
Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Dirbtinis intelektas, dar neseniai laikytas technologine naujove, šiandien tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Vis daugiau vartotojų renkasi DI ne tik informacijos paieškai, bet ir užduotims atlikti ar kelionėms planuoti. Artimiausiu metu šios galimybės taps dar prieinamesnės ir labiau integruotos į kasdien naudojamus įrenginius. Technologijų bendrovė „Samsung“ žengia dar vieną žingsnį į priekį – „Gemini“ funkcija netrukus pasieks dėvimus įrenginius, tokius kaip išmanieji laikrodžiai ir ausinės.
Su „Gemini“ funkcija išmanieji laikrodžiai tampa dar išmanesni – jie gebės realiuoju laiku versti kalbas, suprasti užklausas, teikti reikiamą informaciją ar balsu generuoti trumpas žinutes. Tai reikšmingas žingsnis link dar patogesnio ir efektyvesnio kasdienio naudojimo.
Pasitelkus „Gemini“, išmanusis laikrodis galės ne tik priminti spintelės numerį sporto klube, bet ir suteikti koncentruotą informaciją apie gautą naują elektroninį laišką. DI, integruotas visose laikrodžio programose, greitai apdoros užklausas ir iškart pateiks atsakymus, leisdamas vartotojui be trikdžių grįžti prie pradėtos veiklos.
Laikrodyje veikiantis DI kalbės natūraliu, žmogui artimu balsu ir intonacija. Būdami kelyje, galėsite paprašyti laikrodžio pateikti orų prognozę, svarbiausias naujienas ar, pavyzdžiui, rekomenduoti restoraną.
„Galaxy Buds“ ir „Gemini“ sinergija
„Samsung“ ir toliau diegia naujoves dėvimųjų technologijų srityje – netrukus bus pristatyta dar glaudesnė „Galaxy Buds“ ausinių integracija su „Gemini“. Ausinėse esantis mikrofonas leis balsu tiesiogiai valdyti išmanųjį telefoną: galėsite skambinti, keisti muzikos takelius ar atsakyti į žinutes, net neišėmę telefono iš kišenės.
Be to, ausinės galės akimirksniu interpretuoti pokalbius ir versti juos skirtingomis kalbomis. Tai leis bendrauti be kalbos barjerų, pavyzdžiui, keliaujant ar susitinkant su užsienio partneriais.
Išmaniosios buitinės technikos rinka plečiasi sparčiau nei bet kada – nuo šaldytuvų, kurie padeda planuoti maisto atsargas, iki orkaičių, kurios automatiškai parenka kepimo režimą ir leidžia valdyti jas nuotoliniu būdu. Nors technologijos gali reikšmingai palengvinti kasdienybę, netinkamas pasirinkimas dažnai tampa ilgalaikiu galvos skausmu. Kaip suprasti, kurios funkcijos iš tiesų naudingos?
Ekspertai pastebi, kad vartotojų prioritetai keičiasi – šalia galingumo ar dizaino vis svarbesnės tampa funkcijos, atitinkančios individualius poreikius: laiko ir energijos taupymas, saugumas ir pritaikymas prie kasdienės rutinos.
„Šiandien žmonės nebenori skirti laiko tam, kad suprastų, kaip veikia jų technika – jie tikisi, kad techika supras juos. Svarbiausi tampa išmanūs sprendimai, kurie tyliai prisitaiko prie mūsų rutinos: skalbia, kai elektra pigesnė, primena apie produktus šaldytuve ar pasiūlo greitesnį kepimo režimą. Tai – ne prabanga, o naujas komforto lygis“, – sako technologijų bendrovės „Samsung“ produktų treneris A. Mateika.
Atsakingas sprendimas prasideda nuo supratimo, ko jums iš tikrųjų reikia. Žemiau – pagrindiniai patarimai, padėsiantys pasirinkti išmaniąją buitinę techniką.
Renkantis buitinę techniką, verta pagalvoti apie visas funkcijas, kurios gali palengvinti kasdienybę – nuo laiko taupymo iki automatizavimo ir nuotolinio valdymo. Daugelis šiuolaikinių įrenginių sujungia visas šias galimybes. Pavyzdžiui, skalbyklė, pati parenkanti režimą, ar šaldytuvas, sekantis produktų galiojimą, tampa nepakeičiamais pagalbininkais namuose.
