai išaugę su „C&C“ centrais susijusių grėsmių atvejai, o trečioje – „fišingo“ (angl. „phishing“) atakos.

Anot D. Drakicko, nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti ir speciali papildoma apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Paslauga taip pat leidžia apriboti prieigą prie tam tikro turinio domenų, o tam nereikia įsidiegti jokių papildomų programų ar programėlių. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Nekaltas telefono įkrovimas oro uoste gali pasibaigti nutekintais asmens duomenimis – kibernetiniai nusikaltėliai nusitaikė ir į keliautojus, kuriuos jau perspėjo JAV žvalgybos ir saugumo tarnyba (FBI). Prisijungus prie bendro naudojimo įkrovimo stotelių, sukčiai gali įsilaužti į jūsų telefoną ar įdiegti jame kenkėjiškų programų. Pasak Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, įsibėgėjant vasaros atostogų sezonui, keliautojai turėtų likti budrūs – viešose vietose naudoti savo įkroviklius, pasirūpinti kitomis apsaugos priemonėmis.

Oro uostuose – sukčių pinklės

Neretai laukdami jungtinių skrydžių keliautojai daugiau laiko praleidžia išmaniuose įrenginiuose, kuriuos reikia įkrauti. Tačiau, pasirodo, tai daryti oro uoste nebūtinai yra saugu – keliautojai įspėjami apie tykančius kibernetinius pavojus.

„Daugelyje oro uostų įrengtos specialios įkrovimo stotelės su USB jungtimis – tai ypač patogu tiems, kas nenori ieškoti savo įkroviklio lagamine. Tačiau nors ir atrodo patraukliai, jomis geriau nesinaudoti dėl esančių rizikų – įsilaužėliai sugalvojo, kaip į šias stoteles įdiegti virusų ir kenkėjiškų programų“, – perspėja D. Drakickas.

Tokie atvejai ypač paplitę kitose pasaulio valstybėse, tad ypač atsargūs turėtų būti užsienyje keliaujantys žmonės. Pavyzdžiui, JAV tarnybos savo oficialiais kanalais skelbė pranešimus apie užfiksuotus atvejus skirtinguose oro uostuose, prekybos centruose ir net viešbučiuose.

Vagia svarbius duomenis

Pasak „Tele2“ produkto vadovo, prisijungus prie užkrėstos USB jungties, į nieko nenutuokiančio žmogaus įrenginį įdiegiama kenkėjiška programinė įranga. Ji gali būti visiškai nepastebima ir tyliai pavogti jautrią informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius ir bankininkystės duomenis.

„Taip pat sukčiai naudoją vadinamąjį „sulčių ištraukimo“ (angl. „juice hacking“) metodą, kai įdiegta kenkėjiška programinė įranga užblokuoja įrenginį arba eksportuoja visus jūsų asmeninius duomenis ir slaptažodžius tiesiai nusikaltėliams. Tai įmanoma todėl, kad išmaniuosiuose telefonuose maitinimo šaltinis ir duomenų srautas eina per tą patį laidą“, – sako D. Drakickas.

Be to, net jei įkrovimo stotelė nebuvo pažeista, jūsų įrenginiui vis tiek gali kilti pavojus. Įkrovimo stotelės gali perduoti ir duomenis, ir elektros energiją. Nors įjungus į USB jungtį jūsų įrenginys gali paklausti, ar norite rinktis režimą „tik įkrauti“, ši apsauga įkrovimo stotelėse dažnai apeinama ir įrenginys gali perduoti failus.

Kaip apsisaugoti?

Anot D. Drakicko, keliautojams nerimauti nereiktų – yra būdų, kaip savo įrenginius oro uostuose įkrauti saugiai. Visų pirma, patikimiausias būdas – turėti pilnai įkrautą išorinę bateriją, kuri leis nesinaudoti bendrais įkrovimo taškais.

„Kitas svarbus patarimas – apskritai nesinaudoti viešomis USB įkrovimo stotelėmis. Vietoje to turėkite savo asmeninį įkroviklį ir jį junkite į įprastą rozetę. Sieniniai elektros lizdai tikrai yra patikimesni nei USB jungtys. Jei neturite kito pasirinkimo, kaip tik naudotis vieša jungtimi, pirmiausiai išjunkite duomenų perdavimą telefone. Taip užtikrinsite, kad laidu tekės tik elektros energija“, – pataria „Tele2“ produkto vadovas.

