Login to your account

Username *
Password *

Su savo telefono numeriu galite lengvai užsiregistruoti naujoje programėlėje, tačiau ekspertas sako, kad tai ne toks saugus autentifikacijos būdas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vien tik telefono numeris negali būti prilyginamas visaverčiam tapatybės patvirtinimui. Vaidotas Bražinskas, „Tele2" produkto skyriaus vadovas paaiškina, kodėl autentifikacija telefono numeriu nėra patikimas būdas užbaigti registracijai. 

Programėlių kūrėjai pasirenka, kokiu būdu identifikuos naujai prisijungusį vartotoją. Visgi, vien telefono numeris savaime negali nustatyti jūsų tapatybės. Jei šio būdo nelydi papildomi autentifikacijos veiksmai, tai vienintelis dalykas, ką kūrėjai patikrina yra tai, ar tą akimirką besijungiantis asmuo turi šį numerį“, – sako V. Bražinskas.

Registracija numeriu – populiari, bet neautentiška

Kai atsisiunčiate naują programėlę ir joje užsiregistruojate telefono numeriu, į įrenginį gaunate specialų PIN kodą, kurį turite įvesti aplikacijoje. Prisijungimas prie įvairių paskyrų su telefono numeriu yra gana patogus, o kai kuriose programėlėse ir vienintelis identifikacijos būdas. Telefono numerį su programėle turite susieti tokiose aplikacijoje kaip „WhatsApp“ arba „Viber“. 

Nors telefono numeriu užsiregistruoti naujoje programėlėje patogu, iš tikrųjų tai nėra validi autentifikacija – telefono numeris neatpažįsta jūsų kaip asmens. V. Bražinskas sako, kad kai žmogus užsiregistruoja programėlėje telefonu, tai niekaip nepatvirtina, kad būtent jis ir naudojasi tuo numeriu. 

Pasitaiko atvejų, kai užregistruojamas visai kito žmogaus numeris. Taip įvyksta, kai numeris yra pasikeitęs ir nebenaudojamas buvusio savininko. Ši situacija dažna visose aplikacijose, kurios naudoja prisijungimui tik telefono numerį ir niekaip kitaip neidentifikuoja unikalaus vartotojo. 

Praneškite apie pasikeitusį numerį

Kai telefono sutartis nutraukiama, jūsų buvęs numeris niekur nedingsta – jis saugomas, kol yra perrašomas kitam asmeniui. Jeigu praeina 3 mėn. ir numeris neatitenka kitam žmogui, tuomet jis yra grąžinamas į prekybą.

Jeigu pasikeitusio numerio nepakeičiate savo naudojamose programėlėse, kuriose su juo autentifikavotės, tuomet galite nukentėti finansiškai, t. y. prarasti savo pinigus. Jais gali pasinaudoti naujasis numerio naudotojas to net nesuprasdamas. Taip nutinka tuomet, kai jūsų telefono numerį gavęs žmogus naudojasi programėlėmis, kuriose buvote pridėję savo banko sąskaitą. Dažniausiai tokios aplikacijos teikia pavėžėjimo arba maisto pristatymo į namus paslaugas.

V. Bražinskas paaiškina, kad operatorius negali turėti ir neturi informacijos apie tai, kokioms trečiosioms šalims ir kokiomis sąlygomis klientas savo valia suteikia teisę naudoti jo telefono numerį. Todėl kai pasikeičia faktinis telefono numeris, reikėtų apie jį pranešti ne tik visiems artimiesiems, bet ir pakeisti jį visose programėlėse, kuriose su juo užsiregistravote. 

Registruojantis geriausia kombinuoti kelis būdus

Kiekvieną kartą, kai registruojatės naujoje programėlėje, patikrinkite, kokius registracijos būdus siūlo pati programėlė. Jeigu jų daugiau nei vienas, tuomet daug patogiau pasirinkti kurį nors biometrinį atpažinimo būdą arba prisijungimą elektroniniu paštu.  