Išmaniųjų funkcijų pritaikymas tampa dar efektyvesnis su dirbtiniu intelektu. Buitinėje technikoje integruotos sistemos, tokios kaip „Bespoke AI“, geba išmokti vartotojo elgsenos, optimizuoti energijos suvartojimą ir net siūlyti suasmenintus patarimus programėlėje.
Kiekvienas įrenginys, prisijungęs prie „Wi-Fi“, tampa jūsų namų ekosistemos dalimi, todėl kibernetinis saugumas šiandien yra ne galimybė, o būtinybė.
Renkantis išmanią techniką, verta įsitikinti, kad gamintojas ne tik siūlo pažangius sprendimus, bet ir rūpinasi jūsų duomenų apsauga. Reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai, integruotos saugumo sistemos ir patikima duomenų šifravimo politika – tai ženklai, jog įrenginys sukurtas galvojant apie jūsų saugumą.
Tikrasis išmanumas slypi ne funkcijų gausoje, o gebėjime jas pritaikyti prie žmogaus įpročių ir kasdienės rutinos. Ieškokite funkcijų, kurios taupo laiką, energiją ar palengvina sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, išmanioji įrenginių diagnostika gali iš anksto įspėti apie galimus gedimus, o individualizuoti darbo režimai padeda išvengti bereikalingo resursų švaistymo.
„Bespoke AI“ geba mokytis iš jūsų elgesio: pavyzdžiui, skalbyklė gali pati pasiūlyti trumpesnį režimą, jei pastebi, kad dažniausiai skalbiate švelnius arba delikačius audinius. Tokia personalizacija padeda ne tik taupyti laiką, bet ir sumažinti išlaidas.
Išmanioji buitinė technika gali būti svarbus žingsnis link tvaresnio gyvenimo. Modernūs įrenginiai ne tik taupo elektros energiją, bet ir geba prisitaikyti prie elektros tinklo apkrovos, dirbti mažesnės paklausos laikotarpiais ir efektyviau naudoti vandenį.
Rinkdamiesi buitinę techniką, atsižvelkite į energinio efektyvumo klasę, taupymo režimus bei galimybes optimizuoti veikimą pagal jūsų vartojimo įpročius.
Nepamirškite: svarbu ne tik pradinė įsigijimo kaina, bet ir ilgalaikės eksploatacijos išlaidos. Net nedidelis energijos skirtumas kasdienėje buityje laikui bėgant gali turėti reikšmingą poveikį tiek jūsų biudžetui, tiek aplinkai.
Kuo daugiau technologijų – tuo svarbesnė tampa patikima jos priežiūra. Sudėtingesni įrenginiai reikalauja greito, kvalifikuoto ir lengvai pasiekiamo aptarnavimo, kuris užtikrina, kad netikėti trikdžiai nevirstų ilgalaikėmis problemomis.
Rinkdamiesi buitinę techniką, pasidomėkite, kaip veikia gamintojo garantinis ir pogarantinis aptarnavimas – ar Lietuvoje veikia autorizuoti servisai, ar lengvai prieinamos atsarginės dalys, ar pagalba teikiama sklandžiai. Visa tai tampa itin svarbu siekiant sklandaus ir ilgalaikio naudojimo.
Kalbos technologijų bendrovė „Tilde IT“ gavo finansavimą tarptautiniame projekte „FFplus“, kuris skirtas generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) sprendimų diegimui naudojant didelio našumo skaičiavimo (HPC) infrastruktūrą. Iš 62 paraiškų finansuoti tik 18 projektų visoje Europoje. „Tilde IT“ kurs sprendimą, padėsiantį organizacijoms naudoti DI saugiai ir užtikrinsiantį aukščiausią kalbos modelių kokybę.
