Kibernetinio saugumo įmonė „NordVPN“ atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad vilniečiai vis dar pasiduoda smalsumui ir nuskenuoja gatvėje pamatytus QR kodus. Praėjusių metų pabaigoje vykusio eksperimento metu Vilniaus gatvėse buvo iškabinti specialūs QR kodai. Nepaisydami galimų rizikų bent vieną iš šių QR kodų nuskenavo daugiau nei 160 vilniečių. 

„Nors vilniečių informacinis raštingumas gerėja ir jie tampa vis atidesni kibernetinio saugumo grėsmės, vis dar yra tokių, kurie smalsumo vedami gali pakliūti į programišių pinkles. Tuo tarpu tendencijos rodo, kad internetiniai sukčiai savo atakų metu vis dažniau naudoja QR kodus, todėl gyventojai turėtų būti atsargesni ir atidesni galimoms grėsmėms“, – sako  įmonės „NordVPN“ technologijų vadovas Marijus Briedis. 

Kodėl pavojinga skenuoti atsitiktinius QR kodus?

• Pavojingi puslapiai ir duomenų viliojimo atakos. QR kodas gali nuvesti vartotoją į kenkėjiškas arba duomenų vagystėms pritaikytas svetaines. Atsisiuntus per tokias svetaines platinamas kenkėjiškas programas galima prarasti visus įrenginyje esančius duomenis, įskaitant ir tuos, kurie yra įprastai saugomi naršyklėse (slaptažodžiai, mokėjimo kortelių duomenys, kita asmeninė informacija).
• Propaganda ir melagienos. QR kodai gali nukreipti vartotojus į puslapius, skirtus skleisti melą ir klaidinti. Tai ypatingai pavojinga politinių kampanijų metu, nes gali daryti įtaką rinkimų baigčiai. 
• Internetinė apgaulė. QR kodas gali nuvesti į puslapius, kuriuose siūlant patrauklią kainą bus reklamuojamos įvairios prekės ar paslaugos. Bandant įsigyti tas prekes, vartotojo bus prašoma įvesti savo duomenis (vardą, pavardę, adresą, bankos kortelės duomenis). Tačiau bandydamas sutaupyti, vartotojas praras savo asmeninę informaciją, o kai kuriais atvejais ir banko kortelėje esančius pinigus. 
• Privatumo problemos. Net jeigu pats QR kodas nekenksmingas, jis gali nuvesti į svetaines, kuriose gali būti renkami vartotojų duomenys ar rodomos įkyrios ir nemalonios reklamos.

Kaip elgtis, pamačius QR kodą gatvėje?

Kibernetinio saugumo ekspertai rekomenduoja gatvėje pamatytų QR kodų neskanuoti. Jei vis dėlto nusprendėte pasmalsauti, atkreipkite dėmesį, ar skenavimo metu įrenginyje veikia antivirusinė įranga, pavyzdžiui, „NordVPN“ produkto „Threat Protection“ funkcija. Taip būtų užtikrinama, kad net patekę į kenkėjišką tinklalapį, viruso neatsisiųsite.

Užfiksuota, kad sausio 7 dieną buvo nutekinta vienos seniausių Lietuvos IT įmonių „Aiva sistema“ duomenų bazė. Viešai prieinamuose programišių forumuose aptikta apie 260 tūkstančių vartotojų duomenų – vardai ir pavardės, telefono numeriai, elektroninio pašto adresai. 

Nutekintus duomenis sausio 11 dieną viešai prieinamuose programišių forumuose aptiko „Baltimax“ IT inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis. „Aiva sistema” apie užfiksuotą kibernetinę ataką nedelsiant informuota.

Į internetinių sukčių rankas pateko apie 260 tūkst. vienetų kontaktinės informacijos verslo įstaigų, kurios perka paslaugas iš minėtos organizacijos.

„Jei esate naudojęsi šios įmonės paslaugomis, gali būti, kad ir jūsų duomenys buvo nutekinti, todėl rekomenduoju atkreipti dėmesį į elektroniniu paštu ar telefonu gaunamą informaciją, nes artimiausiu metu gali būti padidėjusi rizika pakliūti į piktavalių rankas, – įspėja kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis. 

– Programišiai taikosi į mažiau prižiūrimas infrastruktūras, mažiau apsaugotas ir lengviau pažeidžiamas. Ši įmonė dirba labai ilgą laiką, todėl galimai sukčių buvo padarytos išvados, jog ši turi plačią duomenų bazę. Programišiai galėjo įsilaužti naudojantis palikta saugumo spraga, neatnaujinta programine sistema.“

Kaip stiprinti organizacijos kibernetinį saugumą?