Geriausia naudoti kelių autentifikacijos būdų kombinaciją, pavyzdžiui, telefono numerį ir biometrinių duomenų patvirtinimą. V. Bražinskas sako, kad užtikrinus dviejų žingsnių autentifikaciją, galėsite išvengti nemalonių situacijų pasikeitus telefono numeriui.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00 467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Kibernetinio saugumo bendrovės „Thrive DX“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kas 39 sekundes internete įvyksta nauja kibernetinė ataka. Dabar, kai kibernetinių nusikaltėlių duomenų nutekinimo taktikos keičiasi, svarbu teikti pirmenybę ir tinkamai interneto apsaugai.

Mantas Užupis, „Tele2" IT saugumo ekspertas, dalijasi patarimais, kurie padės išvengti kibernetinių sukčių organizuojamų atakų ir tinkamai apsaugoti savo asmeninę informaciją.

„Kaip niekad aktyvūs dabar kibernetiniai sukčiai, todėl naršant internete svarbu pirmenybę teikti visapusiškai interneto apsaugai. Neužtenka naudoti tik vieną kurį nors apsaugos būdą – reikėtų kombinuoti kelis vienu metu. Tokiu būdu visuomet išliksite budrūs ir tinkamai apsisaugosite nuo kenkėjiškų programų ir virusų“, – sako M. Užupis.

Bendram saugumui – VPN apsauga

Tam, kad užtikrintumėte savo saugumą internete, turėtumėte naudotis VPN tinklu – tai tarsi papildoma apsauga, jei naudojatės potencialiai nesaugiu prieigos tašku. VPN sukuria tarsi saugos tunelį nuo prietaiso iki VPN serverio. Vadinasi, apsaugo tik tiek, kiek leidžia VPN tiekėjo serveris. Tai reiškia, kad VPN sukuria tarsi specialią išorinę apsaugos aplinką ir užtikrina, kad duomenys keliautų saugiai nuo jūsų įrenginio iki VPN serverio. Jeigu naudojate tikrai gerą VPN, kitų interneto apsaugos būdų naudoti nebūtina.

Be to, VPN suteikia galimybę prisijungti prie kitų šalių interneto serverių. Dažniausiai jūsų interneto prieiga būna apribota – daugelis interneto svetainių yra pasiekiamos tik tame regione, kuriame šiuo metu esate ir jūs. Todėl kito regiono, prie kurio norite prisijungti, turinys jums nebus pasiekiamas. Visgi jeigu naudojate VPN, galite apeiti šiuos ribojimus, pasiekti norimą turinį ir išlaikyti saugumą.

Papildomai – integruota interneto apsauga

Visas žinomas kenkėjiškas programėles, netikras el. parduotuves ar suklastotus el. bankininkystės puslapius aptinka speciali interneto apsauga. Tai puikus įrankis, integruojamas  tinklo lygiu. Jis suteikia papildomą apsaugą naršant internete ir saugo nuo visų galimų interneto grėsmių bei kenkėjiško turinio. Aptikęs kenkėjišką puslapį, įrankis iškart užblokuoja prieigą prie jo ir apie tai jus perspėja. Beje, ši apsauga filtruoja tik jai tuo metu žinomus kenkėjiškus puslapius, tačiau jos duomenų bazė nuolat atnaujinama ir papildoma naujausiais duomenimis apie kenkėjiškas programas ar puslapius. 

Kartu ši interneto apsauga veikia ir kaip turinio filtravimo įrankis. Jis puikiai pasitarnauja tėvams – su šia apsauga galima kontroliuoti ir apsaugoti vaikus nuo kenkėjiško, nelegalaus arba jų amžiui netinkamo turinio internete bei riboti atžalų naršymo valandas.

„Wi-Fi“ saugumas – irgi svarbus

Kiekvieną kartą, kai naudojatės viešu „Wi-Fi“ ryšiu, atminkite, kad jus gali matyti ir kiti prie to paties tinklo prisijungę vartotojai. Svarbu įsitikinti, kad toks internetas tikrai saugus. Kiekvienas „Wi-Fi“ laikomas saugiu tada, kai yra užšifruotas. Interneto šifravimas yra duomenų konvertavimas į kodą, kurio niekas negali perskaityti – tokiu būdu jūsų duomenys ir visa naršymo istorija nėra pasiekiama pašaliniams. Jeigu naudojatės šifruotu „Wi-Fi“ ryšiu, internete esate saugūs. 

