KTU doktorantas kuria naują. DI sistemą, kuri gali pagelbėti ūkyje. DI sistema gebės stebėti gyvūnų būklę ir praneš jeigu gyvūnui reikia gydymo.
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Informatikos doktorantas Arnas Nakrošis teigia, kad ši nauja sistema reikalinga, nes vis labiau atsiranda poreikis tikrinti ūkio gyvulius prevenciškai ir taip pastebėti ligas anksčiau nei pasireiškia simptomai.
„Tradiciškai gyvulių ir paukščių sveikatos būklė vertinama periodiškai, remiantis vizualine apžiūra ar pavieniais matavimais, tačiau dėl to dažnai pakitimai, lemiantys susirgimus, pastebimi per vėlai, jau pasireiškus klinikiniams simptomams ar gyvūnų produktyvumo kritimui. Naujų būdų paieška yra būtina siekiant ankstyvo, patikimo ir nuolatinio sveikatos būklės vertinimo“, – apie DI grindžiamos sistemos poreikį pasakoja A. Nakrošis.
Potencialas ir kitose srityse
Šiuo metu A. Nakrošis kuria algoritmus, kurie, naudodami kelis skirtingus duomenų šaltinius, pavyzdžiui, vaizdinę informaciją, gyvūnų judėjimo algoritmus ir fiziologinius signalus, gali tiksliau ir patikimiau pastebėti gyvulių ir paukščių sveikatos sutrikimus.
„Šie sprendimai leidžia sumažinti pavienių matavimų neapibrėžtumą, automatizuoti stebėjimą ir pereiti prie prevencinio gyvūnų sveikatos valdymo, kuris kritiškai svarbus tiek gyvūnų gerovei, tiek ūkių efektyvumui. Taip pat sukurti metodai turi potencialo būti pritaikyti ir kitose srityse – žmogaus sveikatos stebėsenos ar išmaniųjų aplinkų sistemose“, – teigia KTU doktorantas.
A. Nakrošio tyrimas vyksta keliais etapais – pirmiausia jis dirba su realių stebėjimų duomenimis, apimančiais skirtingus šaltinius – vaizdo, judesio, gamybinius ir fiziologinius signalus. Pasak KTU doktoranto, svarbi tyrimo dalis vyksta ne tik laboratorijoje, bet ir realiomis fermų sąlygomis, kur kai kurie davikliai turi būti įrengiami gyvūnų laikymo vietose.
„Dėl to atliekami eksperimentai fermose, siekiant nustatyti optimalią daviklių poziciją, matymo kampą ir atstumą, kad būtų gaunami patikimi duomenys. Svarbus tyrimo aspektas yra ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas su veterinarijos gydytojais. Konsultacijos su jais leidžia geriau suprasti gyvūnų elgesio ypatumus, ligų pasireiškimo kontekstą ir išskirti reikšmingiausius parametrus, turinčius didžiausią diagnostinę vertę“, – sako jis.
Siekis perduoti žinias studentams
KTU doktorantas trečiosios pakopos studijas pasirinko ne tik dėl to, kad svarbus tyrimas, bet ir darbas su žmonėmis. Ateityje A. Nakrošis nori dirbti su studentais, dalintis patirtimi, įtraukti juos į realius tyrimus bei projektus, padėti augti jiems kaip specialistams.
„Dėstytojo darbas nėra vien tik žinių perdavimas – tai bendras kūrybinis ir mokymosi procesas. Man svarbu, kad mokslinė veikla nebūtų atitrūkusi nuo praktikos. Doktorantūra suteikia galimybę prisidėti prie realių projektų įgyvendinimo, bendradarbiauti su skirtingų sričių specialistais ir matyti, kaip tyrimų rezultatai gali būti pritaikomi už laboratorijos ribų“, – pastebi jis.
A. Nakrošis labiausiai vertina galimybę doktorantūros metu pabendrauti su įvairių sričių specialistais iš viso pasaulio. Pasak jo, tai leidžia pažvelgti į savo tyrimą iš kitų perspektyvų, kritiškiau įvertinti pasirenkamus metodus ir jų pritaikomumą.
