Panaikinus tarptautinius judėjimo ribojimus, rekordinis kiekis žmonių plūstelėjo į kelionių organizatorių programėles ir internetinius puslapius, siekdami šį sezoną atsigriebti už dvejus praėjusius metus. Ekspertai dalijasi naudingais patarimais, padėsiančiais sutaupyti ir išvengti išlaidų, kurias gali nulemti įrenginio pasirinkimas ar vieta, iš kurios užsakinėjate viešbučius ir skrydžių bilietus.

Šiandien sunku rasti išmanųjį telefoną, kuriame nebūtų „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“ socialinio tinklo programėlės. Šie rinkos gigantai iš rinkos sėkmingai išstūmė prieš mažiau nei dešimtmetį iškilusius ir vartotojus dešimtimis ar net šimtais milijonų skaičiavusius tokius socialinius tinklus kaip „MySpace“, „Vine“ ir „Google+“. Tačiau toks likimas, ekspertų teigimu, laukia tikrai ne visų šiuo metu apleistų ir savotiškoje egzistencinėje krizėje atsidūrusių socialinių platformų.

„Kol šių metų vasarį „Facebook“ skelbė apie pirmąkart per 18 metų užfiksuotą aktyvių vartotojų skaičiaus sumažėjimą, „Snapchat“ analitikus nustebino net 20 proc. augimu. „Twitter“ vartotojų skaičius šoko į viršų paskelbus, kad šią platformą ketina įsigyti Elonas Muskas, o prie „Telegram“ prisijungė daug naujų vartotojų Rusijoje uždraudus naudotis „WhatsApp“ susirašinėjimo platforma. Tai yra akivaizdus įrodymas, jog socialinių tinklų pozicijos nėra iškaltos akmenyje, o vartotojų skaičiui didelę įtaką turi net ir geopolitiniai veiksniai ar verslo sandoriai“, – sako „Telia“ žiniasklaidos planavimo vadovas Jaroslav Kokoškin. 

Tačiau jis pažymi, kad didžiausią įtaką socialinių tinklų raidai gali turėti unikalių ir patrauklių technologinių naujovių diegimas. Todėl net tokios primirštos platformos, kaip „Snapchat“, „Twitter“ ir „Reddit“, ateinančiais metais gali pakeisti tvarką populiariausių socialinių tinklų reitinguose.

Nepelnytai pamiršti? 

„Snapchat“ vadinti primirštu sunkiai apsiverčia liežuvis – statistikos portalo „Statista“ duomenimis, tai yra dvyliktas pagal dydį socialinis tinklas, turintis daugiau, nei pusę milijardo vartotojų, kurių netrūksta ir tarp lietuvių. Tačiau tokie neblogi rezultatai smarkiai atsilieka nuo įspūdingų prieš šešetą metų skelbtų analitikų prognozių, žadėjusių vietą šiam socialiniam tinklui šalia „Facebook“ ir „Instagram“.

„Mažai kas pamena, tačiau „Snapchat“ buvo tokių šiandien įprastų socialinių tinklų funkcijų, kaip po pažiūrėjimo išnykstančios nuotraukos ar 24 valandas rodomos istorijos, pradininkas. Deja, kai jos buvo nukopijuotos konkurentų iš „Facebook“, vartotojų susidomėjimas platforma išblėso. Laimė, bendrovės padarytos reformos pastaraisiais metais davė vaisių, o paslaptinga vizija leidžia kalbėti apie šviesią „Snapchat“ ateitį“, – pasakoja ekspertas.

2016 metais kompanija pristatė kamerą turinčius „Spectacles“ akinius. Taip pat „Snapchat“ pradėtas pristatinėti nebe socialiniu tinklu, o išmaniojo telefono kameros programėle. Pastarosios pavadinimą pateisino daugybė papildytos realybės (AR) filtrų, leidžiančių savo veidui suteikti juokingas išraiškas, kiškio ausytes ar savo kiemo viduryje pastatyti virtualų vienaragį.

Pasak „Telia“ specialisto, programėlę valdanti bendrovė jau kurį laiką aktyviai supirkinėja nedidelius AR sprendimų pritaikymą e-komercijoje kuriančius startuolius. Tai vartotojams padėjo pasiūlyti galimybę virtualiai pasimatuoti „Prada“, „Puma“ ir kitų prekės ženklų drabužius ar netgi prieš pirkimą išbandyti kosmetiką.

Spėjama, jog tai padės „Snapchat“ ilgainiui įsitvirtinti kaip socialios prekybos platformai, vartotojams suteikiant visiškai naują apsipirkimo patirtį. Be to, gausu spekuliacijų, kad kompanija slapčia vysto AR paremtą alternatyvą „Meta“ kuriamai metavisatai.

Atgimstantis „Twitter“ ir atrandamas „Reddit“

Praėjusią savaitę pasaulį sudrebinus žinioms apie tai, kad „Twitter“ įsigijo „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas, visuomenėje vėl atgijo diskusijos apie šio pastaraisiais metais į prarają grimzdusio socialinio tinklo ateitį. Nors šiuo metu pasigirsta įvairių nuomonių, analitikai sutinka, jog šios naujienos gali būti būtent tas šiaudas, kuris padės „Twitter“ išbristi iš užklupusios krizės. 

„Politikų ir verslo atstovų pamėgtas socialinis tinklas šiuo metu buvo kritikuojamas dėl savo nedraugiškumo tautinėms, rasinėms ir seksualinėms mažumoms, cenzūros bei galimybių nesunkiai manipuliuoti visuomenės nuomone. Nors E. Musko planai „Twitter“ paversti nemoderuojama laisvo žodžio platforma, kurios turinio rodymo algoritmų veikimo principai būtų vieši, visų vartotojų tapatybė – patvirtinta, o reklama neegzistuotų, skamba utopiškai, akivaizdu, jog juos įgyvendinus „Twitter“ taptų unikalia ir labai rimta „Facebook“ alternatyva“, – svarsto Jaroslav Kokoškin.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į sparčiai populiarėjantį „Reddit“. Daug kam gali būti staigmena, jog šis labiau forumą primenantis socialinis tinklas turi daugiau vartotojų negu „Twitter“ ir per praėjusius metus sugebėjo paaugti beveik trečdaliu.

„Svarbiausia „Reddit“ sėkmės priežastis – bendruomene paremtas veikimo modelis. Vartotojams čia leidžiama anonimiškai burtis į privačias grupes, susikurti nuosavas taisykles ir jos moderavimą patikėti savanoriui. Tokios galimybės atriša rankas žmonėms laisviau diskutuoti, nebijant cenzūros, ir lengviau atsidurti tarp bendraminčių.