Kai jūsų naudojamas internetas nėra užšifruotas, jūsų asmeniniai duomenys gali būti lengviau pasiekiami kibernetiniams nusikaltėliams. Tada jiems paprasta sužinoti ir nutekinti jūsų slaptažodžius, kredito kortelių duomenis ar kitą slaptą ir tik jums žinomą informaciją.

Jeigu norite įsitikinti, ar internete naršote saugiai, pasitikrinkite dažniausiai lankomas svetaines. Jeigu jų nuorodos prasideda „https“ – dažniausiai jos visos būna užšifruotos. Kiekvieną kartą pasinaudojus „Wi-Fi“ ryšiu jį išjunkite, nepalikite įjungto – tai padės išvengti automatinio prisijungimo prie nešifruoto interneto ir sutaupys jūsų telefono bateriją. 

Be to, apsaugoti savo „Wi-Fi“ galite ir su specialiu protokolu – tai nustatymas, kurį galima įgalinti jungiantis prie „Wi-FI“ tinklo. Vadinasi, kol jungiatės prie „Wi-Fi“, šis nustatymas tikrina, ar „Wi-Fi“ slaptažodis geras ir tinkamai užšifruotas. M. Užupio teigimu, su šiuo protokolu „Wi-Fi“ slaptažodis saugiai perduodamas į anteną.

Dabar populiarus tokią apsaugą suteikiantis protokolas yra vadinamas „Wi-Fi Protected Access” (arba WPA2). 

JAV svarstant šalyje visiškai uždrausti „TikTok“, socialinis tinklas patyrė dar vieną smūgį reputacijai. Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos institucija platformai skyrė 12,7 mln. svarų sterlingų baudą už leidimą ja naudotis mažamečiams, pažeidžiant pačios sukurtas taisykles.

Ekspertų teigimu, šios sankcijos yra visiškai pagrįstos ir turėtų suveikti kaip dar vienas signalas tėvams aktyviau domėtis, ką internete veikia jų atžalos.

Britų nevyriausybinė organizacija „Kovos su skaitmenine neapykanta centras“ (CCDH), atlikusi tyrimą su trylikamečiais iš JK, JAV, Kanados ir Australijos, nustatė, kad praėjus vos dviem su puse minutės nuo „TikTok“ paskyros susikūrimo jaunuoliams pradedami rodyti savęs žalojimą propaguojantys vaizdo klipai, o po aštuonių minučių – valgymo sutrikimus skatinantis turinys.

„TikTok“ daugeliui mūsų kasdien praskaidrina dieną nuotaikingais pokštais bei kitu įtraukiančiu turiniu, tačiau vaikams šis socialinis tinklas yra ypač pavojingas. Ne vienas tyrimas įrodė, kad platformos algoritmas išnaudoja vaikų pažeidžiamumą, formuodamas klaidingas nuostatas apie save ir aplinką.

„TikTok“ taip pat slapta renka privačius mažamečių duomenis, vėliau juos panaudodamas dar kenksmingesnio turinio pateikimui. Tačiau didžiausia problema, kad dėl tyčinio saugiklių nebuvimo visa atsakomybė už jaunuolio saugumą tenka patiems tėvams“, – perspėja „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Tikslas – priklausomybė

Pasak pašnekovės, didžiausias „TikTok“ pavojus kyla iš to, jog vaikai dar neturi tvirtų vertybinių nuostatų, o brendimo metu jiems kyla daug klausimų apie besikeičiantį kūną ir minčių apie egzistenciją. Tai juos padaro itin jautrius turiniui, kuris skatina iškreiptą požiūrį į save, savo psichinę sveikatą bei padėtį visuomenėje kitų žmonių atžvilgiu.

„Trumpuosius vaizdo įrašus parenkantis algoritmas atpažįsta vaiko pažeidžiamumą ir užuot ėmęsis veiksmų nuo jo apsaugoti, jį pradeda laikyti potencialiu būdu sukelti priklausomybę.