„Dalyvavau doktorantų vasaros mokykloje Amsterdame, kurioje susibūrė studentai ir verslo atstovai iš skirtingų sričių. Ši stažuotė padėjo geriau suprasti, kokie sprendimai moksliškai įdomūs, o kurie praktiškai reikšmingi. Manau, kad tarptautinė patirtis labai svarbi, nes skatina platesnį mąstymą ir padeda kurti tyrimus, kurie yra konkurencingi tarptautiniu mastu“, – priduria KTU doktorantas.
„Samsung“ pranešė apie svarbiu atnaujinimus. Telefonuose bus integruoti du dirbtinio intelekto asistentai, kurie veiks tame pačiame įrenginyje. Šie atnaujinimai vartotojams leis lengviau ir greičiau atlikti kasdienes užduotis.
Naujausi bendrovės duomenys rodo svarbius pokyčius žmonių įpročiuose, nes dirbtinis intelektas (DI) vis labiau tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Beveik 8 iš 10 vartotojų visame pasaulyje dabar naudojasi daugiau nei dviem asistentais, kuriuos jie pasirenka pagal tai, kokias užduotis reikia atlikti. „Samsung“ reaguoja į šį pokytį ir padeda vartotojams sklandžiai suderinti visas reikiamas paslaugas.
Naujas asistentas „Perplexity“ – jau pačiame telefone
Šiuo metu dauguma skirtingų DI įrankių veikia tik kaip atskiros platformos ir sunkiai sąveikauja tarpusavyje, todėl vartotojai turi atsisiųsti daug skirtingų programėlių ir nuolat naviguoti tarp jų. Pačiame įrenginyje veikianti „Galaxy AI“ integruoja skirtingus išmaniuosius pagalbininkus į įrenginio sistemą ir taip padeda sukurti sklandžią bei vientisą ekosistemą.
Būtent dėl to nuo šiol nebereikia nuolat pereiti tarp skirtingų langų, nes pati sistema supranta, kas vyksta ekrane. Tokia integracija leidžia sklandžiai naudoti išorinius dirbtinio intelekto sprendimus, tokius kaip „Gemini“ ar „Perplexity“. Pastarasis DI įrankis yra pokalbių paieškos asistentas, kuris greitai suranda informaciją internete, ją apibendrina ir pateikia konkrečiais šaltiniais paremtus atsakymus.
„Perplexity“ bus pasiekiamas naujuose „Samsung“ flagmanuose, o jo pagalbą bus galima iškviesti balsu ištarus frazę „Hey Plex“ arba nuspaudus šoninį mygtuką. Šis įrankis padės sklandžiau atlikti įvairias užduotis: asistentas bus integruotas į kalendoriaus, laikrodžio, užrašų bei priminimų programėles ir galeriją, kurioje veikia nuotraukų pagalbos funkcija. DI įrankis taip pat veiks kai kuriose trečiųjų šalių programėlėse.
Lietuviams šis pokytis bus itin naudingas
2025 m. gruodžio – 2026 m. sausio mėnesiais „Samsung“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų elgsenos apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai naudojasi DI įrankių pagalba telefonuose dažniau nei latviai ar estai (64 proc., 61 proc. ir 42 proc. atitinkamai). Beveik kas trečias lietuvis (31 proc.) mano, kad išmanūs pagalbininkai yra ypač vertingi ir naudingi kasdieniame gyvenime.
Todėl „Samsung Electronics Baltics“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė akcentuoja vientisos išmanios ekosistemos svarbą: „Mes kuriame atvirą ir įtraukią dirbtinio intelekto ekosistemą, kuria bus dar lengviau naudotis ir patogiai atlikti sudėtingas užduotis. „Galaxy AI“ yra tarsi įrenginio funkcijų dirigentas, kuris sujungia skirtingų platformų paslaugas į vieną natūraliai veikiančią ekosistemą.“
Milita Songailaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto absolventė, doktorantė ir mokslo darbuotoja teigia, kad žmogui nepadės jokie modeliai ir dirbtinis intelektas, jeigu jis pats nenori suvokti, kad skaito klaidinačią informaciją.