D. Drakickas priduria, kad nuo įvairių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti ir speciali papildoma apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Paslauga taip pat leidžia apriboti prieigą prie tam tikro turinio domenų, o tam nereikia įsidiegti jokių papildomų programų ar programėlių. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Išmanieji telefonai saugo labai didelius informacijos kiekius, todėl jie yra itin patraukli platforma kibernetiniams sukčiams, kurie įvairiais būdais siekia gauti jautrius vartotojų duomenis. Tyrimai rodo, kad per pastaruosius dvejus metus nerimą keliančiu greičiu išaugo būtent tokių atakų skaičius, todėl atkreipti dėmesį į savo išmaniojo telefono saugumą šiuo metu yra itin svarbu. 

 „Samsung Electronics Baltics“ produktų treneris Andrius Mateika dalijasi patarimais, kuriais vadovaujantis  kiekvienas gali sustiprinti išmaniųjų telefonų saugumą.

Susikurkite stiprų slaptažodį

Prieigai prie elektroninio pašto ir socialinių tinklų platformų rekomenduojama naudoti unikalius ir sunkiai „nulaužiamus“ slaptažodžius. A. Mateika tvirtina, kad kuriant slaptažodžius geriausia naudoti ir didžiąsias, ir mažąsias raides, skaičius ir įvairius simbolius. Be to, kiekvienai platformai turėtų būti naudojami skirtingi slaptažodžiai. 

„Yra keletas slaptažodžių valdymo ir saugos programų, kurios greitai ir automatiškai generuoja unikalius slaptažodžius. Slaptažodžių valdymo programos, tokios kaip „Samsung Pass“, „NordPass“ ar „Roboform“ yra labai naudingos norint apsaugoti visus slaptažodžius Jei nenorite ilgai galvoti, kokį slaptažodį pasirinkti, galite pasinaudoti viena iš internete prieinamų platformų: „LastPass“, „1Password“, „Dashlane“ ar „Bitwarden“, – sako produktų treneris. 

Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą 

Anot eksperto, dar vienas greitas būdas pagerinti privačių paskyrų saugumą –  kur tik įmanoma, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Papildomas patikrinimas, prašant į telefoną išsiųsto arba autentifikavimo programėlėje sugeneruoto kodo, užtikrins dvigubą apsaugą ir apsunkins nusikaltėlių prieigą prie vartotojų paskyrų.  

Dviguba apsauga apsaugokite konfidencialią informaciją 

Dviguba apsauga galima ne tik naudojant dviejų faktorių autentifikavimą, bet ir papildomus įrankius, kurie yra naudingi konfidencialios informacijos saugojimui. Pasak A. Mateikos, „Samsung“ telefonuose galima sukurti „saugų aplanką“, kuriame su vartotojo sukurtu slaptažodžiu gali būti saugomi konfidencialūs failai, programėlės ir kiti svarbūs ištekliai, užtikrinant jų apsaugą nuo neteisėtos prieigos. Be to, „Private Share“ funkcija leidžia telefono savininkui siųsti nuotraukas ar vaizdo įrašus, užtikrinant, kad gavėjas negalės išsaugoti failų ar daryti ekrano kopijų. Tai dar viena veiksminga saugumo priemonė, padedanti apsaugoti informaciją nuo nutekėjimo ir tolesnio jos platinimo. 

Reguliariai kurkite atsargines svarbių failų kopijas

Telefonas išsaugo mūsų prisiminimus nuotraukų ir vaizdo įrašų pavidalu. Norint užtikrinti, kad brangios akimirkos niekur nedingtų, ekspertas rekomenduoja reguliariai kurti atsargines nuotraukų, svarbių dokumentų ir kitų reikalingų failų atsargines kopijas. Visus šiuo dalykus išsisaugoti galima tiek specialioje saugykloje, tiek lokaliai įrenginyje, tiek juos išsaugant „debesyje“. Kibernetinių atakų, virusų ar kitu duomenų praradimo atveju tai užtikrins, kad reikiamus duomenis ar prisiminimus visada turėsite po ranka. 