„Projekte kuriamas sprendimas bus diegiamas organizacijų vidinėje infrastruktūroje – tai reiškia, kad visi duomenys liks įmonės viduje ir nebus perduodami trečiosioms šalims. Tai itin svarbu viešajam sektoriui, teisinėms, finansinėms ar kitoms jautrias žinias valdančioms organizacijoms. Kartu tai bus proga įgyti labai konkrečios praktinės patirties: mokysimės, kaip vykdyti didžiųjų kalbos modelių tobulinimą („fine-tuning“) mažosioms Europos kalboms, pirmiausia – lietuvių. Tai leis mums kurti tikslesnius ir kokybiškesnius DI sprendimus nei siūlo standartiniai anglakalbiai modeliai“, – sako „Tilde IT“ Technologijų skyriaus vadovas Giedrius Karauskas.
Šiame projekte „Tilde IT“ spręs du pagrindinius iššūkius. Pirmasis – kalbinis šališkumas: daugiau nei 90 proc. didžiųjų kalbos modelių mokymui naudojamų duomenų yra anglų kalba, todėl mažesnės Europos kalbos, tarp jų ir lietuvių, lieka paraštėse. Antrasis – saugumas: organizacijos nori naudotis DI galimybėmis, tačiau nenori perduoti savo vidinių duomenų išoriniams debesijos paslaugų teikėjams.
„Kuriamas sprendimas bus semantinės paieškos sistema su klausimų–atsakymų funkcija, galinti atsakyti į darbuotojų užklausas, remiantis vidine įmonės dokumentacija, be jokio ryšio su išoriniu internetu ar debesijos DI paslaugomis. Tokį sprendimą bus galima pritaikyti įvairioms reikmėms – vidinių žinių paieškai, klientų aptarnavimo automatizavimui, teksto santraukų generavimui, mašininiam vertimui ir pan.“, – pasakoja Giedrius Karauskas.
„Tilde IT“ projektas apims visą DI sprendimo kūrimo ciklą: nuo kalbos modelių adaptavimo ir tobulinimo iki veikimo optimizavimo, testavimo ir integracijos į konkrečių organizacijų infrastruktūras. Visi darbai bus vykdomi pasitelkiant didelio našumo kompiuterinius išteklius, leidžiančius dirbti su modeliais, kurių sudėtingumas siekia 30 mlrd. parametrų ar daugiau. Pirmųjų rezultatų tikimasi jau metų pabaigoje.
Projektas „FFplus“ – tai Europos mastu vykdomas iniciatyva, finansuojanti mažas ir vidutines įmones, kuriančias pažangius generatyvinio DI sprendimus ir naudojančias didelio našumo kompiuterinius išteklius (HPC). Šio kvietimo metu finansuota 18 projektų, kurie paskirstyti tarp 14 Europos šalių, tarp jų – Vokietija, Italija, Ispanija, Prancūzija, Lietuva ir kitos. Iš viso atrinktos 36 organizacijos, o didžiąją dalį jų (56 %) sudaro mažos ir vidutinės įmonės.
Pirmasis atviras kvietimas vyko 2024 m. birželio–rugsėjo mėn., jo bendras biudžetas siekė 4,37 mln. eurų. Kiekvienas projektas galėjo gauti iki 300 tūkst. eurų finansavimą. Kvietimas buvo skirtas įmonėms, turinčioms patirties generatyvinio DI ir HPC srityse, siekiant paskatinti technologinę pažangą ir padidinti jų konkurencingumą. Projekto trukmė – 10 mėnesių.
„Samsung Electronics“ pranešė, jog nuo šiol „Galaxy A“ serijos įrenginiuose bus galima aktyvuoti dirbtinio intelekto asistentą šoniniu mygtuku. Taip vartotojų pamėgta „Galaxy S“ serijos funkcija taps pasiekiama dar platesniam vartotojų ratui. Šiuo žingsniu bendrovė siekia įgyvendinti ilgalaikę viziją – padaryti pažangias dirbtinio intelekto galimybes prieinamas visiems.
Įdiegus atnaujinimą, naudotojai galės aktyvuoti „Google“ dirbtinio intelekto asistentą „Gemini“ tiesiog paspausdami ir palaikydami šoninį mygtuką.
Šių metų kovo mėnesį „Samsung“ pristatė „Awesome Intelligence“ funkcijas naujausiuose „Galaxy A56 5G“, „A36 5G“ ir „A26 5G“ modeliuose. Tai – naudotojų pamėgtos, DI pagrįstos galimybės, kurios leidžia kasdienes užduotis atlikti lengviau, greičiau ir išmaniau.