Pokalbyje su mokslininke – apie DI vaidmenį bandant aptikti dezinformaciją, veiklą įdomiuose startuoliuose ir prisiminimus iš studijų, kuriose jai labiausiai patiko lankstumas ir laisvumas.
Išnagrinėjo 100 tūkst. žinučių rusiškuose „Telegram“ kanaluose
Studijuodama VDU doktorantūroje, M. Songailaitė taiko matematinius modelius ir dirbtinį intelektą ieškodama dezinformacijos dideliuose duomenų kiekiuose. Vienas paskutinių jos kartu su kolegomis atliktų darbų išnagrinėjo daugiau nei 100 tūkst. žinučių devyniuose rusiškuose „Telegram“ kanaluose.
„Rezultatai parodė, kad dezinformacija buvo skleidžiama visuose analizuotuose kanaluose, ypač apie reiso MH17 lėktuvo numušimą, Vakarų paramą ir naratyvus apie okupuotus Ukrainos regionus. Taip pat identifikavome efektyviausius metodus dezinformacijos nustatymui ir parodėme, kad žinių grafai, arba struktūruoti informacijos tinklai, turi didelį potencialą analizuojant didžiulius informacijos kiekius“, – pasakoja VDU doktorantė.
Dezinformacija ir jos aptikimas yra vis aktualesnis ir opesnis klausimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apklausė daugiau nei 40 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio, kurie buvo paprašyti identifikuoti netikrą ir tikrą turinį. Nepaisant daugelio dalyvių išreikšto pasitikėjimo savo gebėjimais atskirti dezinformaciją, tą padaryti jiems pavyko tik 60 proc. atvejų.
M. Songailaitė papildo, kad DI gali būti labai efektyvus identifikuojant apgaulingą informaciją – dažniausiai išpopuliarėja tokie teiginiai, kuriuos patvirtinti arba paneigti nėra sunku. Tačiau, be abejo, visiems tenka susidurti su nuomonėmis arba informacija, kurios teisingumas priklauso nuo interpretacijos.
„Kartais net specialistas negali pasakyti, ar tam tikra informacija yra dezinformacija, ar ne. Tuo atveju ir joks modelis neišmoks to. Pavyzdžiui, kas teisus Izraelio ir Palestinos konflikte. Abi pusės turi gerų argumentų ir trūkumų“, – pastebi pašnekovė.
Į dirbtinį intelektą švietime žiūri pesimistiškai
Aptardama DI vaidmenį švietime, M. Songailaitė sako, kad tai gali būti labai naudingas įrankis, kurį ji pati naudoja, kai reikia kažką naujo išmokti arba sužinoti apie naują technologiją. Tačiau universitete jai dažniau tenka pastebėti kitokio, mažiau teisingo naudojimo.
„Dažniausiai studentai pasiima tuos įrankius ne tam, kad kažką naujo išmoktų, o kad greičiau padarytų ir galbūt pasukčiautų. Dėl to aš į dirbtinį intelektą žiūriu labiau pesimistiškai. Tačiau, mano nuomone, studentas, gebantis naudoti DI teisingai, tikrai turėtų aplenkti tą, kuris negeba, o ypač tą, kuris naudoja tuos įrankius sukčiavimui. Manau, ateityje padidės atotrūkis tarp tų, kurie mokydamiesi taiko DI teisingai, ir tų, kurie sukčiauja“, – samprotauja VDU doktorantė, papildydama, kad, jos nuomone, ateityje dirbtinis intelektas turės neigiamą poveikį švietimui, todėl reikėtų riboti DI įrankių naudojimą.
Milita Songailaitė taip pat įkūrė du startuolius, kuriuose informatikos ir matematikos žinias pritaikė įdomiems praktiniams sprendimams. Prieš šešerius metus įkurta „Abstract Music“ – tai gilaus mokymosi principais paremta muzikos rekomendacijų sistema, kuri rekomenduoja atlikėjus pagal konkrečias žmogaus asmenines savybes. Naujesnė jos įmonė, „Tinic Solutions“, skirta ne mažiau naudingai misijai.
