Ar kviesim į pasimatymą dirbtinį intelektą? Toks klausimas prieš kelerius metus būtų atrodęs absurdišku, bet niekas nestovi vietoje. Tad kaip dirbtinis intelektas keičia pažintis internete, kokios pažinčių programėlės šiais metais geriausiai padės susirasti porą ir ko reikėtų vengti, kad vietoje idealaus pasimatymo netaptumėme idealios apgaulės aukomis? Ir kodėl vis dažniau žmonės ieško sintetinės antrosios pusės, kuri egzistuoja tik ekrane? Apie visa tai artėjančios vienišių dienos proga, komentare dalinasi Arnoldas Lukošius, Tele2 inovacijų ekspertas.

Sena problema naujai

Susirasti gyvenimo partnerį ar bent trumpą nuotykį troško ir urviniai žmonės. Ir viduramžiais dūsaujantys įsimylėjėliai buvo ignoruojami, atstumiami ar nepastebimi. Ir senovės Romoje buvo lengviau nusipirkti meilės surogatą ar tapti apgavikų auka, nei susirasti tikrą artimą sielą, savo antrąją pusę. Tad ką išties tikrai naujo atnešė pažinčių svetainės internete ir partnerių paieškos programėlės?

Pirmiausia – galimybę ieškoti efektyviau, negaištant laiko ir ne tik ten, kur būni, bet visame pasaulyje. Antra – anonimiškumą, atskiriant veiklą internete nuo realaus gyvenimo, bei tam tikrą bendravimo per atstumą suteikiamą saugumą. Be to, bendraujant virtualiai lengviau įveikti drovumą bei kompleksus ir būti geriausia savęs paties versija.

Tokie pliusai. Deja, anonimiškumas padeda ir sukčiams, bendravimas per atstumą lengviau virsta žaidimu jausmais, asmeninė informacija, kuria daliniesi, gali būti nutekinta, o nuostabus virtualaus partnerio charakteris bei pažadai gali reikšti, kad jis tiesiog nėra tikras.

Bet ar dėl to kas nustos naudotis pažinčių programėlėmis? Aišku – ne. Ir nereikia. Tiesiog reikia prisiminti senus ir žinoti naujus pavojus ir pažinti pačias pažinčių programėles.

Asmeniniai duomenys ir pinigai

Pažinčių platformos gali sukaupti daug asmeninės informacijos, žinoti daug intymių detalių, kurių praradimas gali būti itin skausmingas.

Matyt, geriausias to pavyzdys buvo 2015 m. pagrobti ir paviešinti „Ashley Madison“ vartotojų duomenys. Nuo 2002 m. veikianti svetainė, kurios šūkis „Gyvenimas trumpas. Patirk nuotykį.“ pelnosi iš santuokinės neištikimybės – skelbiasi padedanti susirasti susituokusį partnerį nakties nuotykiui. Tad galime tik spėlioti, kiek įvyko skyrybų po to, kai buvo nutekinti 37 mln. vartotojų duomenys, su mokėjimų ataskaitomis, tikrais adresais ir net seksualinėmis fantazijomis.

Na, bet nuodėmė atrodo saldesnė už pavojų, tad paslauga vis dar veikia ir giriasi turinti 40 mln. naudotojų. Nepakenkė net tai, kad daugelį nuotykių ieškančių moterų čia vaidino samdytos darbuotojos: pasivadinusios „angelais“ jos rašė už daugybę profilių. Nepakenkė ir tai, kad norintys išsiregistruoti turi sumokėti 19 dolerių ir po to... jų duomenų neištrina. Puikus pavyzdys, kas būna, kai renkamasi galvojant ne galva.

Asmeniniai duomenys gali būti ne tik pagrobti – juos galima ir perduoti. Populiariausia pasaulyje LGBTQ pažinčių programėlė „Grindr“ net buvo bausta už tai, kad reklamdaviams teikė duomenis apie savo naudotojų buvimo vietą, kai tie rinkosi ją slėpti. Dalinosi net tokia informacija, kaip ŽIV statusas. Savininkai tai neigia, bet milijonines baudas mokėjo.

