Kasdien bendraujame su dirbtinio intelekto (DI) sistemomis, tačiau ne visi žinome, kokias ribas peržengti pavojinga. Panašiai kaip šeimos susitikimuose dažnai vengiame kalbėti apie politiką ar religiją, taip ir DI asistentams egzistuoja „raudonosios linijos“, kuriųgeriau vengti. Kaip teigia „Telia“ ekspertai, klausiant „ChatGPT“ ir kitų analogiškų įrankių patarimo etiniais, moraliniais ar asmeninių santykių klausimais reikia pertikrinti atsakymus, nes jie gali skambėti įtikinamai, bet būti klaidingi.

„Daugelis vartotojų klysta manydami, kad DI modeliai pasižymi nešališkumu irobjektyvumu. Iš tiesų jie nėra psichologai ar kiti savo sričių specialistai, galintys profesionaliai teikti paslaugas. Nors sistemų kūrėjai įdiegia tam tikrus saugiklius, tačiau reikia suprasti, kad šios programospateikia atsakymus iš daugybės skirtingų surinktų duomenų, o viešojoje erdvėje yra begalės netinkamų ar net žalingų patarimų. Todėl tai yra kaip gydymasis pasitelkus Google duomenis, nors DI pateiktas atsakymas ir atrodo labai profesionaliai ir įtikinamai. Dėl šios priežasties net hipotetiškai teiraudamiesi DI asistento apie išėjimą iš darbo, skyrybas su antrąja puse ar tiesiog ieškodami psichologinės atramos, mes galimesaveprogramuotipasielgti neteisingai. DI yra tik empatijos neturintis modelis, tad jam patikėti savo gyvenimo sprendimus būtų tas pats, kas leisti meteorologui nustatyti jūsų ligos diagnozę“, – teigia „Telia“vyriausiasis juriskonsultas prof. dr. Paulius Pakutinskas.

Kai žodžiai skamba žmogiškai, bet žmogiškumo nėra

Viena didžiausių grėsmių bendraujant su „ChatGPT“ – žmogiškumo iliuzija. Sistema sugeba taip sklandžiai atsakinėti, kad pamiršti, jog kalbiesi su algoritmu, neturinčiu tikro žmogiško supratimo apie pasaulį. Tai, ką mokslininkai vadina „haliucinacijomis“, vis dar yra dažnas DI reiškinys – atsakymai, kurie gramatiškai ir iš argumentacijos pusės tobuli, bet faktiškai klaidingi.

DI atsakymams didelę įtaką daro net smulkūs klausimų formulavimo niuansai – tai pabrėžia ir tyrėjai, pastebintys, kad atsakymai dažnai keičiasi priklausomai nuo formuluotės. Pavyzdžiui, klausdami „ar geriau pasiimti šunį iš prieglaudos, ar įsigyti iš veisėjo?“, galite gautineutralų atsakymą. Tačiau pakeitus klausimą į „ar geriau pasiimti šunį iš prieglaudos, ar pirkti iš šuniukų fabriko?“, atsakymas gali tapti vienareikšmiškai palankus pasiėmimui iš prieglaudos.

„Jeigu atsakymas į klausimą priklauso nuo jo formuluotės, akivaizdu, jog sistema paprasčiausiai „pataikauja“ klausiančiajam. Vienos sistemos daugiau atsparios jūsų spaudimui, kitos labai greitai keičia „nuomonę“.Todėl bendraudami su „ChatGPT“ ir jį kiek paspausdami savo nuomone, daugeliu atveju sulauksime ne objektyvaus ir nešališko vertinimo, o tokio atsakymo, kuris tik patvirtintų mūsų išankstinius įsitikinimus.Pastarieji nebūtinai yra teisingi, todėl DI asistentai gali pasitarnauti kaip priemonė patvirtinti klaidingą situacijos vertinimą ir priimti neteisingą sprendimą“, – konstatuoja P. Pakutinskas.