Patikrinkite socialinių tinklų profilių nustatymus

Dažnai nekreipiame dėmesio ir nesusimąstome apie privatumo nustatymus socialinių tinklų platformose. Vis tik, A. Mateika rekomenduoja juos dar kartą peržiūrėti: nustatyti, kurie vartotojai gali matyti jūsų įrašus, nuotraukas ir kitą asmeninę informaciją. Apribojus viešai prieinamų asmens duomenų kiekį, galima sumažinti riziką, kad tam tikri duomenys bus nutekinti, taip pat galimybę, kad kažkas neteisėtai prisijungs prie jūsų paskyros.

Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą

A. Mateika sako, kad ne tik apsaugos sistemos, bet ir kibernetinės atakos darosi vis sudėtingesnės, todėl viena iš būtinų įrenginio saugumo priemonių – nuolatinis operacinės sistemos, taikomųjų ir antivirusinių programų atnaujinimas. Patogiausias būdas tai padaryti –  telefone nustatyti automatinius atnaujinimus, taip užtikrinant nuolatinę apsaugą nuo naujo tipo atakų. 

„Telefono saugumo laipsnį lemia ir pats išmanusis telefonas. Pavyzdžiui, naujausiuose „Galaxy S24“ serijos telefonuose yra specialiai įmontuotas apsaugos sprendimas „Knox Matrix“, užtikrinantis pilną apsaugą nuo duomenų nutekėjimo“, – teigia A. Mateika. 

Internetinėms operacijoms naudokite saugų ryšį

Pirkdami internetu arba atlikdami banko operacijas įsitikinkite, kad naudojate saugų, šifruotą ryšį, kurio adreso juosta prasideda: https://, o šalia yra užrakto piktograma. 

„Būkite atsargūs naudodami viešuosius „Wi-Fi“ tinklus. Be to, turėkite omenyje, kad kibernetiniai sukčiai gali jūsų informaciją pasiekti net tada, kai viešoje vietoje per USB lizdą kraunate savo telefoną. Pavyzdžiui, „Samsung“ telefonų naudotojai yra nuo to apsaugoti papildomai  – „Auto Block“ funkcija automatiškai užkerta kelią duomenų nutekėjimui ir kenkėjiškų programų įkėlimui iš nesaugių USB jungčių“, –  sako A. Mateika. 

Įžengęs išmanusis amžius liudija spartų technologijų progresą. Ir nors jų mėgėjai ploja katučių, tėvai bei globėjai imasi už galvų. Išmanieji prietaisai kelia vis daugiau grėsmių mažiesiems bei jauniesiems mūsų visuomenės nariams. 

Kaipgi apsaugoti savus vaikus? Į kokius aspektus vertėtų atkreipti dėmesį? Patarimais dalinasi prekybos centro internete „Varlė.lt“ ekspertas. 

Rizika internete

Nesvarstysime klausimo, ar derėtų vaikui įteikti jo asmeninį įrenginį, neaptarinėsime ir kokio amžiaus tai daryti verčiausia. Dabartinė tikrovė tokia, kad daugelis vaikų jau nuo mažų dienų pažįstami tiek su išmaniaisiais įrenginiais, tiek su interneto platybėmis. Taigi svarbiausias klausimas – kaip? Kaip išmokyti vaikus saugiai būti virtualioje tikrovėje? 

Ši tema toli gražu nėra naujiena. Į ją gilinamasi eilę metų. Atliekami tyrimai rodo, kad vaikų jauseną, emocinę būklę stipriai lemia internetinės patirtys. Ir vis dėlto tėvai ne visuomet suvokia galimas grėsmes, o suprantantieji ne visuomet žino, kaip nuo jų apsisaugoti.

Realybėje sergėdami nuo pavojų vaikus mokome nekalbėti su nepažįstamaisiais. Kodėl nemokome taip elgtis internete? Juk virtualūs draugai nėra tikri draugai. Kartais po draugo kauke slepiasi ir išnaudotojai. Vaikais internete gali patirti viliojimą ar netgi seksualinį išnaudojimą, psichologinį smurtą, spaudimą dalytis nederamo turinio nuotraukomis, taip pat sunkiai pakeliamas patyčias.

Raudona šviesa – atsargiai pavojus!

Svarbu pastebėti signalus, pranešančius apie vaiko patiriamas patyčias, o gal seksualinio pobūdžio viliojimą.