Tačiau dažniausiai asmeninius duomenis pažinčių programėlėse prarasite tapę „romantinių aferų“ auka. Apklausos rodo, kad tik 30 proc. amerikiečių nebijo, kad juos taip apgaus. Neegzistuojančio žmogaus išgalvotu profiliu prisidengę nusikaltėliai moka apsukti galvą, išvilioti ir asmeninę informaciją, ir pinigus.

Kas gi atsisakys pervesti pinigų mamos operacijai, kai to prašo mergina, su kuria kažkas mezgasi? Ar gali būti blogas patikimo, šmaikštaus ir išmanančio virtualaus draugo patarimas, kur investuoti? Apgaulių daug, jų vis daugėja ir jokie patarimai nepadės, jei įkaitę nuo aistros išjungsime smegenis.

Ar tai reiškia, kad baimė būti apgautiems turi įveikti norą nelikti vienišiems? Jokiu būdu. Tai reiškia, kad net su karšta aistra susijusius sprendimus reikia priimti šaltu protu. Ir jo reikės dar daugiau – juk į pažindinimo verslą atėjo dirbtinis intelektas.

Geresnė meilė su dirbtiniu intelektu?

Sumažėjęs vartotojų augimo tempas, vis dažnesni kaltinimai tuo, kad antros pusės paieška paversta braukymo žaidimu sukelia perdegimą, o neatsakyti kvietimai draugauti – depresiją, skatina platformų kūrėjus ieškoti naujų sprendimų. Žmonės nori pokyčių ir tas pokytis jau čia – dirbtinis intelektas.

„Tinder“ siekia jį įdarbinti, kad padėtų kuriant profilius, bendraujant ir parinktų labiausiai tinkamas poras pagal unikalius prioritetus ir interesus. Dirbtinis intelektas siūlys strategiją ir rodys pavyzdžius.

„Bumble“ pasitelkia dirbtinį intelektą, kad tas aptiktų apgaulę, brukalus, cenzūruotų siunčiamas nuogybes, žymėtų nuotraukas, kurtas dirbtinio intelekto. „Hinge“ pasitelkia dirbtinį intelektą kovai su „ghostingu“ – skatina neignoruoti ir atrašyti partneriams.

Ne taip seniai „App Store“ atsiradusi pasimatymų optimizavimo programėlė „Keepler“ veikia kitaip – ji ne partnerį parenka, o patį naudotoją moko tapti geresniu partneriu. Tai lyg dirbtiniu intelektu pagrįstas gyvenimo būdo mokytojas, kuris skatina tobulėti, tapti įdomesniu ir patrauklesniu, moko, ir flirtuoti, ir subręsti rimtiems santykiams.

Entuziazmą kiek ataušina „Mozilla Foundation“ projekto „Privatumas neįtrauktas“ programos direktorius, Jenas Caltrideris: „Daugelis programėlių naudoja informaciją ne tik tam, kad padėtų įsimylėti, bet ir tam, kad padėtų sau uždirbti.“ Tyrimas parodė, kad 80 proc. pažinčių programėlių dalinasi privačiais duomenimis su reklamdaviais, o juk dirbtinis intelektas tų asmens duomenų nori dar daugiau.

Sukčių ambicijos irgi auga. Dirbtinio intelekto sukurti pažinčių ieškančių gražuolių profiliai užvertė socialinius tinklus. Algoritmas atrenka ir tikslinę auditoriją, kuriai tas gražuoles verta rodyti, kad pasiektų geriausio rezultato. Dažniausiai jos vilioja į sukčių sukurtas pažinčių svetainių imitacijas, o ten jau gundys išsitraukti piniginę.

Populiarėja ir sugeneruoti mylimieji. Virtualūs partneriai atsirado seniau – dar 2010 m. išgarsėjo Japonijos kurortas Atami, kur vienišiai vyko ilsėtis su virtualiomis draugėmis iš tuomet populiaraus žaidimo „Love Plus“ – kartu fotografavosi per papildytą realybę ir naudojosi visais medaus mėnesio džiaugsmais, kurie tik įmanomi su mergina ekrane. Dabar kalbų modeliai daug geriau imituoja žmogišką bendravimą, tad sintetinių merginų ir draugų verslas įgauna pagreitį.

