Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Rugsėjis 21, 2023
Prasidėjęs karas Ukrainoje paryškino Lietuvai aktualią problemą – propagandinio turinio portalus. Interneto svetainės, naudojamos tikslingam dezinformacijos skleidimui nėra naujiena, tačiau ypatingomis aplinkybėmis jų žala pasiekia aukštesnį lygį. Pranešimų apie netinkamo turinio svetaines tik daugėja, todėl užtikrintų veiksmų stabdant kenksmingus veiksmus imasi ne tik atsakingos institucijos, bet ir daugiausiai interneto domenų Lietuvoje administruojanti „Interneto vizija“.
Nuo propagandos nėra apsaugotas nei vienas
Propagandiniais portalais vadiname tas svetaines, kuriose atsikartoja pranešimai skirti sąmoningam žmonių klaidinimui bei pavojingų pažiūrų formavimui. Savo esme propaganda yra atviras melas, kuris yra įvairiai užmaskuojamas bei naudojamas visuomenės manipuliavimui. Tad kaip atskirti, kur yra tik alternatyvi nuomonė, o kur – kryptingas melo skleidimas?
„Kenksmingi portalai neatsirado tik dabar, jie egzistuoja jau eilę metų, be to, yra aktyviai stebimi teisėsaugos institucijų. Norint atpažinti propagandinio tipo turinį, būtina atidžiai patikrinti pateiktą informaciją, ieškoti jos patvirtinimo bent keliuose skirtinguose portaluose. Be to, net jei informacija ir atsikartoja, rekomenduojama tikrinti jos šaltinius, pasidomėti informaciją skleidžiančių asmenų kompetencija kalbėti. Pastebime, jog žalingo turinio svetainės savo pateikiamą turinį mėgsta įvardyti kaip „itin slaptą“, taip gilinant skaitytojų nepasitikėjimą tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis“, – komentuoja „Interneto vizijos“ vadovas Valentinas Čirba.
Dažnai pasitaiko, jog kenksmingas domenas iš pradžių veikia kaip įprastas interneto portalas, skleidžiantis specifinę informaciją, susijusią su sveikata, ūkininkavimu ar net humoru. Tačiau po kiek laiko tokie portalai pakeičia savo veiklą ir juose pradeda rastis dalis propagandinės, melagingos medžiagos. Tokie pokyčiai įvyksta ir dėl tyčia suplanuotų priežasčių, ir dėl pasikeitusių portalo savininkų. To priežastis paprasta –užsitikrinus auditorijos palankumą lengviau ja manipuliuoti.
Ką daryti pastebėjusius dezinformaciją skleidžiančius portalus?
Kiekvienas informacijos teisingumu susirūpinęs asmuo, susidūręs su abejotiną turinį talpinančia svetaine, pirmiausiai turėtų pranešti Policijai arba Ryšių reguliavimo tarnybai, užpildžius tam skirtas formas. Informuojama, jog su išaugusiu nusiskundimų skaičiumi prasidėjus karui Ukrainoje susidūrė ir „Interneto vizijos“ darbuotojai.
„Aktyvūs gyventojai kreipėsi dėl nuolat melagienas skleidžiančių portalų, kurių domenai registruoti mūsų bendrovėje. Skundų gausa neturėtų stebinti: „Interneto vizija“ yra interneto prieglobos paslaugų lyderis Lietuvoje, todėl daugiausiai abejotino turinio domenų užregistruota būtent pas mus. Visgi noriu priminti, jog „Interneto vizija“ yra prisijungusi prie „Memorandumo dėl švarios interneto aplinkos“ ir bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, palaikant skaidrią ir saugią interneto erdvę“, – paaiškina Valentinas Čirba.
„Interneto vizija“ priėmė sprendimą užblokuoti jau 9 svetaines Lietuvoje
Pasak „Interneto vizijos“ vadovo, visi į bendrovę dėl žalingo turinio besikreipę gyventojai įprastai buvo nukreipiami į atsakingas institucijas, kurios rūpinasi interneto higiena. Visgi susidūrus su išaugusia priešiškų jėgų veikla, įmonė savarankiškai priėmė sprendimą nebetęsti sutarčių su propagandinio arba prorusiško turinio interneto svetainėmis.
Viso šiandien nutrauktos sutartys su 9-is lietuviškomis svetainėmis, kuriose buvo skelbiama propagandinė ar prorusiška informacija karo Ukrainoje fone. Nepaisant to, kiekviena interneto prieglobos įmonė yra priversta suvokti savo veiklos ribotumą: tokios bendrovės yra tik interneto paslaugų tarpininkės, todėl užblokuotų domenų savininkai savo svetainių veiklą gali atnaujinti pas kitą paslaugos tiekėją.