Apie tai liudija vaiko emocinės būklės pokyčiai – nerimastingumas, prislėgtumas, ryškūs nuotaikos svyravimai ar neįprasta pykčio, nervingumo gausa.

Pakitę mitybos ar miego įpročiai.

Pokyčiai bendravime – kai staiga iš draugų rato dingsta vieni ar kiti vaikai.

Persimainęs naudojimasis internetu – tam skiriama daugiau laiko, slapukaujama (nesidalijama, kas veikiama internete, naudojamasi juo nuošaliau nuo kitų šeimos narių).

Netgi atsisakymas eiti į mokyklą.

Tokiu atveju, vaikui dažnai prireikia kvalifikuotų asmenų pagalbos. Tad nedvejodami kreipkitės.

Kibernetinis saugumas: svarbiausios taisyklės

Kad to nenutiktų svarbu priimti tinkamus sprendimus, atlikti labai konkrečius žingsnius.

Dalinimasis asmenine informacija turi būti itin atidus. Juk tokie jautrūs mūsų duomenys kaip vardas ir pavardė, gimimo metai, kontaktiniai duomenys ar mokyklos pavadinimas būtent tai, kuo prieš mus pačius, šiuo atveju, prieš mūsų vaikus gali pasinaudoti pikto linkintys asmenys.

Dalinimasis savo asmenine informacija ar savo nuotraukomis (juolab nederamo turinio) tampa puikiu įrankiu seksualinio pobūdžio išnaudotojams. Su vaikais vertėtų smulkmeniškai aptarti bendravimą su nepažįstamaisiais virtualioje erdvėje ir jiems augant tai karts nuo karto priminti. Juk ir paauglys gali užsimiršti bei prarasti budrumą – išnaudotojo maskuotę palaikydamas egzistuojančiu savu bendraamžiu.

Dažnai šios grėsmės kyla socialinių tinklų platformose. Todėl bendrauti juose vertėtų itin atsargiai. Atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas privatumo nustatymams. Svarbu vaikams paaiškinti jų funkcijas ir parodyti, kaip savo skelbiamą informaciją padaryti privačią. Taipogi saugumą kuria pačios vaiko paskyros privatumas. Tuomet informacija apie jį matoma tik vaiko patvirtintiems žmonėms.

Internetinis saugumas – tai ir slaptažodžio saugumas (stiprus, karts nuo karto keičiamas, atskleidžiamas tik tėvams) , ir atsakingas naudojimasis įvairiomis programėlėmis, įtartinomis nuorodomis ar dokumentais.

Būtina vaikui padėti suprasti, kokios yra elektroninės patyčios. Informuoti, kaip jis turėtų pasielgti tokiu atveju. Kad jas atpažinęs, vaikas drąsiai kreiptųsi į suaugusius, praneštų atitinkamoms internetinėms platformoms, o kas svarbiausia tokiose grėsmingose situacijose neliktų vienas.

Į pagalbą tėvams!

Kadangi vis dėlto gyvename išmaniajame amžiuje vertėtų pasidairyti po šiuolaikinių prekių bei paslaugų lentynas. Akivaizdu, jog ir šiuo aspektu technologijų kūrėjai spėjo pagalvoti. Yra sukurta ne viena programa, padedanti tėvams užtikrinti tinkamą vaiko saugumą.

„Pavyzdžiui, ESET turi įvairių saugumo planų namams ir vaikams. Juos renkasi mūsų klientai, atsakingai besirūpinantys savo vaikų kibernetiniu saugumu. Jie vaikams ramia širdimi perka išmaniuosius prietaisus.

Tokios programos veikia panašiu principu. Jos suteikia galimybę tėvams kontroliuoti vaiko prie įrenginio praleidžiamą laiką, filtruoti matomą turinį – kontroliuoti vienų ar kitų programų, socialinių tinklų naudojimą, blokuoti tam tikrus tinklalapius, taipogi sekti vaikų buvimo vietą,“ –  žiniomis dalijasi prekybos centro internete „Varle.lt“ produkto vadovas Ruslanas Kavaliauskas.

Nors programinė įranga atlieka šnipinėjimo funkcijas, vis dėlto ji tampa puikiu pagalbininku apsaugant vaikus nuo internetinių grėsmių.

Taigi ginkime savus vaikus, lai jie visad būna saugūs!