„Pamatėme, kad Lietuvoje nėra restoranų, kavinių ir barų duomenų bazės, kurioje būtų surašyti visi patiekalai, sėdėjimo vietos, rezervacijos ir visa kita reikalinga informacija. Tad sumanėme ją surinkti ir sukurti rekomendacinį variklį. Turėtų atsirasti ir nemokama programėlė“, – šiuo metu vykdomus darbus aptaria dirbtinio intelekto ekspertė.
Studijose patiko išskirtinis lankstumas ir žmonių laisvumas
Vytauto Didžiojo universitete Milita Songailaitė baigė matematikos bakalauro ir gretutines informatikos studijas, vėliau ten pat įgijo ir taikomosios matematikos magistro laipsnį. Tačiau ji atskleidžia, kad prieš baigiant mokyklą įdomesnės buvo kitos sritys.
„Iki pat dvyliktos klasės nesitikėjau, kad pasirinksiu matematiką. Daug kas man tada patiko, labai domino fizika, programavimas, taip pat medicina, biologija, inžinerija. Bet kai pradėjau tas sritis giliau analizuoti, pamačiau, kad visur jose yra ir matematikos. Paskui 11 klasėje teko daryti biologijos tyrimą su profesoriumi, kuris pagal išsilavinimą matematikas. Tada ir supratau, kad man reikia ją studijuoti, nes matematika yra visur. Man patiko laisvė, kad galiu su matematika dirbti kokioje tik noriu srityje“, – savo pasirinkimą paaiškina M. Songailaitė.
Pašnekovė prisimena, kad studijuojant VDU jai patiko labai daug dėstytojų – visi turėjo savo unikalius stilius ir efektyviai dėstė savo dalykus. Tarp labiausiai patikusių paskaitų absolventė išskiria statistiką, kadangi ši sritis labai artima jos dabartinėms veikloms, be to, dėstytojas įtraukiančiai aiškino ne tik kaip šis mokslas veikia, bet ir kodėl.
Dalindamasi įspūdžiais apie universitetą, M. Songailaitė pažymi, jog jai patinka VDU išskirtinė savybė – studijų lankstumas ir palaikomi artes liberales principai, kurių dėka kiekvienas studentas gali laisvai rinktis ne tik savo specialybės, bet ir kitų sričių dalykus, mokytis užsienio kalbų, dalyvauti įvairiuose studentų klubuose ir kitose veiklose.
„Labiausiai patiko lankstumas ir faktas, kad pats gali susidėlioti savo tvarkaraštį kiekvienam semestrui. O šiaip patinka ir pats žmonių laisvumas universitete. Jaučiasi, kai pasikalbi su žmonėmis iš kitų universitetų ir su VDU žmonėmis, kad savo mąstymu jie yra laisvesni. Tai didelis pliusas“, – pabrėžia doktorantė, prisiminusi, jog bakalauro studijų metu jai labai patiko mokytis arabų kalbos, o šiuo metu labai praverčia dalyvavimas Europos tarptautinėse konferencijose, ypač aljanso „Transform4Europe“, kuriam priklauso VDU ir dar 10 žemyno universitetų, dėka.
Dvyliktokams linki nebijoti išsikelti tikslų
Šiuo metu M. Songailaitė užsiima įvairiomis veiklomis: ne tik studijuoja doktorantūroje, bet ir dirba prie įvairių projektų universitete bei privačioje įmonėje kaip techninė vadovė. Daugelį veiklų vienija tas pats tikslas – kurti dirbtinio intelekto sprendimus verslui ir akademiniam sektoriui. Laisvu laiku pašnekovė taip pat stengiasi dalyvauti su darbo tematika susijusiuose renginiuose. Šiuo metu ji ypač domisi gynybos temomis, dalyvauja tam skirtose konferencijose ir darbo grupėse.
VDU alumnė nepamiršta ir atsipalaiduoti, nors laiko tam labai daug nėra. „Turiu labai aktyvų šunį Džiną, kuris mane kasdien tempia į lauką. Bėgioju, važinėju dviračiu, mokausi dresūros. Tai labai geras smegenų išsikrovimas. O kai tikrai reikia pailsėti, mėgstu čiuožinėti snieglente. Man snieglentė yra tokia laisvė, turbūt vienas iš nedaugelio sportų, kur gali tyrinėti visą kalną, labai laisvai jautiesi“, – pasakoja M. Songailaitė.