• Proaktyvus stebėjimas. Kibernetinio saugumo ekspertas L. Apynis pabrėžia, kad organizacijos turėtų įdiegti proaktyvius stebėjimo įrankius, kurie gali aptikti įtartinas veiklas. Unikalius, dar nematytus virusus arba kitaip „zero-day" gali padėti aptikti pažangūs saugumo sprendimai kaip „Sandbox“, EDR / XDR įrankiai.
• Saugumo atnaujinimai. Nuolatinis saugumo atnaujinimas yra būtinas. Programų, sistemų ir antivirusinių apsaugos priemonių atnaujinimai padės sumažinti galimą pažeidžiamą.
• Darbuotojų mokymai. L. Apynis siūlo akcentuoti darbuotojų švietimą apie kibernetines grėsmes. Informuoti ir sąmoningi darbuotojai gali būti pirmoji gynybos linija.

Praėjusį rudenį atliktos apklausos duomenys rodo, kad nuo 2019 m. iki 2023 m. visame pasaulyje verslo investicijos kibernetiniam saugumui padidėjo 70 proc. Tai labiausiai lėmė didėjantis kibernetinių grėsmių skaičius ir sudėtingumas – sukčiai atranda vis išradingesnių būdų išvilioti jautrius duomenis ar pinigus.

Pasak Manto Užupio, „Tele2“ IT saugumo eksperto, šiemet kibernetinio saugumo srityje ypač išaugs dirbtinio intelekto (DI) svarba, o visuomenė gali susidurti su išaugusia dezinformacija.

„2024 m. kibernetinio saugumo srityje bus aktualios kelios temos. Tarp jų – kibernetinių sukčių pasitelkiami pažangūs dirbtinio intelekto įrankiai, sudėtingos socialinės inžinerijos taktikos ir padidėjusi dezinformacija. Nors dalis šių grėsmių nėra naujos, tiek visuomenei, tiek verslui ir kitoms organizacijoms patariama išlikti informuotiems ir užtikrinti patikimą kibernetinę apsaugą“, – sako M. Užupis ir dalijasi svarbiausiomis 2024 m. kibernetinio saugumo aktualijomis.

Kibernetinis saugumas ir DI. 2024 m. kibernetinio saugumo srityje išsiplės dirbtinio intelekto vaidmuo. Kadangi dirbtinis intelektas jau tapo svarbiu kibernetinių nusikaltėlių įrankiu, tikimasi, kad atneš daug naudos ir kaip kibernetinio saugumo sprendimų pagrindas. DI šioje srityje apims automatizuotą reagavimą ir prognozavimo analizę. 

Tai reiškia, kad, pasitelkiant dirbtinį intelektą, prevencinių priemonių bus imamasi iš anksto – galima numatyti būsimas kibernetines grėsmes analizuojant ankstesnius duomenis ir dabartines tendencijas. Kibernetinėms atakoms tampant vis sudėtingesnėms, DI gebėjimas analizuoti didžiulius duomenų rinkinius ir nustatyti dėsningumus bus labai svarbus. 

Su DI susijusi ir kita kibernetinių grėsmių tendencija – prognozuojamoji socialinė inžinerija. Tikėtina, kad 2024 m. padaugės dirbtiniu intelektu pagrįstos prognozuojamosios socialinės inžinerijos, kai pasitelkę DI, kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi žmonių impulsyvumu ir smalsumu, bei kuria individualizuotas sukčiavimo kampanijas. 

Dezinformacija. Šiemet Lietuvoje vyks prezidento, Seimo ir Europos Parlamento narių rinkimai. Jau įprasta, kad tokie valstybei reikšmingi įvykiai pritraukia ir daugiau kibernetinių grėsmių, o ypač – dezinformacijos.  Didėjant politinei įtampai, didėja ir nedraugiškų šalių pastangos manipuliuoti viešąja nuomone bei pakenkti demokratiniams procesams.

Kibernetiniai nusikaltėliai naudojasi visuomenės susiskaldymu, pasitelkdami sudėtingą socialinės inžinerijos taktiką dezinformacijai skleisti. Dezinformacija – melaginga ar klaidinanti informacija, kuri skleidžiama sąmoningai siekiant suklaidinti visuomenę. Tam pasitelkiamos rašytinės, vaizdo ir garso priemonės, iš konteksto išimama informacija.

Gyventojams patariama visą internete matomą informaciją vertinti kritiškai, atsižvelgti į informacijos šaltinių patikimumą, neprisidėti prie dezinformacijos ar propagandos sklaidos. Tai galioja ir informacijos ieškant patiems, ją aptikus atsitiktinai ar tapus kibernetinių sukčių „fišingo“ (angl. phishing) taikiniu.