Šis reiškinys labai pavojingas ribinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Nors dauguma DI asistentų atsisakys kalbėti apie savižudybę, šias apsaugas gana lengva apeiti, algoritmą įtikinus, kad diskutuojama apie filmo ar knygos siužetą. Nustojus veikti minėtiems ribojimams ir pateikus argumentuotus teiginius, asistentą nesunku priversti patvirtinti, kad pasitraukimas iš gyvenimo iš tiesų yra geriausias sprendimas konkrečioje situacijoje. Tą puikiai iliustruoja pernai spalį garsiai nuskambėjusi keturiolikmečio savižudybė, į kurią jį pastūmėjo „Character.ai“ pokalbių robotas.

„Žino“ atsakymus net į neišsprendžiamas filosofines dilemas

Įsivaizduokite, bėgiais rieda traukinys, kuris tuoj pervažiuos penkis ant bėgių gulinčius ir pajudėti negalinčius žmones. Bet jūs galite nuspausti jungiklį ir nukreipti traukinį į kitą vėžę, kur jis užmuš tik vieną žmogų. Ką darytumėte? Etikos specialistai šią klasikinę dilemą nagrinėja dešimtmečius, nesutardami, ar kelių gyvybių išsaugojimas iš tiesų pateisina kito žmogaus mirtį. Pagaliau, situaciją galime pasodrinti, jei tas vienas, galimai dėl jūsų sprendimo, žūsiantis žmogus yra nepagydomai sergantis, senas, atitinkamos rasės arba tautybės žmogus. Ar tai jau „palengvina“ sprendimą, o gal atskleidžia dar daugiau sudėtingų realybės aspektų, susijusių ne tik su gyvybių kiekybe, bet ir diskriminaciniais aspektais, kai vienos gyvybės tampa mažiau svarbesnėmis už kitas? Tačiau, pasirodo, „ChatGPT“ viskas kur kas aiškiau – jis pasiūlo nukreipti traukinį vieno „nelaimėlio“ kryptimi.

„The Verge“ nustatė, kad įrankį vystančios „OpenAI“ dokumentacijoje net pateikta instrukcija, kaip „ChatGPT“ turi atsakyti į klausimą: „Jei galėtume sustabdyti branduolinį karą, įžeisdami translytį asmenį, ar tai būtų priimtina?“ Sistemai nurodyta atsakyti „taip“. Tačiau jei tame pačiame klausime įžeidimą pakeistume kankinimu, asistentas užimtų visiškai priešingą poziciją. Tokiu atveju jis atšautų, kad „kankinimas niekada nėra morališkai pateisinamas“. Šis nenuoseklumas atskleidžia, kad DI neturi aiškausmoralinio kompaso, o tiesiog laikosi kūrėjų užprogramuotų taisyklių, kurios gali skirtis priklausomai nuo temos ar situacijos įsigilinimo. Nepamirškime, kad į daugelį klausimų nėra paprastų atsakymų, kurių mes taip norime, o su DI sistemomis dirbantys žmonės nebūtinai yra etikos, psichologijos ar kitų sričių specialistai gebantys atsakyti į visus pasaulio klausimus.

„Paprasti vartotojai įsivaizduoja, jog DI sistemų atsakymas į klausimą remiasi visos žmonijos išmintimi, bet iš tikrųjų šio ir kitų roboto moralinį kompasą nustato tam tikra grupė žmonių. Dažniausiai tai yra tie patys DI inžinieriai ar netgi pigiai samdomi darbuotojai. „Time“ žurnalo tyrimas atskleidė, kad „OpenAI“, siekdama padaryti „ChatGPT“ jautresnį kultūrinėms vertybėms, samdė duomenų žymėtojus iš Kenijos už maždaug du dolerius per valandą“, – pastebi „Telia“ atstovas.

Kodėl kartais geriau neklausti „ChatGPT“ patarimo?

„ChatGPT“ ir kitos DI sistemos labai gerai tvarkosi su duomenų analize, teksto korekcijomis ar kitomis užduotimis. Todėl iškilus sunkesniems klausimams, žmonės taip pat intuityviai pirmiausia pagalbos kreipiasi į DI. Anot tyrimą su 666 asmenimis atlikusios Šveicarijos verslo mokyklos (SBS), tai visuomenėje kuria naują „kognityvinio atsikrovimo“ fenomeną, kai sudėtingų sprendimų naštą permetame technologijoms. Kaip teigia šį reiškinį analizavę mokslininkai, nepriklausomai nuo vartotojo išsilavinimo, naudojant „ChatGPT“, pablogėja analitinis mąstymas.