Be to, platformoje gausu IT ir kitų sričių specialistų, todėl konsultaciją, pavyzdžiui, sugedus kompiuteriui galima gauti greičiau, nei kituose socialiniuose tinkluose“, – pasakoja Telia“ ekspertas.

Karantininis „Clubhouse“ žavesys

„Clubhouse“ galima vadinti tikrų tikriausiu „karantininiu“ socialiniu tinklu. Vos per kelis mėnesius nuo debiuto ši platforma 2021 metų pradžioje sugebėjo prasibrauti į populiariausių „App Store“ programėlių penketuką ir žaibiškai susirinkti pirmuosius 10 milijonų vartotojų. Tačiau šiemet šio socialinio tinklo populiarumas smarkiai priblėso – programėle kasdien tesinaudoja maždaug 2 milijonai vartotojų, o populiariausių aplikacijų topuose ji balansuoja ties iškritimo iš dvidešimtuko riba. 

„Šio socialinio tinklo sėkmę neabejotinai lėmė jo unikalumas ir palanki situacija rinkoje. Per karantiną bendravimo išsiilgusiems žmonėms „Clubhouse“ suteikė galimybę su kitais vartotojais jungtis į pokalbių klubus ir juose bendrauti balsu, o ne nuotraukomis, vaizdo transliacijomis ar trumposiomis žinutėmis. Ši žmogiško kontakto tuštumą užpildanti formulė pasirodė esanti labai veiksminga, nes prie platformos kartu su milijonais kitų vartotojų prisijungė Holivudo žvaigždės ir netgi „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas“, – aiškina J. Kokoškin.

Deja, pasak „Telia“ eksperto, „Clubhouse“ išlaikyti susidomėjimo nesugebėjo, nes populiarumo viršūnėje socialinis tinklas buvo prieinamas tik „iPhone“ telefonų savininkams, jo sėkmę pastebėjusi „Twitter“ išleido analogišką „Spaces“ platformą, o atlaisvėjus karantinui žmonės šį socialinį tinklą iškeitė į gyvą bendravimą. Nors „Clubhouse“ ankstesnių laikų šlovė jau nebeprognozuojama, išnykimas bent jau artimiausiu metu taip pat negresia. Programėlę dėl tinkamumo diskusijoms pamėgo politikos apžvalgininkai, poezijos entuziastai ar net kitų žmonių nuomonę apie savo idėjas norintys išgirsti startuolių kūrėjai.

Lygiai prieš 20 metų, laikais, kai dar nebuvo nei „iPhone”, nei „Facebook”, Kaune su kelių programuotojų komanda startavusi Lietuvos ir Vokietijos kapitalo programinės įrangos kūrėja „NFQ Technologies“ savo Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Krokuvos biuruose švenčia Lietuvos technologijų kontekste įspūdingą veiklos jubiliejų.

Jau 18 metų NFQ dirbantis Pauliaus Insoda, dalinasi, jog nuoseklų bendrovės augimą visą šį laiką lėmė anksti suvokta skaitmenizacijos vertė verslui, orientacija į startuolius bei didelį augimo potencialą turinčius produktus ir kitoks požiūris į talentus.

„Net jei pirmuosius metus dirbome privataus namo kambaryje ar buvusios ligoninės patalpose, visada žinojome, kad talentus į priekį labiausiai veda ne aklas vykdymas, o kūryba ir galimybė prisidėti savo žiniomis ir patirtimi prie svarbiausių verslo technologinių sprendimų. Be abejo, esame turėję visokių projektų, tačiau strateginė mūsų kryptis parduoti ne valandas, o idėjas ir prisiimti atsakomybę už sėkmingą jų įgyvendinimą, pastaruoju metu kaip niekad pasiteisina. Nenuostabu, kad trečiąjį dešimtmetį pasitinkame su rekordiniais rezultatais, dar didesne 2022-ųjų ambicija, stipriausiu istorijoje kolektyvu ir atvirumu naujoms galimybėms“, – sako P. Insoda, NFQ vadovas.

Nuo technologijų kūrėjų iki investuotojų

Nuo pat veiklos pradžios NFQ siekė būti ne vien programavimo paslaugų, o idėjų ir sprendimų kūrimo bendrove, pilnai valdančia savo partnerių technologijų sritį. Ši lietuvių ambicija lėmė, kad jau pirmąjį veiklos dešimtmetį NFQ komandos buvo pilnai atsakingos už rinkos lyderiais tapusių startuolių technologijų ir didelį augimo potencialą turinčių produktų vystymą nuo pirmos dienos.

Tarp didžiausių pirmųjų NFQ sėkmės istorijų buvo Vokietijos skrydžių paieškos sistema „swoodoo“, kurią ilgainiui įsigijo JAV milžinė KAYAK, taip pat savo metu viena populiariausių Vokietijos rinkoje el. prekybos platforma „OXID eShop“. Antrąjį veiklos dešimtmetį NFQ kolegos kūrė ir iki šiol vysto tokius verslus ir produktus kaip į Frankfurto biržą neseniai įžengusi atostogų būsto paieškos platforma „HomeToGo“, Vokietijos baldų prekybos lyderė „home24“, logistikos inovatoriai „Alaiko“ ir „Atlantic Express“, bei dešimtis kitų. Į dalį savo vystomų verslų NFQ taip pat investuoja tapdami verslo dalininkais-bendrakūrėjais.

P. Insodos teigimu, orientacija į didelio augimo potencialo produktus yra patraukli ir darbuotojams – tokie projektai yra įdomesni, suteikiantys daugiau kūrybinės laisvės ir nuosavybės jausmo. Savo ruožtu jau turima patirtis didelio augimo potencialo verslų vystyme NFQ atveria galimybes dirbti su vis naujais produktais, kurių savininkai ieško verslo vystymo greičio, technologijų lyderystės, entuziazmo ir patirties.

„Lietuvoje dar vyrauja įspūdis, kad startuoliai yra keleto jaunuolių komandos bendradarbystės centruose. Visgi mūsų atveju kalbame apie solidžius ir itin patyrusius verslų įkūrėjus, dešimtimis milijonų skaičiuojamas pradines investicijas ir atitinkamai dideles tempo bei plėtros ambicijas. Greičio ir šviežių idėjų poreikis vis dažniau jaučiamas ir didžiosiose pasaulio korporacijose – jos taip pat ieško būdų transformuoti savo verslą ar kurti naujoves, o turėdamos iššūkių su vidiniais procesais ir inovacijomis, pagalbos kreipiasi ir į mus“, – komentuoja P. Insoda.