Siekdama maksimaliai padidinti mažųjų programėlėje praleidžiamo laiko kiekį ir taip daugiau užsidribti iš jiems rodomos reklamos, platforma pradeda rodyti prieštaringus vaizdelius, kurie žadina jau galimai egzistuojančias baimes ir kompleksus. Pavyzdžiui, skatina bręstančius paauglius laikytis ekstremalių dietų“, – aiškina I. Bimbirytė-Yun.

„Telia“ atstovė dalinasi ir tai iliustruojančiais pavyzdžiais. Eksperimentą įvykdžiusi CCDH aptiko, kad „TikTok“ profilio vardą iš „Sarah“ pakeitus į „Sarah, mesk svorį“ socialinis tinklas jame talpinamą turinį kitiems vartotojams pradeda rodyti net dvylika kartų dažniau. Kitas tyrimas nustatė, jog keturiolikmečių vaikinų sraute kur kas dažniau bus atvaizduojami moterų diskriminacija ir agresija jų atžvilgiu pagarsėjusio Endriu Teito vaizdo įrašai.

Kita nevyriausybinė organizacija „Cosnumer Reports“ nustatė, kad „TikTok“ renka privačią informaciją net tada, kai programėlė nenaudojama. Aplikacija seka, kokiuose internetiniuose puslapiuose lankosi vaikas, kokius žodžius renka klaviatūra, jo buvimo vietą bei kontaktų duomenis, kas vėliau panaudojama dar tikslesniam jo pažeidžiamumų išnaudojimui ar netgi reklamuojant su tuo susijusius produktus, pavyzdžiui, skirtus svorio metimui.

Kaip apsaugoti vaikus?

Ekspertės nuomone, nepaisant taisyklėse esančio trylikos metų amžiaus apribojimo, platforma iki šiol tyčia nesistengė užkirsti kelio neteisėtam jaunuolių patekimui į platformą. Institucijų paskirtos baudos ir kylantis visuotinis nepasitenkinimas galimai paskatins „TikTok“ sugalvoti tam tikrą tėvų sutikimo patikros mechanizmą, tačiau didelė tikimybė, jog jame taip pat bus palikta neteisėtą prieigą įgalinančių spragų.

„Akivaizdu, kad tai tėvams nepaliekama kitos išeities, kaip tik savo vaiko saugumą perimti į savo rankas. Nusprendus, kad vaikas yra pakankamai subrendęs naudoti šį socialinį tinklą, reikėtų pradėti nuo tėvams skirtų nustatymų.

Programėlės privatumo parinkčių skiltyje esanti „Family Pairing“ funkcija leidžia suporuoti vaiko ir vieno iš tėvų profilius bei vėliau kontroliuoti, koks turinys jiems gali būti rodomas, kas jiems gali siųsti žinutes ir nustatyti „TikTok“ naudojimosi laiko limitą per dieną“, – pataria I. Bimbirytė-Yun.

Tiesa, labai svarbu įvertinti, kad vaikai yra labai išmanūs ir gali vieną dieną iš naujo atsisiųsti „TikTok“ aplikaciją bei susikurti naują paskyrą su kitu telefono numeriu ar tiesiog prisijungti su panašių apribojimų neturinčia savo draugų paskyra.

Kur kas saugesnis variantas būtų vaiko telefone sukurti pagrindinę paskyrą naudojant „Google Family Link“ ir „Family Sharing“, kur tėvai gali įjungti bendrą turinio filtravimą. „Apple“ įrenginių vartotojams reikėtų pasinaudoti vaiko telefone esančiais „Screen Time“ nustatymais, aktyvuoti „Content & Privacy Restrictions“ funkciją ir jos parinktyse nustatyti, kokį turinį ir programėles blokuoti. „Android“ įrenginių savininkai tai gali atlikti „Google Family Link“ programėlėje įjungę „SafeSearch“ funkcionalumą.

Visgi „Telia“ tvarumo projektų vadovės manymu, vaikui nuo pat pirmų žingsnių skaitmeniniame pasaulyje reikėtų aiškinti, kad visas turinys internete turi būti vertinamas kritiškai, jį patikrinant bent keliuose šaltiniuose ir taip atskiriant melagienas nuo faktų. Taip pat svarbu ugdyti suvokimą, kas yra netinkamas turinys ir mokyti, kad jį aptikus reikėtų pasikalbėti su tėvais arba pačiam imtis jo blokavimo.