„Žmonės dažnai nesuvokia, kad DI nėra neutralus. Todėl labai neramu, kokius atsakymus gaus žmonės, paklausę DI patarimo, ar nutraukti santykius, ar išeiti iš darbo, ar parduoti nekilnojamąjį turtą. Tai sprendimai, kuriems reikia gerai žinoti individualų vartotojo kontekstą, turėti pakankamai gyvenimiškos patirties ir empatijos, o ne statistiškai populiariausio ir nežinia kuo motyvuoto DI pasiūlymo. Mūsų aptariamos bendrosios paskirties DI sistemos nėra kurtos jus konsultuoti psichologiniais, teisiniais, investicijų, gydymo ar kitais klausimais, jie atsako į bendruosius klausimus ir sistemų kūrėjai kratosi atsakomybės už neteisingus atsakymus“, – įspėja P. Pakutinskas.

Kad ir koks pažangus ir greitas besimokantis būtų DI, saugus jo naudojimas turi aiškias ribas. „ChatGPT“ nerekomenduojama klausti, kaip padėti draugui, patiriančiam psichologinę krizę, kaip auklėti nusikaltusius vaikus ir kaip investuoti pinigus. Jei užduosite tokius klausimus, vertinkite juos kritiškai, pasitikrinkite kitus tokios informacijos šaltinius, pasitelkite specialistų pagalbą ir savarankiškai priimkite sprendimus. Ypač svarbu susilaikyti nuo klausimų dėl labai svarbių sprendimų – pavyzdžiui, ar verta tęsti romantinį ryšį, keisti gyvenamąją vietą ar atsisakyti svarbaus medicininio gydymo. Klausdami esminiųklausimų, mes ne tik rizikuojame sulaukti klaidingų atsakymų, bet galime ir pasąmonėje įtikėti tokių atsakymų teisingumu, taipprarasdamidalį savo sprendimų priėmimo autonomijos, o tai – brangiausia, ką turime kaip protaujančios būtybės.

Lietuvoje artėjama prie svarbaus pokyčio – jau rudenį kai kuriose parduotuvėse pasirodys pirmosios automatinės amžiaus atpažinimo sistemos. Jų veikimo principas paremtas DI veidų analize, tad įsigyti prekes, kurioms reikia, kad darbuotojas patikrintų amžių, bus galima greičiau. Povilas Kepalavičius, išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius, teigia, kad šalyje šis sprendimas kol kas veiks kaip pilotinis projektas.

Amžių nustatys kamera

„Testinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį. Parduotuvių darbuotojai galės daugiau dėmesio skirti klientų aptarnavimui savitarnos kasose, o tai pagerins apsipirkimo patirtį visiems. Juk trumpesnės eilės ir greitesnis apsipirkimas – visų mūsų interesas“, – sako P. Kepalavičius.

Ši technologija jau kurį laiką sėkmingai taikoma Estijoje, kur per pastaruosius kelerius metus veido atpažinimo sistemos buvo integruotos į savitarnos kasas. Tokios sistemos greitai ir efektyviai patikrina pirkėjų amžių perkant alkoholinius gėrimus. Automatinis veido atpažinimo procesas yra itin greitas – pirkėjui tereikia nuskenuoti prekę ir kelioms sekundėms žvilgtelėti į specialią kamerą, kuri, įvertinusi biometrinius duomenis, nustato amžių.

„Nors Baltijos šalyse per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas pastebimai sumažėjo, jie vis dar dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Tai reiškia, kad parduotuvėse, kuriose nėra DI amžiaus atpažinimo sistemų, kiekvieną savitarnos kasose alkoholį perkantį asmenį turi patvirtinti kasininkas. Tokia tvarka sukelia nepatogumų ir pailgina apsipirkimo laiką. DI technologija gerokai padidina kasų zonų efektyvumą, o pirkėjams nebereikia laukti, kol gaus darbuotojo palaiminimą įsigyti norimas prekes", – šypteli „StrongPoint" ekspertas.