Dėl šio atnaujinimo dar daugiau „Galaxy A“ naudotojų visame pasaulyje galės pasinaudoti pažangiomis dirbtinio intelekto funkcijomis ir mėgautis itin patogiu išmaniojo telefono valdymu.
Dabar „Galaxy A“ serijos telefonai, garsėjantys našumu ir puikiu kainos bei kokybės santykiu, siūlo dar išmanesnę mobiliojo ryšio patirtį. Turėdami greitą prieigą prie „Gemini“, naudotojai gali lengvai patikrinti savo tvarkaraštį, rasti netoliese esančius restoranus ar gauti gimtadienio dovanų rekomendacijų naudodamiesi balso komandomis. Taip pat galima atlikti sudėtingesnes, skirtingas programėles apimančias užduotis vienu veiksmu – pavyzdžiui, rasti vakarienės vietą „Google“ žemėlapiuose ir iškart nusiųsti adresą draugui per „Messages“. Visa tai veikia su „Samsung“, „Google“ ir kai kuriomis trečiųjų šalių programėlėmis.
Greitesnė prieiga prie „Gemini“ reiškia, kad pagalbą galėsite gauti akimirksniu – net ir tokiose kasdienėse situacijose kaip paskutinės minutės vakarienės planavimas. Tereikės ištarti balso komandą, pavyzdžiui: „Rask prancūziškų, gyvūnams draugiškų restoranų su terasa netoliese“, ir per kelias sekundes „Gemini“ pateiks pasiūlymus. Vietą galėsite išsirinkti ir pasidalyti su draugu, į išmanųjį telefoną neįrašę nė vieno žodžio.
Programinės įrangos atnaujinimas pradėtas diegti visame pasaulyje nuo gegužės pradžios ir pasieks pasirinktus „Galaxy A“ serijos modelius.
Šiuolaikinės technologijos tapo neatsiejamu įrankiu, palengvinančiu informacijos paiešką ir bendravimą. Tačiau naudojimasis šiais privalumais turi savo kainą. Technologijos nuolat renka informaciją apie kiekvieną mūsų veiksmą, todėl svarbūs ir jautrūs duomenys – nuo buvimo vietos ar balso iki atvaizdo ir sveikatos – nebepriklauso tik mums. Kaip tapti savo duomenų šeimininkais? Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto lektorė ir doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja siūlo kelis šios problemos sprendimo būdus.
„Mums dažnai sakoma, kad gyvename technologijų amžiuje. Bet kartais man atrodo, kad gyvename duomenų atidavimo amžiuje. Mes spaudžiame „sutinku“ dažniau, nei sakome „labas“. Dalijamės ne tik nuotraukomis, bet ir buvimo vieta, sveikatos duomenimis, net savo balsu“, – praėjusią savaitę VU organizuotoje Superpaskaitoje kalbėjo G. Strikaitė-Latušinskaja.
„Kai prieš kelerius metus įsigijau išmanųjį dulkių siurblį, džiaugiausi, kad jis išvalys grindis be mano pagalbos. Tačiau netrukus supratau – jis ne tik siurbia dulkes. Jis kuria mano namų žemėlapį, žino, kur dažniausiai vaikštau, kada esu namie ir net kur stovi baldai“, – pavyzdį pateikė lektorė.
Tokią informaciją renka ne tik dulkių siurbliai, bet ir širdies ritmą matuojantys išmanieji žiedai, televizoriai, elektriniai garažai. Pasak G. Strikaitės-Latušinskajos, balsas, laikysena, buvimo vieta – viskas virsta duomenimis, kurie turi vertę.
„Ši informacija – biometrinė, elgsenos ir erdvinė – tampa vertingu verslo turtu, o mes dažnai net nesusimąstome, kad ją atiduodame“, – teigė doktorantė.
Duomenims valdyti – seifas
Kodėl duomenis žmonės atiduoda taip lengvai ir kokia yra jų vertė? Harvardo profesoriaus Casso Sunsteino ir Angelos Winegar tyrimas atskleidė atotrūkį tarp to, kaip technologijų įmonės ir kaip patys žmonės supranta savo asmens duomenų vertę.