Sugeneruota mergina pritaria viskam, pagal poreikį gali būti naivi, nuolanki, nekalta, optimistė, rūpestinga. Kad ir kaip žemai save vertintum realiame gyvenime, ji tavimi žavėsis. Galima pasirinkti ir sunkiai prieinamas drauges, kurios turi savo istoriją, profesiją, pageidaują asistavimo, nori bendrauti, tikisi dovanų, moka paguosti. Toks sintetinis idealios meilės pakaitalas. Susimokant už minutes.

Kūrėjai sako, kad tai saugi alternatyva sekso paslaugoms, čia nėra prievartos, išnaudojimo, moterų vergijos. Oponentai teigia, kad nerealistinis santykių modelis žemina moteris, naudotojams sukuria iškreiptą supratimą apie bendravimą. Pats dirbtinis intelektas nemano nieko – ar prisipažinimas meilėje, ar aritmetinis veiksmas, viskas jam tik duomenų srautas.

Tad linkiu pažinčių programėles naudoti ne žaidimui, bet pažintims, ieškoti ten ne stebuklo, tobulybės ar svaiginančio pažado, o artimos sielos – tada nei sukčiai, nei algoritmai nesutrukdys jos rasti. Nors, jei sąžiningai, išjungus net geriausią programėlę ir pakėlus akis nuo ekrano, ją gali pavykti rasti ir greičiau.

Rudenį, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, stabilaus ir greito namų interneto reikia viskam – ir darbui, ir mokslams, ir pramogoms. Ekspertai sako, kad nors Lietuvoje turime privilegiją naudotis itin kokybišku interneto ryšiu, kartais dėl savo užmaršumo ar nežinojimo patys padarome sau meškos paslaugą – ryšio kokybę gali pabloginti kelios klaidos, apie kurias net nesusimąstome.

„Lietuvoje turime itin gerą 4G padengimą, jį vejasi ir naujosios kartos – 5G ryšys, kurio greitis, pavyzdžiui, „Tele2“ tinkle, vidutiniškai siekia iki 350 Mbps. Vis dėlto, kartais net ir tokios paprastos priežastys kaip netinkama modemo vieta namuose arba pasenusi įranga, gali būti priežastis, kodėl ryšio kokybė – ne tokia, kokios tikimės. Keli paprasti sprendimai gali padėti, kad interneto ryšys jūsų namuose būtų dar spartesnis“, – sako Edgaras Bartos, „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovas.

Padėkite „Wi-Fi“ maršrutizatorių atviroje, centrinėje vietoje. Dažnai žmonės, naudodamiesi internetu, net nesusimąsto, kurioje namų vietoje geriausia statyti modemą. „Įrenginys neretai būna paslėptas spintelėse, apkrautas įvairiais daiktais, o apie jį prisimenama tik tada, kai suprastėja interneto ryšys. Įprastai rekomenduojame modemą laikyti kuo arčiau lango ir atviroje vietoje. Tankiai apgyvendintuose rajonuose gausu belaidžių tinklų, kurie gali trukdyti vieni kitiems. Tačiau šiuolaikiniai modemai yra modernūs – jie turi išmanias funkcijas, leidžiančias automatiškai parinkti mažiau apkrautą kanalą ir taip sumažinti trikdžius“, – pataria E. Bartos.

Atnaujinkite maršrutizatoriaus programinę įrangą. Atnaujinimai dažnai pagerina greitį ir išsprendžia žinomas problemas. Dauguma naujesnių maršrutizatorių ir „mesh“ sistemų atnaujinimus įdiegia automatiškai, bet kai kuriuos modelius reikia atnaujinti rankiniu būdu per administravimo puslapį. Atnaujinimų ieškokite skiltyse „system settings“, „advanced settings“ arba „system tools“, arba tiesiog „Google“ paieškoje įveskite savo maršrutizatoriaus modelį ir raskite naudotojo vadovą.