Dvyliktokams, šiandien sprendžiantiems, kokią kryptį pasirinkti, ji linki nebijoti išsikelti sau konkrečių tikslų.
„Labiausiai palinkėčiau neiššvaistyti studijų metų, nes tai metai, kai neturime labai daug įsipareigojimų, bet jau esame pakankamai suaugę, kad galėtume ieškoti, kur save išreikšti, patobulinti. Tai labai linkiu studijų metais išsikelti sau kuo daugiau tikslų ir jų atkakliai siekti. Tie tikslai neprivalo būti mokymasis vien dešimtukais ar laiku atsiskaityti visus dalykus, jie gali būti ir įdomesni – susipažinti su daugiau žmonių, sudalyvauti projektuose, renginiuose, aplankyti kuo daugiau šalių. Nesvarbu, koks tikslas. Ką teko pastebėti, dažniausiai sėkmingi žmonės yra tie, kurie turi išsikėlę tikslus ir jų siekia“, – linkėjimais dalinasi VDU mokslo darbuotoja.
Ekspertai: kritinis mąstymas ateityje bus svarbesnis už gebėjimą valdyti technologijas
Laikui einant internete galima pastebėti vis daugiau vaizdo įrašų, nuotraukų ir įvairios muzikos sukurtų dirbtinio intelekto. Todėl labai svarbu lavinti kritinį mąstymą ir išmokti atskirti, tai kas yra tikra.
Ekspertai pabrėžia, kad ateityje lemiamą pranašumą turės ne tie, kurie geriausiai valdys technologijas, o tie, kurie išlaikys žmogiškąsias savybes, skiriančias mus nuo robotų.
„Vis svarbiau gebėti mąstyti kritiškai – abejoti, kelti klausimus ir turėti savo nuomonę. Lyderiais taps tie, kurie ugdys kūrybiškumą, mokės ne tik tiksliai formuluoti užduotis dirbtiniam intelektui, bet ir bendrauti, bendradarbiauti, išgirsti kitą bei susitarti“, – sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė.
Įžvalgomis, kaip per metus pasikeitė DI, kaip saugiai naudotis skaitmeniniais įrankiais, atpažinti sukčiavimo schemas bei atsispirti melagienoms keliolika savo srities ekspertų, dalijosi RRT renginyje „Skaitmeninė banga“. Prie kasmetinės Saugesnio interneto dienos iniciatyvos šiemet prisijungė rekordinis dalyvių skaičius – nuotoliu renginį stebėjo 132 tūkst. gyventojų.
Humanoidai – pažadai ar ateitis?
Anot vieno iš renginio lektorių, dirbtinio intelekto produktų kūrėjo Jono Lekevičiaus, didžiausias pastarųjų metų lūžis – DI agentų atsiradimas. Anksčiau dirbtinis intelektas daugiausia veikė kaip pokalbių asistentas, galintis atsakyti į klausimus ar sugeneruoti tekstą, o dabar jis vis dažniau tampa aktyviu įrankiu: gali jungtis prie kitų sistemų, dirbti su kompiuteryje esančiais failais, naršyti internete ir savarankiškai atlikti konkrečias užduotis.
„Galbūt šie metai taps proveržio pradžia ir humanoidų srityje. Dirbtinis intelektas vis dar gyvena ekranuose, o pagrindinis klausimas – kada jis iš jų išlips ir realiai padės mums namuose. Kol kas šioje srityje pirmauja Kinija – ten konkurencija tarp gamintojų milžiniška, pernai net surengtas humanoidų maratonas. Vakaruose taip pat netrūksta pažadų: kuriami robotai, kurie esą galės padėti buityje – virtuvėje ar pervelkant patalus. Tačiau kol kas tai daugiau pažadai nei realybė“, – viliasi J. Lekevičius.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairios turinio platformos vis sparčiau pildosi dirbtinio intelekto sukurtu turiniu ir daugeliu atvejų jau darosi labai sunku atskirti, kas yra sukurta žmogaus, o kas – algoritmo.