Jie atliko eksperimentą, kurio metu žmonių paprašė atsakyti į du klausimus. Pirmasis – kiek būtum pasirengęs mokėti, kad tavo duomenys būtų apsaugoti? Vidutinis atsakymas buvo penki doleriai per mėnesį.
Mokslininkai taip pat klausė, kiek pinigų žmonės norėtų gauti, jei turėtų duomenų atsisakyti. Šio atsakymo vidurkis siekė 80 dolerių.
„Šis skirtumas atskleidžia vieną svarbų psichologinį reiškinį – nuosavybės efektą. Kai kažką laikome savu, tai tampa mums vertingiau. Net jeigu realiai tuo nesinaudojame“, – reziumavo G. Strikaitė-Latušinskaja.
Anot jos, kyla klausimas, ar duomenis, kuriais dalijamės, valdome patys, ar tai daro kas nors kitas.
Kaip vieną iš būdų svarbiai informacijai valdyti lektorė įvardijo asmeninį duomenų konteinerį, arba duomenų seifą: „Ne dešimtys skirtingų paskyrų, ne slaptažodžių lavina. Ne sutikimai sutarčių, kurių neskaitome.“
„Įsivaizduokite, viena aiški, saugi erdvė, kurioje laikote viską, kas apie jus svarbiausia: sveikatos įrašus, finansinius duomenis, kasdienės elgsenos modelius, net emocijų dinamiką. Kaip piniginėje. Ir viskas – tik jūsų rankose“, – kalbėjo doktorantė.
Pasak jos, tokioje erdvėje dirbtinis intelektas (DI) gali paaiškinti, kodėl nuovargis nedingsta net ir po ilgų miego valandų, padėti valdyti finansus be nuolatinio nerimo, priimti sprendimus atsižvelgdamas į tikslus, o ne reklamas.
„Ir – kas svarbiausia – kontrolė priklauso jums. Ne „atsisakyti“ (opt-out), kai jau per vėlu. O „sutikti“ (opt-in) – kai norisi. Ne taisyklės smulkiu šriftu. O paprastas klausimas: „Ar noriu tai leisti?“ – kalbėjo G. Strikaitė-Latušinskaja.
Duomenys lygu galia
Pasakodama apie dalijimąsi asmens duomenimis, ji išskyrė dvi kryptis – viešą ir privatų naudojimą.
Pirmąja kryptimi apibūdinamas toks turinys, kuris gali būti naudingas kitiems – paskaitų medžiaga, moksliniai straipsniai, įrašai. Kaip pavyzdį lektorė įvardijo jos kartu su kolega dr. Pauliumi Jurčiu VU sukurtus pirmuosius pasaulyje DI žinių dvynius.
„Jie veikia 24/7, atsako į studentų klausimus, remdamiesi mūsų sukeltais duomenimis. Tai – vienas iš būdų, kaip galime įgalinti duomenis per DI, neišsižadėdami autorystės ir neprarasdami kontrolės“, – aiškino doktorantė.
Anot G. Strikaitės-Latušinskajos, sveikatos, finansų, psichologinės būklės, nuotaikų kaitos ar buvimo vietos duomenys nėra tinkami viešam dalijimuisi, tačiau jie leidžia kurti asmeninius DI agentus, skirtus tik mums.
„Įsivaizduokite, jūsų sveikatos istorija – asmeninis DI gydytojas, kuris žino, kad kasmet kovą jums nusilpsta imunitetas, ir primena tai, net kai jūs apie tai pamirštate. Jūsų judėjimo duomenys – DI treneris, kuris žino, kad po pietų visada prarandate motyvaciją, ir pasiūlo 8 min. tempimo programą vietoje maratono. Jūsų nuotaikų dienoraštis – DI psichologas, kuris nekritikuoja, bet padeda pastebėti tendencijas, kai jūs dar jų nepastebite patys“, – kalbėjo ji.
Pasak lektorės, tokie duomenys būtų skirti tik asmeniniam naudojimui, o DI tarnautų žmogui, ne korporacijoms.
„Tai ne utopija. Tai kryptis, kurią galime rinktis. Kai duomenys priklauso mums – galia taip pat priklauso mums“, – apibendrino G. Strikaitė-Latušinskaja.