„Tikrai efektyvių rezultatų, kovojant su propaganda, pasieksime tada, kai kenksmingi šaltiniai bus ignoruojami pačių interneto tiekėjų. Deja, bet bent kol kas šioje vietoje trūksta operatyvumo. Tad kol kas kviečiu visus su dezinformacijos šaltiniais kovoti savarankiškai, išlaikant blaivų protą bei kritinį gaunamos informacijos įvertinimą“, – apibendrina Valentinas Čirba.
Statistikos tarnybos „Eurostatas“ duomenimis, tik 11 proc. Lietuvos gyventojų 2021 m. tikrino klaidinančius ar abejotinus faktus, kurie skelbiami socialiniuose tinkluose arba naujienų svetainėse. Internete gausu dezinformacijos, todėl ypač svarbu nuolat tikrinti informaciją ir ją skelbiančius šaltinius.
„Pastaruoju metu įvairių naujienų srautas yra išaugęs tiek žiniasklaidoje, tiek ir socialiniuose tinkluose. Dėl technologijų galimybių melaginga informacija gali būti labai greitai skleidžiama ne tik tekstu, bet ir nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Dėl šios priežasties itin svarbu gebėti atsirinkti tinkamus šaltinius ir tikrinti naujienas internete“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.
Dezinformacijos tipai
Netikrų naujienų srautas – melagingos naujienos yra platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Jos klaidina visuomenę, veikia žmonių nuostatas, pasirinkimus ir kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. „deep fake“) – nuotraukose ar vaizdo įrašuose pakeičiami veidai, taip suklastojamos aukštų pareigūnų kalbos ir skleidžiama melaginga informacija.
Socialinių tinklų „troliai“ yra ypač aktyvūs komentarų skiltyse, kur jie skleidžia netikras naujienas. „Troliai“ prisijungia prie susiformavusių socialinių tinklų grupių ir skelbia kurstančias, įžeidžiančias žinutes, siekdami provokuoti bendruomenės narius.
Informacijos tikrinimo būdai internete
Rinkitės patikimus informacijos šaltinius – ieškokite naujausios informacijos pagrindiniuose ir saugiuose Lietuvos portaluose. Teisingą informaciją gausite iš pirminių šaltinių – Vyriausybės spaudos konferencijų ar elektroninių svetainių. Ši taisyklė galioja ir socialiniams tinklams – stebėkite oficialius ambasados ir kitų valstybinių institucijų ar vadovų profilius. Rekomenduojama skaityti naujienas ir patikimuose tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose. Visada naudinga sekti ne vieną, o kelis skirtingus informacijos kanalus.
Patikrinkite svetainės adresą – internete pastebima originaliomis naujienų svetainėmis apsimetančių puslapių, skleidžiančių dezinformaciją. Prieš skaitant naujienas, būtina atkreipti dėmesį, ar svetainės adresas baigiasi tarptautiniu („.com“) arba oficialiu tos šalies domenu („.lt“, „.ua“ ir pan.). Reikėtų vengti netikrų svetainių, kurios imituoja originalius naujienų kanalus, tačiau jų adresas užsibaigia tokiais domenais, kaip „,biz“ arba „.net“. Įsitikinti svetainės patikimumu padės jos turinio bei kontaktų skilties patikrinimas.
Tikrinkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais – patikimi naujienų kanalai visada nurodo iš kur gauta skelbiama informacija, taip vartotojai gali patys įsitikinti, ar tikrai tokie šaltiniai ir asmenys egzistuoja ir ar jie turi autoritetą šioje srityje. Verta paklausti savęs, ar naujienoje netrūksta įrodymų ir analizės, ar nurodyti patikimi informacijos šaltiniai, iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama, galbūt bandoma manipuliuoti? Ieškokite analogiškos informacijos „Google“ paieškos sistemoje pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 valandas. Svarbu patikrinti ir naujienoje pateikiamas nuorodas, ar jos veikia ir ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
Patikrinkite informacijos autorių – stebint naujienas socialiniuose tinkluose reikėtų atkreipti dėmesį į informaciją skelbiančio vartotojo profilį. Pirmiausia, patikrinkite, kiek vartotojas turi sekėjų ir kada sukurta jo anketa. Vartotojai, kurie dalinasi patikima informacija, paprastai turi nemažai sekėjų, tačiau nereikėtų pasitikėti vien tik šiuo skaičiumi. Verta pasidomėti, ar jo skelbiama informacija yra publikuota kituose patikimuose šaltiniuose. „Google“ paieškoje įveskite jo vardą ir pavardę, čia pamatysite, kokią informaciją asmuo skelbia, ką ir kokiais tikslais atstovauja. Pastebėję įtartiną paskyrą ar asmenį, kuris skleidžia dezinformaciją, praneškite apie ją socialiniam tinklui arba „Policijos virtualiam patruliui“, parašę asmeninę žinutę „Facebook“ socialiniame tinkle.