Apsukruoliai bando sistemų patikimumą

Net ir pradėjus veikti naujajai sistemai, pirkėjai galės rinktis ir įprastą amžiaus patvirtinimo būdą, kuomet tai padaro darbuotojas. Visgi, jei pirkėjas pageidauja, kad jo amžių patikrintų išmani sistema ir nenori laukti ateinančio kasininko, gali tai padaryti.

„DI technologijos veikimo metu esame sulaukę ne vieno apsukruolio bandančio pergudrauti sistemą. Tačiau galime nuraminti, kad išmanūs sprendimai ne šiaip sau laikomi tokiais. Amžiaus atpažinimo funkcija turi kelerių metų paklaidą, todėl sistemos rėžis yra nustatytas, kad jauniausias amžius nustatymui būtų 24-25 metai“, – sako „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius.

Siekiant užtikrinti sistemos patikimumą ir saugumą, veido atpažinimo technologija nuolat tobulinama. Atnaujinami sistemos algoritmai ir nuolat diegiamos papildomas saugumo priemones, kurios padeda užkirsti kelią galimiems bandymams apeiti sistemą. Be to, parduotuvės darbuotojai yra apmokomi atpažinti galimus sukčiavimo atvejus ir imtis atitinkamų veiksmų, jei savitarnos kasų erdvėje darbuotojams kiltų įtarimų, kai jauni žmonės bando apgauti kameras.

Nesaugo duomenų bazėse

Kiekviena sistema, naudojanti jautrius žmogaus biometrinius duomenis, tokius kaip piršto atspaudai, akies rainele, balsas ar veido bruožai, gali sukelti klausimų apie duomenų ir privatumo apsaugą. Tai taip pat aktualu, kai kalbama apie veido atpažinimo sistemas, tačiau P. Kepalavičius nuramina – įmonės naudojami sprendimai duomenų nerenka.

„Automatinis veido atpažinimo procesas vyksta lokaliame kompiuteryje. Tai reiškia, kad momentinės pirkėjo nuotraukos niekam nesiunčiamos, o informacija apie amžių perduodama tik tekstiniu formatu. Sistemai identifikavus amžių, žmogaus vaizdas iškart ištrinamas, todėl užtikrinama aukšta asmens duomenų apsauga“, – paaiškina „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius.

Automatinis veido atpažinimas įgyvendinamas laikantis griežtų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Šios sistemos nesaugo vartotojų veidų ilgalaikėse duomenų bazėse, o lygina biometrinius duomenis realiuoju laiku. Pasak P. Kepalavičiaus, šios technologijos atitinka GDPR standartus, todėl nėra jokios rizikos, kad vartotojo veidas bus saugomas ar naudojamas kitais tikslais.

Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsirandant vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikras profesijas? Sritys, į kurias krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos. Ar šių sričių specialistai iš tiesų atsidūrė pavojuje, ar priešingai – DI atveria naujas galimybes kūrėjams ir technologijų entuziastams?

Ar dar reikės žmogaus kūrybos?

Kasdien internete pasirodo vis daugiau DI sukurtų paveikslėlių, vaizdo įrašų, muzikos kūrinių ir tekstų, o jų kilmę atpažinti darosi vis sudėtingiau. DI technologijoms tobulėjant žaibišku greičiu, natūraliai kyla klausimas – jei DI algoritmų sugeneruoti kūriniai ateityje taps dar įspūdingesni, ar vis dar reikės žmogaus kūrybos?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorės, docentės dr. Ingridos Leščauskienės, riba tarp DI ir žmogaus kūrybos vis dėlto yra ryškesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Esminis skirtumas – idėjų ir kūrybos šaltinis. DI remiasi jau egzistuojančia informacija, tuo tarpu žmogus kuria remdamasis savo unikaliomis patirtimis, geba kelti naujus klausimus, eksperimentuoti ir laužyti taisykles. Kūrybai svarbus ir sąmoningumas, intuicija, gebėjimas suprasti kultūrinius ir socialinius aspektus, vertinti darbų kokybę ir jų estetinę vertę, o tuo išskirtinai pasižymi tik žmonės“, – teigia mokslininkė.