Šį reiškinį gerai iliustruoja pernai paskelbta strateginė NFQ partnerystė su Vokietijos IT sprendimų milžine „valantic“. Šios kompanijos klientų ratą sudaro tokie pasauliniai vardai kaip „Siemens“, „Telefonica“ ar „Coop“, matantys „valantic“ kaip išorinį inovacijų, idėjų, greičio ir augimo šaltinį el. komercijos, verslo valdymo sistemų, naujų produktų, procesų automatizavimo ir kitose srityse. Lietuvoje NFQ praėjusių metų gruodį atidarė „valantic LT“ technologijų ir inovacijų kūrimo kompetencijų centrą, padėsiantį stambiesiems pasaulio verslams greičiau augti el. prekybos ir kitose srityse.

„Ši mūsų partnerystė – puikus pavyzdys, kad startuoliški darbo principai šiandien tapo universalūs. Konkurencija lemia tai, kad įmonės nebegali sau leisti metų metus gimdyti inovacijas savo istoriškai nusistovėjusiose vidinėse kultūrose ir procesuose. Tikram proveržiui reikia greičio, nestandartinio mąstymo ir plačios patirties. Mes savo ruožtu partneriams papildomai duodame ir kryptis, strategijas, taktikas, procesus. Ir, žinoma, technologijas, kuriomis didžiuojamės“, – sako NFQ vadovas.

Tolesnė plėtra

Pernai NFQ atidarė ir pirmąjį biurą Lenkijoje, Krokuvoje, o P. Insoda užsimena, kad bendrovė aktyviai ieško galimybių atidaryti dar vieną padalinį kitoje užsienio šalyje.

„Vos pradėję darbą Lenkijoje iškart įsitikinome, kad tai – teisingas pasirinkimas. Šalyje puikiai dera vietos ir trečiųjų šalių talentų ekosistemos, maloniai stebina kultūrinis artumas tiek su Lietuva, tiek su Vakarų Europa. Tad Krokuvoje šiemet esame numatę spartų augimą, o metų eigoje tikimės paskelbti apie dar vieną NFQ biurą užsienyje. Mūsų kriterijai aiškūs: ekosistemos patirtis, dydis, entuziazmas ir kultūrinis artumas“, – tvirtina P. Insoda.

Be pastarojo meto tarptautinių startuolių krypties, NFQ taip pat yra laikoma viena iš el. komercijos pradininkių Lietuvoje. Kompanija taip pat vysto Lietuvos ir užsienio partnerių skaitmenizacijos projektus kelionių, aviacijos, logistikos, judrumo, prekybos ir kituose sektoriuose. Taip pat, 2012 m. NFQ įkūrė išskirtinį jauniesiems IT talentams ir persikvalifikuoti norintiems specialistams skirtą „NFQ Akademijos“ projektą – pirmąją Lietuvoje iniciatyvą, išorės talentus ugdančią įmonės viduje. Šią semestro trukmės intensyvių praktinių mokymų programą per visą jos istoriją baigė daugiau kaip 650 programuotojų, sėkmingai tęsiančių karjerą NFQ ar kitose Lietuvos bei užsienio įmonėse. 

Platesnei NFQ įmonių grupei, vienijančiai per 800 specialistų, taip pat priklauso skaitmeninės rinkodaros agentūra Vokietijos Bavarijoje, biurai Vietname ir Singapūre, taip pat investicijų padalinys „NFQ Capital“.

Kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ – antrą mėnesį iš eilės išlieka pačiu populiariausiu darbdaviu Lietuvoje. Technologijų sektoriaus darbuotojus ir potencialius darbdavius sujungiančioje platformoje „MeetFrank“ jau du mėnesius darbuotojai labiausiai domisi galimybe dirbti „SpectroCoin“.

Tokį darbuotojų susidomėjimą nulemia augantis kriptovaliutų populiarumas ir darbuotojų noras prisidėti prie naujųjų technologijų bei jų vystymo. „Nėra žmogaus, kuris nežinotų, kas yra kriptovaliutos. Tai yra ateitis ir daugelis nori prie tos ateities prisidėti – būti finansinių inovacijų dalimi. Tai padeda mums konkuruoti dėl paties aukščiausio lygio profesionalų“ - džiaugiasi „SpectroCoin“ ir „Bankera“ įmonių bendraįkūrėjas Vytautas Karalevičius.

Būtent toks beveik dešimtmetį veikiančios įmonės veiklos pobūdis padeda keturis mėnesius išlikti sąrašo viršūnėje ir du mėnesius būti pirmoje vietoje. “Mes rikiuojame kompanijas pagal tai, kiek žmonių per mėnesį kreipiasi į juos dėl darbo. Taip mes galime labai tiksliai įvertinti, kuri įmonė yra populiariausia” – teigia „MeetFrank” padalinio Lietuvoje vadovas Justas Burba.

Programėlė padeda įmonėms rasti specialistus

„MeetFrank“ padeda darbuotojams anonimiškai ieškoti darbo. Platformoje galima sužinoti apie atviras pozicijas įvairiose įmonėse, darbui reikalingus įgūdžius bei atlyginimus. Tuo tarpu darbdaviai mato nuasmenintus darbuotojų duomenis, jų patirtį bei lūkesčius algai. Tik darbuotojui suaplikavus į darbo poziciją, darbdaviui atskleidžiama jo tapatybė.

„Mes padedame profesionalams rasti naujų iššūkių nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Visame pasaulyje turime 120 tūkstančių darbo skelbimų greitai augančiose kompanijose. 35 tūkstančiai šių darbų yra nuotoliu. Darbui Baltijos šalyse turime 4 tūkstančius skelbimų” – teigia Justas Burba.

Darbdaviai pasiruošę priimti ukrainiečius

Didėjant į Lietuvą atvykstančių Ukrainos karo pabėgėlių skaičiui, verslai ruošiasi juos priimti. Lietuvos technologijų sektoriui jau ilgą laiką trūksta įvairių specialistų – pinigų plovimo prevencijos specialistų, produktų vystytojų, testuotojų ir programuotojų. Tikimasi, kad šis trūkumas darbo rinkoje taps galimybe čia atvykstantiems ukrainiečiams įsitvirtinti Lietuvoje.