Patikrinkite vaizdo medžiagą – dabar galima patikrinti kiekvieną internete patalpintą nuotrauką. „Google“ paieškos sistemoje galite naudoti atvirkštinės vaizdų paieškos įrankį – įkelkite nuotrauką ir patikrinkite jos autorių bei įkėlimo datą. Čia galėsite peržiūrėti, ar panašūs vaizdai buvo skelbiami kituose šaltiniuose ir ar jie nesiskiria tarpusavyje.
Dalinkitės tik patikimomis naujienomis – prieš patiems dalinantis informacija, reikėtų neskubėti, įvertinti ir įsitikinti, kad naujiena bei jos kanalas yra patikimi. Dezinformacijos skleidimas didina jos matomumą ir auditoriją, auga jų algoritmai bei prioritetas socialinių tinklų vartotojams – nespauskite reakcijos mygtukų prie šių įrašų ir neplatinkite tokių įrašų nuorodų.
Daugiau informacijos:
Asta Buitkutė
„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene
M +370 668 00 467
@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Šalia realaus karo Ukrainoje šiuo metu vyksta ir išskirtinės apimties informacinis karas, kurio stebėtojais esame kiekvienas iš mūsų. Ekspertai vienbalsiai sutinka, kad dabar daug svarbiau nei bet kada tikrinti gaunamą informaciją bei suvokti, kad pakeisti Rusijos gyventojų nuomonę bus nelengva.
Finansų technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit” organizuotos diskusijos apie patikimas ir netikras naujienas dalyviai atkreipia dėmesį, kad šiomis dienomis daugelis gyventojų vartoja daugiau informacijos nei įprastai. Didžiulis informacijos srautas gali ne tik apsunkinti tikros informacijos atranką, bet ir didinti nerimą.
Informacinio karo ekspertas Mantas Martišius, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius ir „NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis išskiria kelis dalykus, kurie itin svarbūs šiandienio informacinio karo kontekste.
Svarbiausia – informacijos šaltinių patikimumas
Diskusijoje dalyvavę ekspertai sutinka, kad šiuo metu dažnas iš mūsų, stebėdamas karo įvykius Ukrainoje, vartoja informaciją ne tik iš tradicinių šaltinių. Tarp jų yra ne vien žiniasklaida, bet ir socialiniai tinklai ar turimi kontaktai Ukrainoje bei Rusijoje. Pasak M. Martišiaus, norėdami būti ramesni dėl informacijos patikimumo, vartotojai galėtų apsiriboti tik žiniasklaidos pranešimais – čia dirbantys redaktoriai ir žurnalistai tikrina faktus prieš juos publikuodami.
Prie kibernetinių atakų prieš Rusiją prisidedantis saugumo specialistas M. Pareščius pasakoja, kad jis pats, vertindamas pamatytos informacijos tikrumą, naudojasi asmeniniais kontaktais, nes turi ryšių tiek Ukrainos kariuomenėje, tiek kitose šalyse ar organizacijose. Visi diskusijos dalyviai sutinka, kad paprastas vartotojas tokių galimybių neturi, todėl privalo itin atidžiai vertinti informacijos šaltinius.
„Pirmas dalykas, kai karo metu ateina kažkokia žinutė, yra paklausti savęs, ar tai tiesa, ar tai tikrai galėjo įvykti. Antras – išnagrinėti, kas yra pranešimo šaltinis“, – pataria informacinio karo ekspertas M. Martišius.
Tuo metu M. Pareščius primena, kad skleisdama dezinformaciją Rusija dalijasi ir tikromis, ir netikromis naujienomis. Dėl to atsirinkti patikimus kanalus socialiniuose tinkluose ir įvairiose ten esančiose grupės yra itin sudėtinga.