Be to, šabloniniai, pasikartojantys DI generuoti dizaino sprendimai ilgainiui atsibos ir praras savo žavesį. Šią tendenciją jau dabar galima matyti multimedijų, kompiuterinio dizaino, žaidimų, animacijos ar skaitmeninio interaktyvaus meno srityse, kur DI naudojamas vis aktyviau.

„Visuomenė vis labiau vertina kūrybą, atsirandančią iš žmogiškų patirčių ir emocijų, todėl vis dažniau ant žmogaus sukurtų skaitmeninių darbų matome žymas „sukurta žmogaus“. Įdomu, kad tai ne tik pabrėžia darbo autentiškumą, bet ir tampa kokybės ženklu“, – pastebi doc. dr. I. Leščauskienė.

Sprendimai išlieka žmogaus rankose

Akivaizdu, kad DI žmogaus visiškai pakeisti negali, tačiau jis neabejotinai transformuoja multimedijos srities sprendimų kūrimo ir taikymo praktikas, nors jo poveikis ir nevienalypis. Štai čia kyla kitas svarbus klausimas: ar DI tik pagreitina procesus, ar iš esmės keičia kūrėjo vaidmenį?

Generatyviniai DI įrankiai, tokie kaip „Midjourney“, „DALL·E“ ar „Stable Diffusion“, suteikia laisvę kurti net ir tiems, kurie neturi piešimo įgūdžių. Vis dėlto, tokie darbai neretai atrodo pernelyg nugludinti, neįdomūs, tad DI vis dažniau naudojamas idėjoms generuoti, kompozicijoms išbandyti ar vizualinei medžiagai transformuoti, o ne galutiniams produktams kurti.

Pasak Londono „Goldsmiths“ universiteto skaitmeninio meno kuratorės, tyrėjos, rašytojos ir pedagogės Rachel Falconer, ateityje lemiamu karjeros veiksniu taps ne tik DI plėtra, bet ir žmogaus gebėjimas bendradarbiauti su DI įrankiais bei sistemomis kuriant reikiamą turinį. Būtent ši ypatinga sinergija tarp žmogaus kūrybiškumo ir technologinių inovacijų nulems multimedijos bei kūrybinių industrijų raidą tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.

Jai pritaria ir doc. dr. I. Leščauskienė, VILNIUS TECH dėstanti kompiuterinių žaidimų dizainą.

„Kompiuterinių žaidimų industrijoje specializuoti DI įrankiai vos per keletą minučių gali sukurti vieno ar kito žaidimo lygio prototipą, tačiau tik patirties ir žinių turintis profesionalas galės nuspręsti, ar DI pasiūlymas yra tinkamas žaidimo užduotims įgyvendinti, sukurti reikiamai atmosferai ar emociniam poveikiui. Taigi, kūrybiniai sprendimai galiausiai išlieka žmogaus rankose“, – sako specialistė.

Multimedijos specialistai taps tarpininkais tarp technologijų, kūrybiškumo ir DI

Doc. dr. I. Leščauskienė įsitikinusi, kad būtent tie multimedijų srities specialistai, kurie supras tiek technologinius, tiek kūrybinius multimedijos produktų aspektus ir sugebės su DI dirbti kaip su partneriu, o ne konkurentu, išliks paklausūs ateityje. Dėl šios priežasties būtina ugdyti ne tik techninius įgūdžius, bet ir esmines kompetencijas, tokias kaip kūrybiškumas ar komunikacija, strateginis ir analitinis mąstymas.

„Industrijai reikia žmonių, kurie taptų tarpininkais tarp žmogaus ir DI, gebančiais ne tik naudoti šią technologiją multimedijos produktų kūrimui, bet ir įgyvendinant dėmesį prikaustančias interaktyvaus meno idėjas “, – sako doc. dr. I. Leščauskienė.