„Per pastarąjį mėnesį prie mūsų prisijungė jau trys ukrainiečiai. Esame pasiruošę artimiausiu metu įdarbinti dar bent 10. Šiemet „Bankera“ ir „SpectroCoin“ planuoja augti nuo 200 iki bent 250 darbuotojų. Tikimės dalis jų bus iš Ukrainos“ – teigia personalo vadovė Ieva Raciuvienė.

Pasiruošimas jaučiamas visoje darbo rinkoje. “MeetFrank” Lietuvos padalinio vadovas Justas Burba teigia “Programėlėje išskiriame darbdavius, kurie ieško ukrainiečių darbuotojų ir yra pasiruošę padėti jiems čia persikelti. Šiuo metu ukrainiečius priimti yra pasiruošusios 165 kompanijos, kurios siūlo jiems 1400 darbo vietų.”

Konkurencija dėl darbuotojų – itin aštri

Ieva Raciuvienė atkreipia dėmesį, kad apskritai konkurencija dėl darbuotojų yra itin aštri. “Technologinės įmonės stipriai konkuruoja dėl darbuotojų. Vadovaujamės principu, kad

profesionalams mes galime suteikti tinkamą darbo ir poilsio balansą. Tačiau šalia to rūpinamės ir visa eile kitų specialistams svarbių svarbių dalykų: įdomus produktas, išskirtinė industrija ir galimybė prisidėti prie finansinių inovacijų kūrimo”.

“SpectroCoin” biurai yra įkurti Vilniaus, Kauno bei Talino miestų centruose, taip pat darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu. „SpectroCoin“ ir „Bankera“ labiausiai rinkoje išsiskiria galimybe dirbti Ramiajame vandenyne esančioje Vanuatu saloje. “Darbostogų” – darbo ir poilsio išvykų šalys varijuoja nuo nuo Pietų Prancūzijos iki Dubajaus.

Estijos startuolis „Montonio Finance“, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei siūlantis „viskas viename“ tipo e. komercijos atsiskaitymo sprendimus, pritraukė 11 mln. Eur finansavimą. Bendrovė taip pat paskelbė apie savo plėtrą į Lenkiją bei planus šiais metais žengti į daugiau naujų rinkų. Besiruošdama šiam augimui, įmonė siekia išplėsti savo komandą visoje Europoje.

Pagrindinis platformos, kuri siūlo verslui mokėjimų priėmimo paslaugas ir užtikrina sklandų procesą nuo siuntimo iki pristatymo el. parduotuvėms, „A serijos“ finansuotojas – „Index Ventures“. Šiame etape taip pat dalyvavo ir ankstesni investuotojai: „Lithuanian Practica Capital“, „Practica“, „Tera Ventures“, „ffVC“ ir „Superangel“. Prie augančio startuolio sėkmės anksčiau prisidėjo „Wise“, „Pipedrive“ ir „Bolt“ vadovai, tarp kurių – „Bolt“ generalinis direktorius Markus Villig ir buvęs „Adyen“ vykdomasis direktorius Myles Dawson, dabar prisijungiantis prie „Montonio“ valdybos.

„Montonio“ platforma per vieną integruotą savitarnos sistemą leidžia prekybininkams sklandžiai priimti banko mokėjimus ir tvarkyti įvairias el. prekybos paslaugas, nuo finansavimo iki pristatymo ir pinigų grąžinimo valdymo. Ši platforma sprendžia dažną e. komercijos verslo problemą, kai įmonės priverstos naudotis keliomis sistemomis ir dėl to patirti didesnes sąnaudas arba pasikliauti sprendimais, kurie nėra pritaikyti jų rinkai.

„Smulkūs ir vidutinio dydžio prekybininkai paprastai gauna standartinius pasiūlymus iš tradicinių mokėjimų bei logistikos paslaugų tiekėjų. Dažnu atveju jie negali priimti dalies mokėjimų, yra apmokestinami priemokomis už mažas sumas ir turi derinti daugybę skirtingų sprendimų. Tai reiškia, kad verslas patiria didesnes išlaidas ir negali užtikrinti aukščiausios kokybės klientų aptarnavimo. Mes norime tai pakeisti“, – sako „Montonio“ generalinis direktorius ir vienas iš bendrasteigėjų Markus Lember.

„Montonio“ yra viena iš bendrovių, pasirinkusių savo mokėjimų įstaigą įkurti Lietuvoje. Domas Dieliautas, Lietuvos padalinio vadovas, vertina čia sudarytas sąlygas finansinių technologijų startuoliams vystyti: „Lietuva turi gerai išvystytą infrastruktūrą su daugybe organizacijų, verslo centrų, inkubatorių ir pasižymi į ateitį orientuotu požiūriu. Mums labai svarbu, kad turime čia savo biurą ir juridinį vienetą, nes tai – didžiausia Baltijos šalių rinka ir viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal sąlygas „fintech“ startuoliams augti.“

Pritrauktas investicijas įmonė planuoja panaudoti ir savo pajėgumams Vilniuje plėsti. Jau šiuo metu aktyviai ieškoma programinės įrangos kūrėjų, pardavimų, pinigų plovimo prevencijos, atitikties ir kitų sričių specialistų, kurie galėtų netrukus prisijungti prie komandos.

Kaip savo stiprybę bendrovė išskiria tai, kad naudodamiesi jų platforma, verslai gali atsisakyti keleto tiekėjų, kad galėtų priimti tiesioginius pavedimus, „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir kitas mokėjimų formas. Platformos specifika leidžia lengvai pritaikyti ją konkretiems vietiniams poreikiams pasitelkiant platų paslaugų spektrą – nuo siuntimo iki prekių bei pinigų grąžinimo.

„Montonio“ sprendžia tikrai svarbų, bet nepakankamai aptarnaujamą elektroninės prekybos infrastruktūros aspektą – viską, kas vyksta po apmokėjimo. Organiškas šio verslo augimas rodo tikrą jų produkto paklausą ir poreikį“, – sako Julia Andre, viena iš „Index Ventures“ partnerių. Kartu su Jan Hammer jie prisijungia prie startuolio valdybos.

Buvęs „Adyen“ generalinis direktorius Myles Dawson, prisijungiantis kaip investuotojas ir valdybos narys teigia, kad investuotojams patraukli „Montonio“ vizija pateikti visapusišką el. prekybos sprendimą nuo mokėjimo momento, kurioje pabrėžiamas perėjimas nuo individualių mokėjimo produktų prie naujos kartos el. prekybos platformų, prekybininkams teikiančių daugiau vertės ir pagerinančių klientų patirtį.