Net 7 iš 10 tėvų mano, kad internetas nėra saugus vaikams, tačiau tik kiek daugiau nei penktadalis savo atžalų įrenginiuose yra įdiegę apsaugines programas, rodo „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas apie vaikų saugumą internete. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ketvirtadalis atsakiusiųjų išvis neriboja vaikų praleidžiamo laiko internete ir jų naudojamo turinio. 

„Internetas suteikia daug galimybių mokytis ar pramogauti. Tačiau vaikai ten gali susidurti su jų amžiui netinkamu turiniu, pakliūti į sukčių pinkles, o paspaudę netinkamą nuorodą užkrėsti įrenginį ar nutekinti asmeninę informaciją. Rinkoje yra įvairių sprendimų, kurie gali padidinti vaikų saugumą internete, tačiau specialias programėles naudoja vos penktadalis tėvų“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas. 

Tėvai rizikas supranta, tačiau vaikus saugo ne visi

Net 7 iš 10 tėvų, (68 proc.) mano, kad internetas nėra saugi erdvė vaikams. Nors didžioji dauguma apklaustųjų grėsmes sako įžvelgiantys, tačiau net ketvirtadalis (25 proc.) tėvų nesiima jokių aktyvių veiksmų tam, kad apsaugotų savo atžalą virtualioje erdvėje ir neriboja nei laiko, nei čia sutinkamo turinio. 

67 proc. visų respondentų teigė, kad kaip vieną iš vaikų apsaugos internete priemonių taiko laiko naršymui ribojimą. Visgi, tyrimo rezultatai atskleidė tendenciją, kad net ir tie tėvai, kurie yra linkę riboti naršymo laiką, tai daro ne pasitelkę išmanius įrankius, o kliaujasi vidiniu jausmu. 

Vos kas trečias (33 proc.) naršymo laiką savo atžalai ribojantis tėvas naudojasi specialiomis tam skirtomis programėlėmis, o didžioji dalis tėvų (69 proc.) tiesiog patys pajaučia, kad vaikui jau laikas nustoti naudotis internetu. 

Eksperto teigimu, toks pajautimu matuojamas ribojimas nėra iki galo efektyvus – tėvams būnant darbovietėse jie nežino, kiek laiko iš tiesų vaikas praleidžia prie ekrano, tad dažnai atžalos naršo ilgiau, nei sutarta. 

Reikliausi tėvai, ribojantys vaikų naršymą internete yra 26–40 metų amžiaus. Interneto prieigos ribojimus dažniausiai tėvai taiko jaunesniems, 7–8 metų vaikams. Tuo metu vyresniems vaikams tėvai suteikia daugiau savarankiškumo ir jų veiksmus kontroliuoja rečiau. 

Svarbu ne tik kalbėtis, tačiau ir imtis veiksmų 

Ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių tėvų spontaniškai įvardijo, kad kaip vieną iš internete tykančių grėsmių jie laiko tai, kad vaikai virtualioje erdvėje gali susidurti su turiniu ne pagal amžių. Antrojoje vietoje atsidūrusi grėsmė (23 proc.) – smurtas, prievarta, agresija. 15 proc. apklaustųjų tėvų taip pat įvardijo, kad baiminasi, kad internete vaikai susidurs su seksualiniu turiniu ir sukčiais. 

Nors patys tėvai grėsmes supranta, tačiau net penktadalis (21 proc.) iš jų apie tinkamą elgesį virtualioje erdvėje ir čia esančius pavojus su vaikais nėra kalbėję. 

Ekspertas sako, kad nors nuolatiniai pokalbiai su atžalomis yra būtini, tačiau tai – tik viena iš pagalbinių priemonių. Siekiant užtikrinti visapusišką apsaugą, reikėtų ne tik kliautis vaiko gebėjimais pačiam laiku identifikuoti rizikas, tačiau pasirūpinti ir išmaniais įrankiais, kurie padėtų apsaugoti vaiką nuo įvairių virtualioje erdvėje slypinčių pavojų. Visgi, net 77 proc. visų respondentų sakė nenaudojantys jokių programėlių.