Mažų įmonių „apsiginklavimas“. Šiemet aktualija išliks tolesnės verslo pastangos apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Kol dideli verslai gali investuoti į pilnas IT saugumo komandas, o individualūs interneto vartotojai gali pasinaudoti jiems skirtais saugumo įrankiais, smulkusis verslas išlieka labiau pažeidžiamas.

Vis dėlto, atsiranda vis daugiau saugumo galimybių, kuriomis gali pasinaudoti šio verslo atstovai. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinkle veikia „Interneto apsauga PRO“, kuri sumažina dažniausiai pasitaikančių kibernetinių grėsmių riziką.

Populiarūs atakų būdai. Remiantis „Cybersecurity Ventures“ duomenimis, iki 2025 m. kibernetinių nusikaltimų žala visame pasaulyje viršys 10,5 trilijono JAV dolerių. Dėl šios priežasties ir toliau auga išvystytų atsarginių kopijų strategijų, darbuotojų mokymų, žalos draudimo, derybų patirties ir reagavimo į incidentus planų svarba.

Tikėtina, kad Lietuvoje ir toliau aktualiausios išliks kelios atakų rūšys. „Tele2“ tinkle veikiančios interneto apsaugos paslaugos duomenimis, praėjusiais metais daugiausiai užfiksuota su kenkėjiškomis programomis (angl. „malware“) ir „fišingu“ susijusių grėsmių. 

Įvairių rūšių kenkėjiška programinė įranga yra skirta pažeisti ir sugadinti naudotojų įrenginius bei sistemas. Turbūt labiausiai žinomos yra vadinamosios „Trojos arklio“ programos. „Fišingui“ priskiriamos grėsmės darosi vis sudėtingesnės, todėl jas tampa sunkiau atpažinti net patyrusiems ekspertams. Tokios apgavystės plinta elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis arba pokalbių programėlėmis, 

2024 m. taip pat dar aktualesnė gali tapti išpirkos reikalaujanti programinė įranga (angl. „ransomware“): jos taktikos tampa vis sudėtingesnės, o derybos su programišiais – agresyvesnės.

Dirbtiniam intelektui vis labiau įsitraukiant į mūsų gyvenimą, būtina nepamiršti, kad įvairūs įrankiai gali kelti didesnį pavojų nei būtų galima pagalvoti. Knieti išvysti savo veidą senatvėje, pamatyti, kaip jūsų vaikas atrodys užaugęs, o gal norėtųsi programai leisti patobulinti socialinio tinklo paskyros profilio nuotrauką? Kibernetinio saugumo ekspertas pataria dar kartą pagalvoti, ar jums to tikrai reikia.

Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, vien tik vaizdo koregavimo programėlę „Lensa” „Android” ir „iOS” vartotojai parsisiuntė net 26 milijonus kartų. Pastaruoju metu tokios programėlės vis labiau populiarėja, tad šansai sukčiams pasinaudoti jūsų asmenine informacija vis didėja.

IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET skaitmeninio saugumo sprendimų ekspertas Lukas Apynis sako, kad socialinių tinklų programėlės ir žaidimai gali kelti tam tikrus saugumo iššūkius. „Kai kurios programėlės ir žaidimai gali prašyti prieigos prie jūsų asmeninės informacijos, pavyzdžiui, iš telefono įkeliant savo ar artimojo nuotrauką, tad tai gali turėti potencialų poveikį jūsų privatumui, – sako kibernetinio saugumo žinovas. – Svarbu būti atsargiam, kai suteikiate prieigą prie savo asmeninės informacijos, perskaityti ir suprasti programėlės ar žaidimo privatumo politiką prieš ją įdiegiant.“

Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurios programėlės ar žaidimai gali turėti saugumo spragų arba būti pažeidžiami kenkėjiškų programų atakoms.

Norint sumažinti saugumo grėsmių riziką, rekomenduojama:

1. Perskaityti kitų vartotojų atsiliepimus ir vertinimus apie programėlę ar žaidimą, kad gautumėte daugiau informacijos apie jų patikimumą.
2. Svarbu būti atsargiam, kai atliekate socialiniuose tinkluose pateikiamus testus, viktorinas ar žaidimus. Kai kurios iš šių programų gali prašyti prieigos prie jūsų asmeninės informacijos arba, dar blogiau – gali būti sukurtos sukčiavimo tikslais. „Rekomenduoju būti atsargiam ir perskaityti programos sąlygas bei privatumo politiką prieš dalyvaujant bet kokiame socialinių tinklų teste, žaidime ar pan.“, – sako L. Apynis.
3. Dauguma nemokamų socialinių tinklų žaidimų programėlių yra tikslinės reklamos priemonės, kurios siekia gauti asmens duomenis ir draugų sąrašus. „Tokių programų kūrėjai gali naudoti šią informaciją tikslinės reklamos tikslais arba net dalintis su trečiosiomis šalimis, kuriomis ne visada galime pasitikėti“, – akcentuoja kibernetinio saugumo ekspertas.
4. Prieš įsidiegdami ar naudodami programėlę savo išmaniajame įrenginyje, atidžiai peržiūrėkite, kokių leidimų ji reikalauja. „Jei programėlė prašo per daug prieigos prie jūsų asmeninių duomenų ar kitų funkcijų, galbūt verta apsvarstyti, ar baigti programėlės diegimą“, – sako L. Apynis.
5. Jei pastebite, kad socialinio tinklo naujienų sraute draugai masiškai pradėjo dalintis naujos programėlės rezultatais, patys neskubėkite jos išbandyti. „Tai, kad programėlę išbandė kiti, dar nereiškia, kad ji saugi. Įgyvendinant sukčiavimo schemas, viena iš priemonių – greitis. Kai pamatome, kad dešimtys draugų ką nors jau išbandė, dažnai nieko nelaukdami ir negalvodami norime išbandyti ir mes. Tačiau prieš kiekvieną tokį veiksmą verta susimąstyti, ar naudojantis šia pramoga nebus pažeistas jūsų saugumas, tad gal geriau susilaikyti“, – sako IT specialistas.  

Šalyje plinta kibernetinė ataka, kurioje programišiai bandė apgauti siųsdami netikrus perspėjimus apie virusu užkrėstą įrenginį. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad ši fišingo (angl. „phishing“) ataka – ganėtinai senas apgaulės būdas, kuriuo siekiama išvilioti asmeninius duomenis ir pinigus. Pasak eksperto, nors dalis interneto naudotojų jau žino, kad reikia vengti bet kokių internete iššokančių langų, kiti gali klaidingai patikėti itin tikrovišku jų dizainu.

Pasitelkė seną gudrybę

Remiantis „Tele2“ tinkle teikiamos kibernetinio saugumo paslaugos duomenimis, praėjusį mėnesį šalyje užfiksuota net 14,5 milijono fišingo atakų, kurios išlieka vienu dažniausių sukčiavimo internete būdų. Viena tokių grėsmių – plintanti antivirusinių sistemų perspėjimų ataka.

„Lietuvos naudotojai gali susidurti su netikrais perspėjimais apie antivirusinės sistemos pažeidimus. Šiai atakai kibernetiniai nusikaltėliai pasitelkė gana seną ir žinomą taktiką – lankantis internete siuntė iššokančius langus su perspėjimais, kad naudotojo įrenginys yra užkrėstas arba kad prieiga prie jo užblokuota dėl saugumo priežasčių. Tuomet žmonių prašoma arba spausti kenksmingą nuorodą, arba skambinti į, sukčių teigimu, nemokamą pagalbos liniją“, – sako D. Drakickas.

Anot jo, tokiu būdu sukčiai bandė iš patiklių žmonių išvilioti jautrius asmeninius duomenis arba net pinigus. Ekspertas rekomenduoja geriau iš viso nepasitikėti jokiais internete iškylančiais langais, susijusiais su antivirusine apsauga.

„Ironiška, kad įsilaužėliai apsimeta įrankiais, kurie turėtų žmones nuo jų apsaugoti, tačiau tai tik dar viena priežastis, kodėl reikia ypač kritiškai vertinti visas matomas antivirusines svetaines internete. Be to, tokios grėsmės tampa vis labiau įtikinamos – jose rečiau pasitaiko gramatinių ar dizaino klaidų, kas įprastai išduotų apgaulę, todėl privaloma išlikti budriems“, – pataria D. Drakickas.

Kiekvieną mėnesį – milijonai atakų

Sukčiai ir toliau kiekvieną mėnesį nusitaiko į daugybę Lietuvos interneto naudotojų. Vien per lapkričio mėnesį „Tele2“ tinkle teikiama kibernetinio saugumo paslauga užkirto kelią 40 mln. kibernetinių grėsmių. Bendrai pastebima didėjanti kibernetinių grėsmių tendencija, susijusi ir su paslauga besinaudojančių klientų skaičiaus augimu.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje dažniausiai pasitaikiusios grėsmės buvo susijusios su kenkėjiškomis programomis (angl. „malware“), antroje vietoje atsidūrė fišingo atakos, o trečioje – netikėtai vėl išaugusios kriptovaliutų kasimo atakos.

Anot D. Drakicko, nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti speciali apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.