„Klaidos su informacijos skleidimu, nežinant, ar tai tikra, gali pasikartoti dažnai. Kaip pavyzdį pateiksiu vieną rusų valdomą „Telegram“ kanalą, kuriame publikuojamos ne vien tik netikros žinutės. Pusė jų – tikros ir likusi dalis – melagingos. Paprastam vartotojui itin sunku atskirti, kas yra kas“, – teigia jis.
Informaciniame kare nėra vieno dalyvio
Kalbant apie informacinį karą, dažniausiai linksniuojama Rusija. Vis dėl to ekspertai sutinka, kad šiandieniniame kontekste yra trys didžiulės auditorijos: Rusijos, Ukrainos ir likusio pasaulio.
„Tiek kiekvienoje atskiroje grupėje, tiek kartu visose yra siekiama moralinio pranašumo. Jei Rusijai pavyktų ne savo, o globalioje viešojoje erdvėje paskleisti netikrą informaciją, kad Ukrainos kariuomenė pralošinėja, kad ukrainiečiai nenori priešintis, ir tas vaizdas pradėtų plisti – dalis ukrainiečių gali nustoti kovoti. Kol kas Rusijai informacinėje erdvėje to padaryti nesiseka“, – sako M. Martišius.
Anot „NRD Cyber Security“ vadovo V. Benečio, svarbu, kad atsparūs būtume ne tik kiekvienas atskirai, bet ir įvairios organizacijos ir verslas. Tuo metu M. Pareščius neabejoja, kad dabar vertingas kiekvieno Lietuvos gyventojo indėlis: „Matome, kad Rusija viską išjunginėja ir blokuoja, uždaro televizinius kanalus ir stengiasi nepraleisti informacijos, kad vyksta ne speciali operacija, o tikras karas.
Kai žmonės nebeturi informacijos, patys įsivaizduoja, jog jiems gal ir nereikia kažko žinoti, kad Putinas teisus, viską teisingai daro. Mes stengiamės tą informaciją perduoti paprastiems Rusijos gyventojams“.
„Galima laimėti informacinį karą, galima laimėti kibernetinį karą, bet svarbiausia – laimėti tikrąjį karą“, – priduria M. Martišius.
Pakeisti Rusijos gyventojų nuomonę bus labai sudėtinga
V. Benečio teigimu, karas Ukrainoje daug ką pakeitė ir suvienijo, bet pakeisti Rusijos gyventojų požiūrį nebus lengva. „Bet kokiam žmogui pakeisti savo nuomonę, jeigu jis tiki propaganda, yra sunku. Žinom, kad žmogui pereiti per savo pamatinių sampratų pakeitimą yra didelis stresas. Ir tikėtis, kad parašysiu žinutę, ypač piktą, ir nuo to viskas pasikeis, gana naivu. Iš kitos pusės – tuos naratyvus reikia pasakoti“, – įsitikinęs jis.
M. Martišius mano, kad sudėtinga tikėtis greitų pokyčių, nes nežinome, kur yra silpnosios Rusijos vietos, tačiau dalijimasis ir tikrų faktų skleidimas gali padėti apčiuopti tas vietas, kurios paskatins bent dalį Rusijos gyventojų pagalvoti.
„Rusijos viešoji erdvė ilgą laiką buvo valdoma Kremliaus. Aštuoni iš dešimties žmonių ten tikėjo tik Kremliaus informacija. Mūsų parašymai ir informacijos paskleidimai yra be galo svarbūs, bet tikėtis, kad dėl to viskas apsivers negalima. Tačiau Rusijos nervingumas po ekonominių sankcijų ir artėjimas Šiaurės Korėjos link rodo, kad jie labai išsigando“, – pabrėžia M. Martišius.
Jo įsitikinimu, informaciniame kare visoms pusėms sudėtingiausia matyti situaciją tokią, kokia ji yra, o ne taip, kaip norime, kad būtų. „Kada sukonfliktuoja protas ir širdis, visą laiką laimi širdis ir taip informacijos atrankoje atsiranda selektyvumas“, – prideda ekspertas.
Vykstant ginkluotam karui Ukrainoje, kartu vyksta ir kitoks karas – informacinis. Viena šalis skleidžia melą ir propagandą, tuo tarpu kita – stengiasi tai atremti, pateikti kitą įvykių pusę. „Baltic Amadeus“ Informacijos saugumo architektas Tomas Stamulis dalinasi įžvalgomis, kaip elgtis informacinio karo metu.