Apsisaugoti galima ir tinklo lygmeniu

Pasak D. Drakicko, tai, kad trečiųjų šalių programėlėmis, padedančiomis apsaugoti vaikus internete naudojasi tik kiek daugiau nei penktadalis tėvų, šių dienų kontekste yra itin mažas skaičius. Priežastys, dėl kurių tėvai nesiryžta imtis papildomos apsaugos – įvairios. Vieni nežino apie tokių įrankių egzistavimą, kiti – nemoka jomis naudotis.

Specialisto teigimu, trečiųjų šalių programėlės nėra vienintelis būdas apsaugoti atžalas – apsaugą galima įsidiegti ir tinklo lygmeniu. Tokiu principu turinį filtruoja ir laiko prieigą internete riboja mobiliojo ryšio operatoriaus interneto apsaugos sistema. „Tele2“ tinkle saugumo produktas apsaugo nuo kenkėjiškų programų, o aptikęs užkrėstą puslapį, perspėja apie grėsmę. Anot eksperto, ši apsauga identifikuoja nesaugius puslapius pagal nuolat atnaujinamą duomenų bazę.

Be to, naudojant šią apsaugą galima suteikti arba apriboti prieigą prie tam tikrų svetainių – tam naudojami specialūs filtrai, kuriais galite riboti tiek interneto turinį, tiek internete praleidžiamą laiką vaikams. Pasirinkus tinkamas kategorijas galite būti ramūs, kad jūsų vaikas internete naršys tik po saugius puslapius, pamokų metu nesinaudos socialiniais tinklais, nežais žaidimų ir nežiūrės vaizdo įrašų „Youtube“ ar „Twitch“ aplikacijose. 

Tyrimą „Vaikų saugumas internete“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2023 m. vasario 14–28 d. laikotarpyje. Tyrimas reprezentuoja 20–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurių namų ūkyje gyvena vaikų iki 18 metų amžiaus, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 400 respondentų.

Didžiausių pasaulyje įmonių darbuotojai naudoja itin silpnus slaptažodžius, atskleidžia naujausias „NordPass“ tyrimas. Tarp populiariausių – ne tik interneto naudotojų pamėgti „123456“ ir „password“ (liet. slaptažodis), bet net ir įmonių pavadinimai, jų santrumpos ar el. pašto domenai. Kibernetinio saugumo ekspertų tikinimu, tai dar kartą įrodo, kad verslams sunku tinkamai pasirūpinti turimų paskyrų saugumu.

Dirbdami kartu su nepriklausomais kibernetinio saugumo incidentų tyrėjais, „NordPass“ pristatė populiariausius didžiausių įmonių slaptažodžius ir suskirstė juos pagal industrijas. Visuose 20-imt analizuotų sektorių į populiariausiųjų sąrašus pateko „prastų slaptažodžių“ sinonimais ilgainiui tapę „password“ ir „123456“. Verslo paskyroms apsaugoti taip pat plačiai naudojami žodyne randami žodžiai, vardai, nešvankūs terminai, itin paprastos raidžių, skaičių ir simbolių kombinacijos.

Tiesa, vienos industrijos yra išradingesnės už kitas. Slaptažodis „dummies“ yra itin pamėgtas vartojimo prekių sektoriaus darbuotojų – sąraše rikiuojasi 6-as. Nekilnojamojo turto industrijos 16-as populiariausias slaptažodis yra „sexy4sho“, o energetikos industrijos atstovai prijaučia žodžiui „snowman“, kuris atsidūrė 11-oje šio sektoriaus sąrašo vietoje. Finansų srities darbuotojams, panašu, labiau nei kitiems norisi atostogų: „ready2go“, „vacation“ ir „summer“ yra vieni populiariausių šios industrijos slaptažodžių.

Turtingiausių pasaulyje įmonių darbuotojai dažnai renkasi ir su įmone susijusius slaptažodžius. Net 32 proc. slaptažodžių sudaro tokie, kuriuose minimas konkretus įmonės pavadinimas, jo dalis ar santrumpa, el. pašto domenas, įmonės kuriamo produkto ar dukterinės įmonės pavadinimas.