„Montonio“ Baltijos šalyse jau turi daugiau kaip 3000 klientų – e.komercijos prekybininkų, kurie naudojasi įvairiais jų sprendimais. Tarp platformos klientų Lietuvoje – tokie prekės ženklai kaip „Gera dovana“ ir „Forum Cinemas“. Pernai „Rockit“ organizuojamuose Lietuvos „fintech“ startuolių apdovanojimuose bendrovė pateko į trumpuosius sąrašus dviejose nominacijose.

Estijos startuolis „Montonio Finance“, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei siūlantis „viskas viename“ tipo e. komercijos atsiskaitymo sprendimus, pritraukė 11 mln. Eur finansavimą. Bendrovė taip pat paskelbė apie savo plėtrą į Lenkiją bei planus šiais metais žengti į daugiau naujų rinkų. Besiruošdama šiam augimui, įmonė siekia išplėsti savo komandą visoje Europoje.

Nors mygtukiniai telefonai galia ir suteikiamomis galimybėmis negali konkuruoti su išmaniaisiais, pasaulyje jų pardavimai vis dar skaičiuojami šimtais milijonų. Kas juos perka, kam naudoja ir kokį vaidmenį jie atlieka Rusijos užpultoje Ukrainoje?

Šių metų dizaino oskarais vadinamuose prestižiniuose „Red Dot" apdovanojimuose „Philips" TV ir garso gaminiai laimėjo net keturis  apdovanojimus už išskirtinį gaminio dizainą. Šie apdovanojimai dar kartą įrodė, kad „Philips” siekia aukščiausių Europos dizaino standartų. 

Keturis apdovanojimus pasidalino septyni nauji produktai, kuriuos sukūrė „TP Vision" komanda Amsterdame. Tai televizoriai „Philips Ambilight TV OLED+907" ir „Philips Ambilight TV OLED+937", „Philips Fidelio" belaidžiai namų garso produktai bei „Philips Sports Bluetooth" garsiakalbiai. 

Komisija vertina net tik produkto estetiką: jau daugiau nei 60 metų „Red Dot“ apdovanojimai geriausius gaminius renka atsižvelgdami į jų dizaino funkcionalumą, kokybę, ergonomiką ir įdiegtas naujoves, o pastaruoju metu ypač kreipia dėmesį į patvarumą bei ekologiją.

Šiais metais apdovanojimams buvo pristatyta daugiau nei 5500 produktų iš viso pasaulio. Pagal devynias savybes gaminius vertina nepriklausoma tarptautinė penkiasdešimties profesionalų komisija, o vertinimai trunka keletą dienų. 

Komentuodamas naujus apdovanojimus „TP Vision“ vyriausiasis dizaineris Rod White džiaugėsi, kad „Red Dot“ apdovanojimai dar kartą pripažino unikalų bendrovės požiūrį į plataus vartojimo elektronikos gaminių dizainą. „Sąmoningai vengiame paviršutiniškumo ir stengiamės, kad klientas galėtų didžiuotis produktu nuo pat įsigijimo akimirkos per visą gaminio gyvavimo laikotarpį", – sakė jis. 

Prestižinius apdovanojimus pelnę „Philips" TV ir garso gaminiai: 

„Philips Ambilight TV OLED+907" – iš natūralių medžiagų pagamintas minimalistinio dizaino televizorius, kurio „Bowers & Wilkins" garsiakalbiai apgaubti „Kvadrat" akustiniu audiniu; pasukamas stovas pagamintas iš tamsaus satino spalvos aliuminio, o nuotolinio valdymo pultelis apvilktas „Muirhead" oda. Dizaino sprendimai sujungti su išskirtine garso ir vaizdo kokybe, garantuojančia vartotojo pasitenkinimą įsigytu produktu. 

„Philips Ambilight TV OLED+937" televizoriaus garsiakalbiai „Bowers & Wilkins" apvilkti „Kvadrat" akustiniu audiniu, detalės pagamintos iš tamsaus satino spalvos aliuminio, o keturių pusių „Ambilight" nuotolinio valdymo pultelis aptrauktas „Muirhead" oda. Tai aukščiausios kokybės televizoriaus etalonas, kurio dizainas lengvai įsikomponuos šiuolaikiškuose namuose. 

„Philips Fidelio" belaidžiai namų garso produktai – akustinės sistemos FB1, garsiakalbis FW1 ir belaidis garsiakalbis FS1 sukuria aukščiausios kokybės filmų ir muzikos garsą. Šie produktai pagaminti iš natūralių medžiagų – net metalinis garsiakalbių tinklelis su „Muirhead" odos detalėmis. 
Šiais metais siūlomi „Philips Fidelio“ produktai gali patenkinti visus vartotojų poreikius – kiekvieną produktą galima naudoti atskirai arba su „PlayFi“ belaide technologija viską įmanoma lengvai prijungti prie namų kino teatro.

„Philips Sports Bluetooth" garsiakalbiai S4807 ir S7807 – nuo ausinių iki nešiojamos kolonėlės su unikaliais apsauginiais dangteliais ir įgilintais spalviniais akcentais, skirtais išgauti puikų skambesį. Tai stilingi produktai, skirti naudoti lauke.

Apie „TP Vision“
„TP Vision Europe B.V.“ („TP Vision“) yra Nyderlanduose registruota įmonė, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Amsterdame. „TP Vision“ priklauso monitorius ir televizorius gaminančiai „TPV Technology Limited“ (‘TPV’) kompanijai.
„TP Vision“ yra vartotojų mėgstamas televizijos ir garso įrangos žaidėjas. Daugiausia dėmesio kompanija skiria „Philips“ prekės ženklo televizorių (Europos, Rusijos, Vidurinio Rytų, Pietų Amerikos, Indijos rinkose ir tam tikrose Azijos bei Ramiojo vandenyno šalyse) ir garso gaminių visame pasaulyje vystymui, kūrimui ir marketingui pagal Koninklijke Philips NV išduotą prekės ženklo licenciją. Stiprų „Philips“ prekės ženklą „TP Vision“ derina su savo produktų kūrimo ir dizaino patirtimi, veiklos žiniomis šioje pramonės šakoje. Kurdami produktus tikime, jog galėsime vartotojams pasiūlyti puikią garso ir vaizdo patirtį.

Tadas Žiemys – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto alumnas, 2015 m. pristatęs programėlę „Smart Museum“, kuri Mykolo Romerio universiteto rengtose mobiliųjų programėlių dirbtuvėse „App Camp 2014“ iškovojo geriausiosios vardą.