Įjunkite išmanųjį valdymą (angl. „Smart Connect“). Ši funkcija paskirsto įrenginius į tinkamas dažnių juostas: lėtesni ir toliau esantys įrenginiai prisijungia prie 2.4 GHz, o greitesni ir arčiau – prie 5 arba 6 GHz. Pavyzdžiui, išmanusis garsiakalbis vonioje netrukdys „Zoom“ pokalbiui apačioje. Ieškokite šios funkcijos maršrutizatoriaus nustatymuose – dažnai ji būna įjungta automatiškai.

Jei siekiate stabilaus „Wi-Fi“ visur – metas atsinaujinti. Telekomunikacijų ekspertas pabrėžia, kad norint užtikrinti greitą, stabilų ir saugų internetą namuose, būtina reguliariai atnaujinti modemą. „Žmonės dažnai atnaujina telefonus, tačiau pamiršta apie modemą. Pastebime, kad daugelis įrenginių nekeičiami net po 7 ar daugiau metų, nors per tą laiką technologijos žengia žingsniais į priekį. Nėra tikslių taisyklių, kaip dažnai keisti įrangą, tačiau jei norite pasiekti aukščiausią interneto greitį, modemą rekomenduojama atnaujinti kas 3-4 metus“, – sako E. Bartos.

Pašalinkite senesnius bevielius įrenginius ir atjunkite tai, ko dabar nenaudojate. Seni įrenginiai (pvz., „Wi-Fi 4“ arba 802.11g/n) gali „užkimšti“ tinklą. Išjunkite senus planšetinius kompiuterius, apsaugos kameras ar telefonus darbo metu. Žaidimų konsolės ar neveikiantys įrenginiai paprastai netrukdo, bet seni išmanieji įrenginiai gali nuolat jungtis prie interneto.

Naudokite „Wi-Fi“ stiprintuvą „aklosioms zonoms“. „Wi-Fi“ stiprintuvas arba „mesh“ sistema padeda išspręsti prasto ryšio vietų problemą. Jei belaidžio interneto signalas silpnas tik tam tikrose būsto vietose – tapote fizikos dėsnių įkaitu, nes radijo bangos slopsta, susidūrusios su kliūtimis. Tokiu atveju verta pagalvoti apie „Wi-Fi“ ryšio stiprinimą.

Paprastas „Wi-Fi“ stiprintuvas veikia kaip tarpinė stotelė tarp jūsų maršrutizatoriaus ir vietų, kur signalas silpnesnis – jis priima esamą signalą, jį sustiprina ir perduoda toliau. Taip išplečiamas tinklo veikimo plotas ir užtikrinamas tolygesnis ryšys visose namų erdvėse. Toks sprendimas ypač naudingas mažoms „aklosioms zonoms“, kurių interneto ryšys nepasiekia dėl fizikinių kliūčių – pavyzdžiui, kambario kampe ar už storos sienos.

„Mesh“ sistema – tai kelių įrenginių rinkinys, kurie tarpusavyje bendrauja ir sudaro vientisą „Wi-Fi“ tinklą. Ji automatiškai paskirsto įrenginius tarp artimiausių mazgų, todėl ryšys visame būste išlieka stabilus ir be trikdžių, net judant tarp kambarių.

Nors abu sprendimai padeda panaikinti „akląsias zonas“, „mesh“ sistema yra patikimesnė ir stabilesnė – ji ne tik plečia signalą, bet ir užtikrina vientisą tinklą be ryšio nutrūkimų. Stiprintuvas labiau tinka mažoms zonoms, kur reikia paprasto ir greito sprendimo, o „mesh“ sistemą verta rinktis didesniems namams ar butams, kur svarbu ne tik signalas, bet ir nepertraukiamas ryšys visur.