„Trumpųjų vaizdo įrašų platformose, tokiose kaip „YouTube Shorts“, dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys sudaro nuo trečdalio iki penktadalio viso srauto. Panašios tendencijos matomos ir „Instagram“ bei „TikTok“. Virtualūs nuomonės formuotojai, tokie kaip Miquela, turi milijonus sekėjų, uždirba milijoninius reklamos kontraktus, tačiau iš tiesų jie neegzistuoja – tai tik skaitmeninės asmenybės“, – pastebi dirbtinio intelekto produktų kūrėjas J. Lekevičius.
Technologijos prieš tvarumą
Pasak renginyje „Skaitmeninė banga“ dalyvavusio klimatologo Silvestro Dikčiaus, nors skaitmeninės technologijos suteikia daug patogumų, jos taip pat turi savo ekologinę kainą.
„Yra sričių, kur technologijos gali padėti tapti tvaresniems – pavyzdžiui, navigacija leidžia rasti maršrutą, kuriuo važiuodami sunaudosime mažiau degalų. Tačiau reikia žinoti ir kitą medalio pusę – paskaičiuota, kad ilgesnis pokalbis su dirbtiniu intelektu – apie 20–30 užklausų – sunaudoja maždaug pusę litro vandens“, – pažymi S. Dikčius.
Anot pranešėjo, duomenų centrai, kurie prižiūri ir DI sistemas, dabar sudaro apie 1 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Prognozuojama, kad 2030 m. tai bus 2 proc., o 2040 m. – jau apie 8 proc.
„Dideli duomenų centrai, tokie kaip „Google“ ar „Meta“, sunaudoja milžinišką kiekį energijos. Įsivaizdavimui, trys–keturi tokie centrai sunaudotų tiek pat elektros, kiek per metus suvartoja visa Lietuva“, – aiškina klimatologas.
Prie antrą kartą organizuoto RRT renginio „Skaitmeninė banga“ jungėsi įvairaus amžiaus gyventojai – nuo pradinuko iki senjoro. „Robotikos akademijos“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas pradinių klasių mokiniams aiškino, kaip mokosi mūsų smegenys. Lektorius dėmesio matavimo įrenginiu matavo, kada moksleivių smegenys susikaupusios, o kada – išsiblaškiusios.
J. Šovienės teigimu, renginį planuojama organizuoti ir kitais metais. „Pernai iš Lietuvos gyventojų išviliota rekordinė pinigų suma – 30 mln. eurų – aiškiai parodo, kad visuomenėje dar daug spragų skaitmeninio raštingumo srityje. Tačiau džiugina, kad žmonės ieško atsakymų – tai matyti iš rekordinio dalyvių skaičiaus: šiemet renginį nuotoliu stebėjo pusantro karto daugiau žmonių nei pernai“, – pastebi J. Šovienė.
Pasibaigus transliacijai, visose Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose vyko gyvi renginiai, kuriuose paskaitas skaitė 80 projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ lektorių.
Visus renginio „Skaitmeninė banga“ lektorių pranešimus galima peržiūrėti šiame įraše https://youtu.be/2KBCVWLOl7A.
Palyginus naujausius „Eurostat“ duomenis, matoma, kad Lietuvoje dirbtiniu intelektu (DI) naudojasi tik kas trečias gyventojas, nors Lietuva ir turi vieną greičiausių interntetų pasaulyje. „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pastebi, kad problema atsiranda todėl, kad žmonės nėra labai nusiteikę jomis naudotis.
„Technologinė atskirtis šiandien nebėra ryšio kokybės klausimas, tai labiau susiję su žmonių drąsa išbandyti naujoves. Kol jaunimas technologijas naudoja intuityviai, vyresnės kartos atstovai dažnai jaučiasi palikti nuošalyje. Dalis lietuvių mano, kad DI yra kažkas per daug sudėtingo ar gal net pavojingo. Mūsų kaip ekspertų užduotis dabar ir yra išsklaidyti šias baimes“, – teigia J. Markeliūnė.