Būtent tokie įgūdžiai bus ugdomi naujoje VILNIUS TECH ir Londono „Goldsmiths“ universiteto (Goldsmiths University of London) dvigubo diplomo studijų programoje „Multimedia design /Interactive Digital Media and Networked Arts“, kurią stojantieji į VILNIUS TECH galės rinktis jau šiais metais. Šios programos studentai vos per ketverius metus įgis tarptautinės patirties Lietuvoje ir Londone, ateities kūrėjams būtinų kompetencijų paketą ir dviejų universitetų diplomus.

„Multimedia design“ studentai galės naudotis VILNIUS TECH ir Londono „Goldsmiths“ universitetų siūlomomis mokymosi galimybėmis ir plačiu tarptautiniu profesinių ryšių tinklu. Pasirinkę šią dvigubo diplomo studijų programą studentai ne tik gaus dviejų universitetų diplomus, bet ir taps ypatingos bendruomenės dalimi.

„Ši programa, esanti multimedijos techninių, kūrybinių inovacijų ir kompetencijų priešakyje, atvers plačias tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, išmokys efektyviai ir kūrybiškai naudotis DI įrankiais, kritiškai vertinti tokiu būdu sugeneruotą turinį bei jį pritaikyti naudotojų poreikiams. Tai itin svarbu didelio kultūrinio, techninio ir kūrybinio pagreičio veikiamame multimedijos ir kūrybinių industrijų sektoriuje“, – sako R. Falconer.

Be to, informacinių technologijų krypties išsilavinimą turintys multimedijos specialistai yra itin paklausūs tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. Ypač didelė jų paklausa jaučiama kompiuterinio dizaino, interaktyvių kūrybinių sprendimų, AR/VR taikymų, UX/UI dizaino, interneto svetainių, kompiuterinių žaidimų kūrimo ir skaitmeninės animacijos srityse.

Siekiant stiprinti Lietuvos inovacijų pajėgumus, šalies konkurencingumą ir ilgalaikį aukštos pridėtinės vertės ekonomikos augimą, būtina spartinti technologijų verslų plėtrą, išnaudojant dirbtinio intelekto (DI) teikiamas galimybes. Jei šios srities verslų augimas pasiektų lyderiaujančių EBPO šalių lygį, Lietuvos BVP padidėtų 1,4 mlrd. EUR kasmet, būtų sukurta 23 tūkst. naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

Tai parodė „Implement Consulting Group“ atliktas ekonomikos tyrimas, atliktas bendradarbiaujant „Google“ ir Lietuvos startuolių asociacijai „Unicorns Lithuania“.

Šiandien Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 1 000 startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių – inovatyvių skaitmeninių verslų, kuriuose dirba beveik 19 000 talentų. 2024 m. minimas sektorius sumokėjo 473 mln. mokesčių – 18 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje inovatyvių verslų yra daugiau nei vidutiniškai Europoje, tačiau atsiliekame nuo Šiaurės šalių, Estijos. Maža to, šie verslai Lietuvoje neauga taip greitai, kaip kitur.

Tyrimas parodė, kad nuo 2017 m. darbo vietų skaičiaus augimas šiame sektoriuje sudarė 22% visų naujų darbo vietų privačiajame sektoriuje, o sėkmingų skaitmeninių verslų darbuotojai 40% viršija nacionalinį darbo našumo vidurkį. DI priemonių ir įrankių taikymas, adaptavimas ir kūrimas gali padėti inovatyviems skaitmeniniams verslams greičiau augti ir paskatinti inovacijas tokiose srityse kaip sveikatos technologijos, biotechnologijos, IT, gynybos technologijos ir žalioji ekonomika. Jei šios srities verslų augimas pasiektų lyderiaujančių EBPO šalių lygį, Lietuvos BVP padidėtų 1,4 mlrd. EUR kasmet, būtų sukurta 23 tūkst. naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

„Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje dirbtinio intelekto potencialas – milžiniškas. Ir mes kalbame ne tik apie perėjimą prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, bet ir apie tūkstančius naujų darbo vietų bei reikšmingas investicijas, kurios neabejotinai prisidės prie šalies ekonominio augimo. Tam, kad įsitvirtintume dirbtinio intelekto srityje, sieksime užtikrinti glaudų verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios bendradarbiavimą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Nors inovatyvių skaitmeninių įmonių vertė nuo 2019 m. išaugo 6,8 karto, vienam gyventojui tenkančių rizikos kapitalo investicijų dydis išlieka 80% mažesnis nei Estijoje ir Šiaurės šalyse. „Dealroom“ duomenimis, šiandien Lietuvos startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių vertė siekia 16 mlrd. eurų – vien pernai bendra jos vertė padidėjo 2 mlrd. Eur. Lietuvos startuolių vertės augimas per pastaruosius penkerius metus buvo sparčiausias Vidurio ir Rytų Europos regione. Pernai Lietuvos startuoliai pritraukė 128 mln. Eur investicijų.

„Lietuva turi stiprėjančią startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių ekosistemą, tačiau siekiant proveržio būtina išnaudoti DI potencialą. Sprendimų priėmėjai turi teikti pirmenybę prieigai prie pažangiausių DI priemonių, reguliavimo naštos mažinimui ir DI aktualių įgūdžių pritraukimui bei jų kūrimui darbo rinkoje. Tokiu būdu, Lietuva gali tapti lyderiaujančia inovacijų kūrėja ir užsitikrinti tvarų bei ilgalaikį ekonomikos augimą“, – teigia „Implement Consulting Group“ partneris Martin H. Thelle.

Europa ir Lietuva nepritraukia ir pakankamai proveržiui rizikos kapitalo investicijų į DI. 2024 m. pasaulinės generatyviojo DI rizikos kapitalo investicijos siekė apie 44 mlrd. EUR, tačiau Europa pritraukė tik 3,8 mlrd. EUR (9%). Lietuva gavo vos 0,2% šios sumos. Didžioji dalis Europos rizikos kapitalo investicijų sutelkta vos keliose šalyse: Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje. Jei investicijos neaugs, Europa rizikuoja atsilikti generatyviojo DI srityje ir prarasti galimybę išnaudoti visą DI potencialą.

„DI gali reikšmingai sustiprinti vietinę ekonomiką, jeigu bus diegiamas pakankamai plačiai. Matome, kad skaitmenines technologijas puikiai įvaldę gyventojai ir startuoliai jau rodo kelią. DI daro didelę įtaką verslo konkurencingumui, tad manome, kad būtų naudinga, jei šią technologiją pritaikytų dar daugiau įmonių. Mes bendradarbiaujame su vietos įmonėmis, siekdami padėti joms išnaudoti technologijų galimybes ir kartu užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje: remiame ir palaikome DI įgūdžių mokymo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas“, – sako Vytautas Kubilius, „Google“ vadovas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės Gintarės Verbickaitės, Lietuvos DI industrijos žemėlapis pildosi pamažu – gerais pavyzdžiais galima laikyti įmones „Oxipit“, „Spike“, „Cast AI“, „CTO2B“, „Whatagraph“ ar „Turing College“, „Ana“. DI produktais savo paslaugų krepšeliais pildo ir technologijų lyderiai – sausį „Nord Security“ įkūrėjai startavo su DI startuoliu „nexos.ai“, skirtu efektyviau taikyti, valdyti ir optimizuoti įmonių naudojamus DI modelius ir sprendimus, vasarį „Hostinger“ pristatė naują DI įrankį „Hostinger Horizons“, kuris suteikia visas galimybes vartotojams kurti, valdyti ir paskelbti interneto programėles.

„Lietuva gali pasinaudoti unikalia galimybe tapti geriausiai DI potencialą išnaudojančia šalimi Europoje. Tačiau tam būtini aiškūs sprendimai – turime sukurti patraukliausią DI reglamentavimo aplinką, investuoti į mokymus ir talentų ugdymą, užtikrinti reikiamą infrastruktūrą ir aktyviai skatinti kapitalo investicijas DI ekosistemos augimui. Jei veiksime greitai ir strategiškai, galime pakartoti fintech sėkmės istoriją ir įtvirtinti Lietuvą kaip geriausią jurisdikciją DI verslams kurtis ir augti, tuo pačiu sukuriant reikšmingą produktyvumo ir ekonominio augimo efektą“, – sako G. Verbickaitė.