Į Kauną jau plūsta marios žmonių iš visos Lietuvos. Kol dalis ketina koncertą išjausti šokant, kiti nekantrauja Justin Timberlake pasirodymą užfiksuoti ir pasidalinti soc. tinklų paskyrose. Už viso šio šurmulio slypi nematoma, bet svarbi užduotis – užtikrinti stabilų ryšį. Ramūnas Mikalauskas, „Telia“ Radijo tinklo vadovas, sako, kad visi mobiliojo operatoriaus klientai galės naudotis kokybišku interneto ryšiu. Vis dėlto, svarbiausiais momentais rekomenduojama rinktis įprastus telefono skambučius per operatoriaus tinklą, o ne programėles – taip išvengiama trikdžių, kai duomenų srautas pasiekia piką.

Ryšys veiks: skambinkite ir dalinkitės

„Žvelgiant iš technologinės perspektyvos, tokie renginiai – tikras išbandymas mobiliojo ryšio operatoriams. Kai nedidelėje teritorijoje susirenka itin daug žmonių, standartiniai sprendimai dažnai nebeveikia. Todėl Dariaus ir Girėno stadione specialiai įrengėme devynias mikro bazines stotis, jas pritaikydami konkrečiam stadiono sektoriui. Kiekviena antena veikia kaip atskira bazinė stotis, o visas tinklas sujungtas, kad aptarnautų didelį lankytojų srautą ir užtikrintų kokybišką ryšį“, –  pabrėžia R. Mikalauskas.

Anot jo, žmonės galės be trikdžių skambinti, naudotis mobiliuoju internetu ir kelti turinį į socialinius tinklus. Vis dėlto tokių renginių metu nereikėtų tikėtis aukštos kokybės nuolatinių ir tiesioginių vaizdo transliacijų – joms reikia daug tinklo išteklių. 

„Kai vienoje vietoje susitelkia tūkstančiai žmonių, visi turimi tinklo ištekliai dalijami tolygiai – po truputį visiems naudotojams. Tačiau svarbu žinoti, kad ir esant tinklo pikui, pagalbos skambučiai (112) visada turi absoliutų prioritetą, jie eina pirmiausia. Po jų seka standartiniai balsiniai skambučiai per mobiliojo operatoriaus tinklą (VoLTE), o galiausiai – visos duomenų paslaugos. Skambučiai per „WhatsApp“ ar „Messenger“ nėra lygiaverčiai. Jie laikomi tiesiog duomenų srautu ir jiems prioritetas mažesnis, todėl kai skambutis labai svarbus, geriau jį atlikti per operatoriaus tinklą“, –  teigia R. Mikalauskas.

Keičiasi atlikėjai, bet ne žmonių įpročiai

Nepriklausomai nuo to, kas lipa ant didžiosios scenos, žmonių elgesys koncertuose išlieka panašus. Iki pagrindinio pasirodymo dauguma žmonių naršo internete, žiūri vaizdo įrašus, siunčia ir gauna įvairią informaciją. Techniniu požiūriu tai reiškia daug duomenų parsisiuntimo (angl. downlink). Šis etapas būna lyg tyla prieš audrą, kol tinklo naudotojai laukia veiksmo.

„Kai scenoje pasirodo pagrindinis atlikėjas, visa situacija apsiverčia aukštyn kojom. Tuomet duomenys nebeparsisiunčiami, o siunčiami į išorę. Žmonės aktyviai dalijasi savo patirtimi socialiniuose tinkluose, kelia nuotraukas, vaizdo įrašus, reakcijas. Šis srautas yra labai intensyvus ir reikalauja didelio tinklo pajėgumo. Tokie įpročiai jau buvo matomi per Jessicos Shy koncertą, kai tinklo apkrova gerokai padidėjo būtent tada, kai į sceną žengė ji“, – paaiškina „Telia“ Radijo tinklo vadovas.

Didžiausia saugumo spraga – paties vartotojo sprendimai

Nors tinklo saugumo požiūriu tokie renginiai paprastai nesukelia didesnių iššūkių, verta savo duomenų saugumu rūpintis ir patiems. Operatoriaus infrastruktūra išlieka tokia pat saugi kaip ir bet kurią kitą dieną. Anot R. Mikalausko, didžiausia grėsmė dažniausiai kyla ne iš tinklo, o iš vartotojų elgesio.