Kodėl lietuvius dar gąsdina technologijos?
Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. „Eurostat“ paskelbta ataskaita, generatyvinio DI, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Gemini“ ir kitų, naudojimas tarp ES gyventojų siekia 32,7 proc. O Lietuva yra artima šiam Europos vidurkiui – 36,9 proc. visuomenės naudojasi DI įrankiais. Lietuviai rikiuojasi šalia ispanų (37,9 proc.) ir prancūzų (37,5 proc.), smarkiai atsilieka nuo estų (47 proc.) ir nuo ES lyderių norvegų (56,3 proc.).
Duomenys atskleidžia, kad DI europiečiai dažniau naudoja privačiame gyvenime nei profesinėje veikloje. Asmeniniam naudojimui DI pasitelkia apie ketvirtadalį arba 25 proc. visų gyventojų, o mokymosi ar darbo reikmėms šias priemones naudojo gerokai mažiau žmonių.
„Skaičiai rodo prarają tarp valstybių. Jaunimas DI įrankius prisijaukino akimirksniu, tačiau tikrasis visuomenės potencialas atsiskleis tik tada, kai šias technologijas kaip asistentą matys kiekvienas. Kai suprantame, jog DI dirba mums, padeda greičiau suformuoti mintis, atlikti technines užduotis, atsako į sudėtingus klausimus, tada baimė natūraliai užleidžia vietą smalsumui“, – paaiškina „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.
DI naudojimas yra ne tik mados reikalas, bet ir realus būdas didinti savo efektyvumą. Pavyzdžiui, Masačusetso technologijos instituto (MIT) atlikti tyrimai rodo, kad pasitelkę generatyvinį DI, darbuotojai užduotis, kur reikia rašyti arba analizuoti informaciją, atlieka vidutiniškai 37 proc. greičiau, o jų darbo kokybė pagerėja net 40 proc. Be to, DI padeda sumažinti kognityvinį krūvį atliekant rutininius, pasikartojančius darbus, todėl žmogus gali daugiau laiko skirti kūrybiškumui, strateginiam mąstymui ar tiesiog kokybiškam poilsiui.
Nuo baimės iki smalsumo – vienas žingsnis
Būtent todėl vis svarbesnės tampa iniciatyvos, kurios ne tik kalba apie technologijas, bet ir padeda žmonėms jas suprasti bei išbandyti praktiškai. Viena jų – kasmet visoje Europoje minima Saugesnio interneto diena. Ryšių reguliavimo tarnyba šia proga jau tradiciškai kviečia pasinerti į „Skaitmeninę bangą“ – nemokamą renginį, kuris įtraukia, nustebina ir priverčia pažvelgti į technologijas naujomis akimis.
„Siekiame paskatinti visus tapti sąmoningais, saugiais ir atsakingais skaitmeninio pasaulio dalyviais. Kiekvienas žmogus Lietuvoje gali suprasti, kad skaitmeninis raštingumas nėra tik įgūdis, tai – gyvenimo kokybė. Norime, kad šis renginys taptų kasmetine tradicija, kuri sujungtų įvairias amžiaus grupes, didintų supratimą apie technologijų naudą, pavojus ir atsakomybę“, – sako Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė
Anot J. Šovienės, renginyje laukiami visi: pradinukai, vyresnių klasių mokiniai, mokytojai ir tėvai, suaugusieji bei garbaus amžiaus žmonės.
Renginio metu, vasario 10 d., gyvai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje sužinosite, kaip atpažinti melagienas, internetinius sukčius, trolius ir botus, kaip saugiai veikti skaitmeninėje erdvėje, valdyti dronus, kūrybiškai naudoti DI ir nepasimesti sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje.
Neturintys galimybės atvykti gyvai galės stebėti tiesioginę transliaciją portaluose Delfi (saugu.delfi.lt), 15min, LRT, per „Balticum TV“, Ryšių reguliavimo tarnybos ir partnerių socialiniuose tinkluose bei Lietuvos savivaldybių viešosiose bibliotekose.