Visai neseniai į aukštumas iškilo kitas T. Žiemio, šįkart kartu su žmona Rasa Gentvilaite-Žiemiene, įgyvendintas projektas „Dogo“. Jį pastebėjo „Apple“, o galiausiai lietuvių kurta programėlė sulaukė tarptautinio pripažinimo – pritraukė 3 mln. JAV dolerių investiciją. Drauge su Tadu kalbamės apie pradžių pradžią: universiteto laikus, sunkų kelią, kurį teko įveikti, ir dieną, kai nusišypsojo sėkmė.

Kas įkvėpė vystyti „Dogo“ – programėlę, skirtą šuniukų augintojams?

Idėja kilo tuomet, kai pasiėmėme savo šuniuką Ūdrą iš prieglaudos prieš kiek daugiau nei 11 metų. Pabandėme apsilankyti šunų treniravimo mokyklėlėje ir supratome du dalykus: Ūdrai nelabai patinka kitų šunų kompanija ir, nors padeda specialistai, daug reikia dirbti ir namuose patiems. Kadangi matėme, kaip jai smagu mokytis triukų ir komandų, pradėjome ieškoti, kas gi galėtų mums padėti treniruotis namuose ir... nieko neradome. Taip ir gimė idėja – patiems sukurti programėlę, kuri pagelbėtų auklėjant šuniukus. Aišku, iš pradžių padėjome ją į, kaip aš mėgstu sakyti, „gerų idėjų“ stalčiuką. Kiek vėliau aš pabaigiau magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete ir išvykau į Berlyną. Ten dirbau vienoje kompanijoje, kūrusioje smegenų treniravimo programėles, buvo be galo įdomu, tačiau po pusantrų metų jie nusprendė pakeisti veiklos kryptį. Tada supratau, kad noriu kurti ir vystyti savo idėją, o programėlė šuniukams – labiausiai verta dėmesio. „Dogo“ plėtoti ėmėme kartu su žmona Rasa, mat ji veterinarė, o aš programuotojas – superkomanda. Iš pradžių dirbome ir po darbo, ir savaitgaliais, todėl tai buvo tarsi mudviejų hobis. Vėliau viskas pasikeitė.

Ar nenusviro rankos supratus, kad ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi? Kas motyvavo idėją įgyvendinti iki galo, iki sėkmingų rezultatų?

Rankos nenusviro, tačiau iššūkių patyrėme. Sakyčiau, jog iki pat tol, kol pasirodė pirmoji „Dogo“ versija, buvome labai gerai nusiteikę, kupini vilčių ir kiek naivoko tikėjimo, kad tai bus geriausia programėlė pasaulyje. Žvelgiant į praeitį, pirmi pusantrų metų mums tikrai buvo sunkūs: vartotojai „Dogo“ sunkiai rasdavo paieškos topuose, atsisiuntimų beveik nesulaukdavome, kiek patys pasireklamuodavome, draugams parodydavome, tokius rezultatus ir turėdavome. Buvo laikotarpis, kai sau pasakėme: na, nesiseka, bet pabandykim dar tris mėnesius, o po to ką nors kita sugalvosim. Tai štai, po tų trijų mėnesių buvo dar trys ir dar... taip galiausiai ir „nepavyko“ projekto apleisti – aplankė sėkmė. Nenuleidome rankų, nes buvo labai smagu dirbti kartu su Rasa – ji yra pati geriausia bendradarbė. Be to, jau tada turėjau nemažai patirties kuriant programėles, patiko pasirinkta sfera: pradėjau be galo daug domėtis apie šunis, o kuo daugiau žinai, tuo daugiau norisi dar sužinoti.

Kaip vis dėlto nutiko, kad „Dogo“ galiausiai sulaukė pasisekimo?

Kai tik programėlė atsirado išmaniųjų telefonų parduotuvėse, atsisiuntimų buvo, tačiau, rodos, per akimirksnį jų skaičius priartėjo prie nulio. Pirmiausia sėkmė nusišypsojo po pusantrų metų – buvo vasario 16 d., kai „Apple“ Lietuvos šimtmečio proga paskelbė geriausių programėlių penketuką, į šį sąrašą pateko ir mūsų „Dogo“. Kitas kartas, kai buvome pastebėti, nutiko tada, kai apie mus paskelbė Lietuvos programėlių parduotuvėje. Tuomet gavome puikią progą susipažinti su regiono atstovu, jis davė naudingų patarimų, susidomėjo mūsų veikla ir paprašė nuolat informuoti apie naujienas. Po šios pažinties programėlė ėmė organiškai populiarėti – pamažu kilo į viršų paieškos rezultatuose, kartu daugėjo ir atsisiuntimų. Taigi, situacija pamažu taisėsi, taip ir pradėjome augti.

Kuo programėlė yra patraukli šunų šeimininkams?

„Dogo“ yra įrankis, leidžiantis „namų darbus“ atlikti originaliau, smagiau, be to, programėlė padeda sekti šuniuko progresą, siunčia priminimus apie treniruotes. Taip pat mes sudarome specialias programas tiems, kurie neturi galimybių lankytis pas dresuotojus, jas vartotojai gali rinktis pagal šunų problemas. Viena šauniausių funkcijų yra ta, kad galima nuotoliniu būdu konsultuotis su treneriu. Ilgai svarstėme, kas iš to, kad gyvūno šeimininkas pažiūrės, kaip reikia atlikti pratimą, ir jį sėkmingai ar nesėkmingai atliks. Taigi, sugalvojome video egzaminus: kai jau šuniukas išmoksta padaryti pratimą, atrakinate egzaminą ir galite jį laikyti. Ką tai reiškia? Jūs nufilmuojate savo augintinį, atliekantį triuką, ir atsiunčiate mums, o mūsų treneriai įvertina rezultatus, t. y., pasako, kas buvo gerai, kas ne, ką ir kaip būtų galima pagerinti, galiausiai nustato, ar išlaikėte egzaminą. Ši funkcija leidžia šuniukų šeimininkams įvertinti savo darbą, mokytis. Mes nenorime užimti šunų mokyklėlių vietos – norime suteikti grįžtamąjį ryšį, dėmesį, pagalbą.

Ar turite viziją, kaip programėlė galėtų atrodyti po kelerių metų? Kokie ateities užmojai?