„Žmonių miniose padidėja rizika netekti telefono dėl vagystės ar paprasčiausiai jį pamesti. Be to, daug vartotojų nesąmoningai jungiasi prie nesaugių „Wi-Fi“ tinklų ar atidaro kenkėjiškas nuorodas, taip rizikuodami savo asmeniniais duomenimis. Juk tikras saugumas prasideda nuo mūsų pačių sprendimų. Todėl saugokite save ir savo įrenginius, mėgaukitės koncertu be rūpesčių – o mes jau rūpinamės, kad tinklas veiktų sklandžiai ir saugiai“, – sako R. Mikalauskas.

Ar dar pamenate laikus, kai prieš dešimtmetį 2 gigabaitų (GB) dydžio filmą į asmeninį kompiuterį iš interneto parsisiųsti užtrukdavo daugiau nei dešimt minučių? Šiandien, naudojant moderniausią internetą, toks failas parsisiunčiamas vos per kelias sekundes. Pasak eksperto, nors technologijų evoliucija ne tik spartina duomenų perdavimą, bet ir keičia mūsų kasdienį gyvenimą bei darbo įpročius, ne visada reikia pasitikėti tik tomis technologijomis, apie kurių vystymąsi dabar kalbama daugiausia.

Interneto technologijų vystymasis Lietuvoje, ypač pastaraisiais metais, rodo įspūdingus rezultatus. „Eurostat“ duomenimis, net 90 proc. Lietuvos namų ūkių šiuo metu turi prieigą prie interneto. Didžioji dalis jų naudojasi šviesolaidiniu internetu. Apskritai, Lietuva užima vieną pirmaujančių pozicijų Europoje pagal interneto greičio ir kokybės rodiklius.

Šiuolaikiniuose namuose interneto ryšys tapo toks pat būtinas kaip elektra ar vanduo. Nuotolinis darbas, 4K kokybės vaizdo transliacijos, išmanūs namų prietaisai – visa tai reikalauja ne tik didelio greičio, bet ir ypač stabilaus interneto ryšio.

Būtent dėl to auga ir pačių šalies gyventojų poreikiai. Kokybiškesnis internetas tampa jau nebe prabanga, o netgi būtinybe.

Naujausi – nebūtinai patys efektyviausi

Nors pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama 5G ar būsimai 6G technologijai, interneto technologijų ekspertas, interneto ir TV paslaugų bendrovės „Etanetas“ vadovas Artūr Stefanovič pabrėžia – nepaisant intensyvios tokių technologijų plėtros, nebūtinai reiškia, kad būtent jos yra ar jau netrukus bus vienas patikimiausių bei efektyviausių sprendimų.

„Nors šiuo metu regime labai sparčiai besivystančias 5G ar 6G technologijas, galiu nuraminti šviesolaidinio interneto technologija besinaudojančius gyventojus – ji vis dar turi ir, tikėtina, ateityje turės fundamentalių pranašumų. Visų pirma, šviesolaidžiu perduodamas signalas nėra jautrus išorės trikdžiams, oro sąlygoms ar apkrovoms. Antra, šviesolaidinis ryšys užtikrina simetrinį greitį – vienodą spartą tiek duomenų atsisiuntimui, tiek išsiuntimui, ko negali pasiūlyti bevielės technologijos.

Šiais laikais, kai išmaniųjų namų technologijos tampa vis sudėtingesnės, jos reikalauja kuo stabilesnio interneto ryšio, veikiančio be aplinkos trikdžių. Na, o aplinkos trikdžiams atsparus šviesolaidinis internetas ir užtikrina ne tik reikiamą greitį, bet ir itin žemą signalo vėlavimą, kas ypač svarbu valdant išmaniuosius prietaisus tokius kaip šildymo bei vėdinimo valdikliai ar buitinė technika, realiu laiku“, – sako A. Stefanovič.

Ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad šviesolaidinio interneto greitis jau dabar siekia iki 2,5 Gbps, o technologijoms toliau tobulėjant, artimiausioje ateityje žadama net 10 Gbps sparta. Be to, pasak jo, kitaip nei bevielių technologijų žadami greičiai, kurie dėl įvairių aplinkos veiksnių

praktikoje dažnai būna gerokai mažesni nei žadama, šviesolaidinio interneto parametrai, kone visais atvejais yra iš tikrųjų pasiekiami.

„Be abejo, nereikia nuvertinti ir 5G ir 6G ryšio, nes jis irgi turi savo nišą – puikiai tinka mobiliam internetui ir vietovėms, kur sudėtinga įrengti kitokio tipo internetą. Tačiau kai kalbame apie stabilų, patikimą ir itin spartų interneto ryšį namuose ar versle, tokiais atvejais šviesolaidinis internetas turi kiek daugiau privalumų. Kaip ir minėjau, ypač svarbu suprasti, kad didėjant duomenų srautams ir atsirandant vis daugiau išmaniųjų įrenginių, tik stabilesnis ir mažiau trukdžių patiriantis internetas geriausiai ir užtikrins sklandų jų veikimą“, – aiškina A. Stefanovič.

Kaina vartotojams – racionalus sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje

Vienas esminių faktorių gyventojams renkantis interneto ryšį, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, tikėtina, yra kaina.

Pasak daugiau nei 20 metų interneto technologijų srityje dirbančio A. Stefanovič, ateityje interneto kainos bene labiausiai priklausys nuo to, kokia bus konkurencija tarp interneto paslaugas siūlančių tiekėjų bei kaip greitai ties interneto technologijomis tobulės jie patys.

Ekspertas pabrėžia, kad kalbant apie interneto paslaugų kainas, vartotojams, visų pirma, svarbu įvertinti ne tik mėnesinį mokestį, bet ir ilgalaikę perspektyvą.

„Namuose diegiant internetą, visuomet patarčiau žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Pavyzdžiui, šviesolaidinė infrastruktūra tarnauja dešimtmečius, o jos atnaujinimas dažniausiai reikalauja tik galinės įrangos pakeitimo. Tuo tarpu bevielės technologijos reikalauja nuolatinių, reguliarių ir dažnesnių investicijų į tinklo atnaujinimą ir plėtrą, kas automatiškai gali atsiliepti patiems naudotojams“, – teigia jis.

Sveikata – irgi svarbus aspektas

Bevielės technologijos, įskaitant 5G ir būsimą 6G, veikia naudodamos elektromagnetines bangas. Tokių technologijų skleidžiama spinduliuotė yra reguliuojama ir privalo atitikti saugumo standartus. Tai žinodami, dauguma vartotojų į galimą elektromagnetinių bangų poveikį sveikatai net nekreipia dėmesio.

Vis dėlto, internetą namuose įsirengti planuojančius ar dar tai tik padaryti besiruošiančius vartotojus, ekspertas įspėja – jokiu būdu nenumokite ranka į net ir menkiausiai sveikatą galinčius paliesti aspektus bei atidžiau įvertinkite esamą padėtį.

„Ilgus metus domintis interneto technologijomis teko pastebėti, kad ir kai kurie moksliniai tyrimai kelia hipotezę, jog mažamečiai vaikai dėl besivystančių audinių ir didesnio vandens kiekio organizme gali būti jautresni elektromagnetiniams laukams. Taip pat ir žmonės, turintys neurologinių ar psichikos sveikatos problemų. Tad, pavyzdžiui, šeimoms su mažais vaikais ir visiems kitiems, kurie gali būti jautresni elektromagnetinei spinduliuotei, visada patarčiau įvertinti ne vien tik interneto greičio ir kokybės aspektus, bet ir tai, kiek jų aplinkoje dėl interneto bus elektromagnetinės spinduliuotės. Tai, ar ji tikrai nepakenks sveikatai“, – sako A. Stefanovič.

Interneto technologijų eksperto manymu, nors bevielės technologijos, tokios kaip 5G ir būsimas 6G toliau gan sparčiai vystysis, artimiausiu metu jos turėtų veikti ne kaip pagrindinis, tačiau tik kaip bendrą interneto infrastruktūrą papildantis elementas.