Visą tyrimą rasite čia.

„Viena vertus, paradoksalu, kad didžiausios pasaulyje įmonės, turinčios finansinių resursų investuoti į kibernetinį saugumą, ne visada naudoja stiprius slaptažodžius. Kita vertus, interneto vartotojų slaptažodžių kūrimo įpročiai yra pernelyg įsisenėję ir, deja, ne taip lengva juos pakeisti. Naujausias mūsų tyrimas tik dar kartą parodo, kodėl palaipsniui slaptažodžių reikės vis mažiau ir pereisime prie naujų asmens autentifikacijos internete būdų“, – sako „NordPass” vadovas Jonas Karklys.

Progresyvios bendrovės, tokios kaip „Google“, „Microsoft“, „Apple“, „PayPal“, „KAYAK“ ar „eBay“, savo vartotojams jau leidžia prisijungti prie paskyrų, naudojantis ne slaptažodžiais, o slaptarakčiais (angl. passkeys). Manoma, kad kitos įmonės taip pat netrukus pereis prie šios technologijos. „NordPass“ taip pat prieš kelias savaites savo klientams pristatė galimybę programėlėje saugoti slaptarakčius ir jais dalintis. Tai pirmoji lietuvių įmonė, pritaikiusi šią technologiją.

Turtingiausių pasaulyje įmonių tyrimas atliktas, „NordPass“ bendradarbiaujant su nepriklausomais kibernetinio saugumo incidentų tyrėjais. ​​Tyrėjai analizavo duomenis, susijusius su 500 didžiausių įmonių pasaulyje pagal rinkos kapitalizaciją. Šie duomenys buvo suskirstyti į 20 skirtingų industrijų, kiekvienai jų tyrėjai išskyrė po 20 populiariausių slaptažodžių. Daugiausia analizuotų įmonių yra iš JAV (46,2 proc.), Kinijos (9,6 proc.), Japonijos (5,8 proc.), Indijos (4,2 proc.) Jungtinės Karalystės (4 proc.) ir Kanados (3,6 proc.).

Naudojatės „WhatsApp“ savo „Android“ telefone? Netrukus už vieną pokytį gali tekti susimokėti

RRT ataskaita: „Tele2“ išlaiko lyderio poziciją, auga interneto saugumo sprendimų poreikis

Samsung pristato „Galaxy SmartTag2“ sekiklį

Technologijų paroda brėžia naują kryptį: didelis dėmesys produktų dizainui

Naujas prefiksas „0“ jau veikia: programėlės, padėsiančios akimirksniu atnaujinti kontaktus telefone

Naujas DI vaizdo įrašų kūrimo įrankis pribloškė: tuoj galėsime namuose „gaminti“ net Holivudo filmus?

„Tele2“ kartu su „Interpol“ saugo vaikus nuo išnaudojimo internete: skaičiai šokiruoja

„Fintech Day“ konferencija: dirbtinis intelektas, tvarus investavimas ir pokyčiai finansų srityje

Fotografas D. Ščiuka pataria, kaip pasidaryti profesionalių nuotraukų su telefonu: padės dirbtinis intelektas

„Logitech“ pirmoji bendradarbiavimui skirtų vaizdo sprendimų asortimente perėjo prie perdirbto plastiko ir antrosios gyvybės medžiagų

„Samsung“ pristatė naująją „Galaxy Fit3” išmaniąją apyrankę, skirtą stebėti sveikatingumo rodiklius

Interneto sukčiai nemiega: per mėnesį sustabdyta 7 mln. sukčiavimo atvejų 

Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: 5 žingsniai, kaip juos atpažinti socialiniuose tinkluose

„Luminor Phone POS“ Lietuvoje jau išbandė daugiau nei 200 prekybininkų

Laukiamiausi 2024 m. vaizdo žaidimai: nuo atgimusios „Final Fantasy VII“ klasikos iki „S.T.A.L.K.E.R. 2“ siaubo Černobylyje

Naujas terminas psichologijoje – nomofobija. Kodėl taip bijome rankose neturėti išmaniojo telefono?