Turime ilgalaikę viziją – „Dogo“ galėtų tapti tokia programėle, kuri lydėtų šuniuką visą gyvenimą, padėtų jam augti kartu su šeimininku. Svarbiausia – mokytis, užmegzti pradinį ryšį, kurti draugystę. Vėliau, augant, atsiranda įvairių problemų, o mes norime padėti jas spręsti. Programėlė galėtų tapti geriausio šeimininko vadovu, žinynu – čia galėtumėte rasti visus atsakymus į iškilusius klausimus, pavyzdžiui, ką daryti, jei išvykstate atostogų, koks geriausias šunų draudimas, kokį maistą rinktis ir pan. Teiktume informaciją ir apie sveikatos sutrikimus. Trumpai tariant, norime būti patikimas informacijos šaltinis, kuriuo šunų šeimininkai galėtų pasikliauti visada – nuo keturkojo gimimo iki pat senatvės.

Panašu, kad net ir „Dogo“ socialiniuose tinkluose daugiau reakcijų sulaukiate iš užsieniečių. Ar galima sakyti, kad programėlė yra orientuota į užsienio rinkas?

Didžiausią dalį vartotojų sudaro šunų šeimininkai iš Šiaurės Amerikos – jų yra apie 25 proc. Lietuvoje „Dogo“ naudojama ne taip aktyviai. Programėlė pasiekiama iš viso net dvylika kalbų, didžiausios vartotojų grupės tos, kurios ją naudoja anglų, ispanų, vokiečių, portugalų kalbomis. Tačiau turime vartotojų iš viso pasaulio, įskaitant Japoniją! Iš tiesų, mes nuo pat pradžių fokusavomės į tarptautinę rinką. Žvelgiant iš verslo perspektyvos, programėlės neapsimoka versti į lietuvių kalbą – mūsiškių vartotojų paprasčiausiai yra per mažai. Bet vien dėl to, kad tai yra mūsų gimtoji kalba, mes išvertėme programėlę ir tuo labai džiaugiamės ir didžiuojamės.

Dažnai susiduriame su požiūriu, jog norint pradėti vystyti verslo idėją reikia turėti didelį pradinį kapitalą. Ar tai yra tiesa?

Tikriausiai ne. Informacinių technologijų sferoje dažniausiai reikia pinigų sau pačiam, kad išgyventum (juokiasi). Svarbiausia – turėti reikiamų įgūdžių, nes jų būtinai prireiks ne tik vystant idėją, bet ir norint papildomai užsidirbti. „Dogo“ įgyvendinimą mes ir pradėjome naudodami savas santaupas, nes investuotojų neatsiranda iš niekur – jų reikia prisitraukti. Vis dėlto nemanau, kad sėkmė labiausiai priklauso nuo pinigų, – juk programuotojui tereikia kompiuterio.

O ar sudėtinga pritraukti investuotojų?

Jei turi tik idėją – taip, labai sudėtinga. Gerų idėjų turi visi, todėl, jeigu negalite pasiūlyti bent jau pirminio produkto, investuotojų paieškos gali būti bergždžios. Na, jei jau seniau sukūrėte sėkmingą projektą arba esate kokios nors srities ekspertas, galbūt užteks ir verslo plano, idėjos. Visais kitais atvejais investuotojams reikia parodyti, kad kuriate vertę, kad vartotojams tai patinka, – būtina turėti įrodymą, jog jūsų idėja veikia. Pirmuosius investuotojus mes pritraukėme turėdami milijoną „Dogo“ atsisiuntimų, taigi, buvome nemažai pasiekę. Žinoma, mūsų istorija yra mūsų istorija.

Studijavote VDU. Kokie įspūdžiai, prisiminimai aplanko iš tų laikų?

VDU baigiau ir bakalauro, ir magistro studijas. Mano magistro darbas buvo apie smegenų ir kompiuterio sąsajas: tyrinėjau įrenginius, kurie skaito signalus smegenyse, ieškojau, ką galima tuo pasiekti. Iškėliau hipotezę: ar naudojant smegenų signalų skaitymo prietaisus įmanoma pasakyti, kad žmogui, žiūrinčiam į paveikslą, jis patinka. Galiausiai iš to nieko neišsivystė, bet buvo be galo įdomu šioje srityje praplėsti žinias. Taip pat įspūdį paliko galimybė dalyvauti mokslinėse konferencijose – čia sutikau žmonių, tikrų mokslininkų, kurie atlikdami tyrimus gali matyti mūsų ateities gyvenimo tendencijas. Tai buvo kažkas nepakartojama – atrodė, kad prisilietęs prie šios srities išgyvenau fantastinį filmą, kuriame prisidėjau prie mūsų visų ateities kūrimo. Be to, suvokiau vieną dalyką – kuo labiau pradedi suprasti, tuo labiau supranti, kad iš tikrųjų nieko nesupranti. Nuoširdžiai galiu pasakyti, jog man labai patiko studijuoti VDU. Puiku tai, kad, nors mokaisi, pavyzdžiui, informatiką, čia gali pažinti ir kitus mokslus – psichologiją, marketingą ir daugybę kitų. Tai suteikia galimybę plėsti požiūrį į pasaulį, problemas, galiausiai juk tai mus, kaip asmenybes, ir formuoja.

Ką galėtumėte patarti jauniesiems programėlių vystytojams, studentams, turintiems verslo idėją?

Kai buvau studentas, man labai pasisekė, nes turėjau galimybę dirbti su VDU Informatikos fakulteto dėstytoju a. a. Egidijumi Vaškevičiumi. Jis buvo nuostabus žmogus, Multimedijos laboratorijos vadovas. Būtent ten ir praleidau daugybę dienų diskutuodamas, klausydamas visokiausių istorijų, semdamasis žinių iš savo srities specialistų. Universitetas man labai patiko – tai yra vieta, kurioje, priešingai nei versle, bet koks rezultatas yra reikšmingas. Versle „sėkmė“ yra ganėtinai griežtai apibrėžta sąvoka – tau arba pasisekė, arba ne, o aukštojoje mokykloje net ir nesėkmingai atliktas eksperimentas duoda vaisių, nes tu ką nors išmoksti, išbandai. Naujų dalykų paieškos turi tokį pat svorį kaip ir rezultatas. Puiku tai, kad būtent universitete tam yra suteikiamos visos sąlygos, netgi drąsinama mėginti, ieškoti, atrasti. Skatinu studentus būtent nuo to ir pradėti. Kitas dalykas: vystyti projektą vienam yra įmanoma, tačiau labai sunku, todėl svarbu, kad ką nors darydami turėtume bendrakeleivių, kurie būtų pasiryžę investuoti save į idėjos plėtojimą, – žymiai lengviau drauge patirti nesėkmes, o jų dažnu atveju nutinka. Juk vienas lauke ne karys, ar ne? 