Šiuo metu viešojoje erdvėje vykstantis reiškinys yra informacinis karas, kurio tikslas įtikinti žmones viena tiesa, užkirsti kelią tikrovei, iškreipti įvykius ir faktus skleidžiant propagandą. Kaip teigia T. Stamulis, didžiausia tokio karo problema yra ta, kad žmonės įtiki tuo, ką girdi ir mato ir patys toliau skleidžia melagienas.
Kas yra informacinis karas ir kaip jis vyksta?
„Informacinis karas nėra tik pavieniai suklastotos informacijos vienetai, nes informacijos sklaidos srautas ir priemonių kiekis yra gerokai didesnis. Pavyzdžiui, melagiena gali būti paskelbta nepatikimame puslapyje, socialinių tinklų paskyroje ar tinklaraštyje ir platinama pasidalinant, siunčiant nuorodas. Informacinio karo kontekste ta pati informacija skelbiama per visus informacijos kanalus. Melagieną galima pažinti pagal šaltinį, tačiau informacinio karo žinutės skelbia oficialūs šaltiniai, todėl reikia daugiau pastangų norint atpažinti kas tiesa, kas ne“, – aiškina T. Stamulis.
Prasidėjus informaciniam karui, dažniausiai įtraukiamos visos žiniasklaidos priemonės, socialiniai tinklai ir kiti šaltiniai. Puolimo metu yra skelbiama įvairi informacija, ja aktyviai dalinamasi, taip skleidžiamas melas. O gynybos metu – stengiamasi blokuoti melagieną skleidžiančius šaltinius, pateikti kitą įvykių versiją ir visais būdais sumažinti propagandos kiekį.
Kaip teigia ekspertas, propaganda labiausiai skleidžiama tose šalyse, kur ribojama žodžio laisvė, nes jai prasiskverbti kur kas lengviau. „Pavyzdžiui, žiūrėdami žinias, tikime tuo, ką matome, nes tai šaltinis, kuris turi skelbti naujausią ir faktinę informaciją. Tačiau jeigu tas žiniasklaidos priemones kontroliuoja valstybė, faktai dažnai gali būti iškreipiami siekiant paveikti žmones ir rodyti tik tai, kas naudinga valdžios institucijoms.“
Kaip elgtis vykstant informaciniam karui?
Šiais laikais, kai internetas ir televizija yra pasiekiama visiems žmonėms, tokio pobūdžio kare dalyvauja visi. Žinoma, dalis būna stebėtojais, tuo tarpu kiti – aršiai ir aktyviai įsitraukia į informacinį karą. Bet, kaip ir visur, nėra vieno pusės, todėl dalis palaiko dezinformacinę pusę, ja tiki ir skleidžia savais kanalais, tuo tarpu kiti – stengiasi tą informaciją paneigti, blokuoja ją, neigia suklastotus faktus ir visais įmanomais būdais stengiasi pateikti teisingą informaciją. Todėl labai svarbu neįsitraukti į informacinį karą nežinant tikrų faktų, dalintis neaiškiais ir nepatikimais šaltiniais, kurių sklaida gali paveikti žmones.
Kaip teigia T. Stamulis, vykstant informaciniam karui svarbiausia yra tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti informacijos šaltinį. „Negalima pasikliauti vienu šaltiniu, ypač, jeigu tas šaltinis neaiškus, nepatikrintas, abejotinos reputacijos. Tik tikrindami informaciją ir vertindami ją objektyviai, išvengsite melagienų skleidimo“.
T. Stamulis dalinasi esminėmis priemonėmis, kurių turi imtis kiekvienas žmogus, kad netaptų informacinio karo auka:
Atkreipti dėmesį į šaltinį ir remtis daugiau nei vienu.
Įsitikinti turinio autorių patikimumu.
Stengtis nepasiduoti kitų provokacijoms ar kalboms, žvelgti objektyviai.
Esant galimybei, išnagrinėti ne vienos šalies tinklapį, o paskaityti kitų šalių leidinius ta pačia tematika.
Kritiškai vertinti pateiktą informaciją, nepriklausomai nuo informacijos šaltinio.
Dalintis informacija ir ją viešinti tik įsitikinus, kad ji teisinga.
Jei pastebima, kad skelbiama dezinformacija, privaloma informuoti atsakingas valstybės tarnybas. Jei dezinformacija skelbiama interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose – reikia kreiptis į svetainės tarnybą ar savininką apie teikiamą kenkėjišką turinį ir informuoti apie paskyras, vykdančias dezinformacijos veiklą.