Su Tadu Žiemiu kalbėjosi Goda Gavėnaitė

Plataus profilio elektronikos gamintojas „Xiaomi“ kovo 31 dieną Austrijos sostinėje, Vienoje pristatė net tris didžiąsias metų naujienas – „Xiaomi 12“ serijos išmaniųjų telefonų modelius „Xiaomi 12 Pro“, „Xiaomi 12“ ir „Xiaomi 12X“, išmaniesiems telefonams puikiai tinkančias belaides ausines „Xiaomi Buds 3T Pro“ ir aktyvaus gyvenimo palydovu tapusį išmanųjį laikrodį „Xiaomi Watch S1“.

Inovacijos visiems – šiuo šūkiu besivadovaujanti įmonė sparčiai plečia savo gamybos apimtis ir siekia rinkoje įsitvirtinti siūlydami itin didelę gaminių įvairovę. „Xiaomi“ siekis – kurti kokybiškas ir pažangias, tačiau visiems lengvai prieinamas technologijas.

„Didžiausia „Xiaomi“ vertybė – bendruomenė. Mes vertiname savo klientų lojalumą ir nuolatos jiems siūlome naujausias technologijas, pažangiausius produktus bei jų atnaujinimus. Klientai yra ne tik pirkėjai, bet ir bendruomenės kūrėjai bei nariai – norime juos džiuginti dovanomis ir ypatingais pasiūlymais.

Mūsų logotipas MI (mission impossible) atspindi dar vieną itin svarbią įmonės vertybę – aukščiausios kokybės technologijas, prieinamas kiekvienam“, – sako „Xiaomi“ marketingo vadovė Baltijos regionui Nijolė Bernotaitė.

Kino salės verti kadrai

„Xiaomi 12“ serijos išmanieji telefonai vartotojams suteikia galimybę kurti profesionalios kokybės kadrus net ir sudėtingomis sąlygomis – judant objektams ar esant prastam apšvietimui. Visi trys nauji įrenginiai turi aukščiausios klasės trigubą kamerų masyvą. 8K raiškos įrašymo galimybė prieinama tiek „Xiaomi 12 Pro“, tiek „Xiaomi 12“ telefonuose.

„Xiaomi 12 Pro“ išsiskiria pažangiausia triguba 50 MP kamera, kurioje įmontuotas „Sony IMX707“ jutiklis. Pastarasis padeda sugerti didelį kiekį šviesos ir taip suteikia greitesnę fokusavimo galimybę bei platesnę spalvų įvairovę.

Ryškus ekranas ir naujosios kartos įkrovimas

Itin taupiai energiją naudojantis „Xiaomi 12 Pro“ turi 6,73 colio įbrėžimams atsparų ekraną. Tiek „Xiaomi 12“, tiek ir „Xiaomi 12X“ suteikia vartotojams įspūdingą spalvų paletę – ekranas atkuria net 68 milijardus skirtingų spalvų.

„Xiaomi 12 Pro“ ir „Xiaomi 12“ turi „Xiaomi AdaptiveCharge“ sistemą, kurios algoritmo dėka telefonas prisitaiko prie įkrovimo įpročių ir taip pailgina baterijos veikimo laiką.

Naudojant „Boost“ rėžimą, „Xiaomi 12 Pro“ išmaniojo telefono baterija visiškai įkraunama vos per 18 minučių.

Klientams – išskirtinės sąlygos

„Xiaomi“ mažmeninės prekybos Baltijos šalyse vadovas Tomas Valantinas džiaugiasi, jog dauguma Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuva, galės pasinaudoti nemoka ekrano keitimo paslauga per 6 mėnesius nuo pirkimo dienos, o „Xiaomi 12 Pro“ vartotojai galės džiaugtis tarptautine garantine paslauga.

Įmonė nepamiršo ir pramogų mėgėjų – „Xiaomi 12“ serijos telefonų vartotojams, kurie nėra išbandę „Youtube Premium“ prenumeratos, pastaroji bus suteikiama nemokamai 3 mėnesiams.

Įtraukiantys ritmai ir magiškas garsas

Sunku įsivaizduoti išmanųjį telefoną be papildomų priedų, todėl „Xiaomi“ turi puikių žinių melomanams. „Xiaomi Buds 3T Pro“ serijos belaidės ausinės suteikia aukščiausios klasės garso kokybę, dėl savo skirtingų garso režimų.

40 decibelų triukšmo slopinimas leidžia atsiriboti nuo foninio triukšmo dirbant ar keliaujant, o įsijungus skaidrųjį režimą – galima mėgautis aiškiais aplinkos garsais. „Xiaomi Buds 3T Pro“ ausinėse esantis patobulinto garso režimas, leis aiškiai girdėti aplinkos garsus ir mėgautis pokalbiu neišsiėmus ausinių.

Aktyvaus gyvenimo palydovas

Nuolat skubantiems, aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjams „Xiaomi“ siūlo „Xiaomi Watch S1“ seriją, kuri turi net 117 kūno rengybos režimų. Lengvas suderinamumas su aktyvaus laisvalaikio programėlėmis leis vartotojams lengvai stebėti savo sveikatą – rinkti informaciją apie miego kokybę arba pasitikrinti kraujo prisotinimo deguonimi lygį.

„Xiaomi Watch S1“ serija palaiko „Bluetooth“ skambučius, leidžia vykdyti mokėjimus naudojant „Swedbank“ ar „Curve“ programėles, turi veikiantį „Alexa“ balso asistentą. Visiškai įkrauta baterija galima naudotis 12 dienų. Naudojant akumuliatoriaus tausojimo režimą, šis laikotarpis gali prasitęsti net iki 24 dienų.

„Xiaomi“ nuolat siekia naujovių, aukštos klasės vartotojų patirties ir veiklos efektyvumo, tačiau tuo pačiu metu pateikia rinkai produktus prieinamomis kainomis, įmonė suteikia galimybę klientams mėgautis geresniu gyvenimu, pasitelkiant naujausias technologijas“, – teigia T. Valantinas.

„Xiaomi“ produktai yra prieinami daugiau nei 100 šalių ir regionų visame pasaulyje. 2021-ųjų metų rugpjūtį bendrovė pateko į „Fortune Global 500“ sąrašą ir užėmė net 84 vietomis aukštesnę poziciją nei 2020-aisiais.