Login to your account

Username *
Password *

Šiandien, kai gyvename nuolatinės skubos, streso ir padidintos triukšmo taršos laikais, svarbu skirti laiko organizmo atsistatymui. Vienas veiksmingiausių būdų tai padaryti – jau šimtmečiais aktualumo ir gydomojo efekto neprarandantys gamtos garsai. Tyrimais nustatyta, kad natūralių gamtos garsų klausymasis gali beveik 30 proc. sumažinti patiriamą stresą, lyginant su urbanistiniais miesto garsais. Todėl technologijų kompanija „Huawei“, kartu su Lietuvos gamtą fiksuojančiu garso operatoriumi Vidmantu Blažiu ir muzikos atlikėju bei prodiuseriu Adu Gecevičiumi pristato unikalų garsovaizdį (angl. soundscape). Jame – virš 30 unikalių Lietuvos miškuose, giriose ir raistuose įrašytų paukščių balsų bei aplinkos gamtos garsų, kurie padės atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienybės triukšmo.

10 minučių trukmės kūrinyje galima išgirsti kokybiškai įrašytus Lietuvos miškų ir jų gyventojų garsus – nuo lakštingalos, juodojo strazdo ar griaustinio prieš lietų. Pasak V. Blažio, miškai, paukščiai bei jų natūralumas šiandienos pasaulyje tampa vis retesne prabanga. 

„Daugelis atgaivos ir ramumos ieško gamtos prieglobstyje. Šiandien žmogaus aplinka yra persotinta įvairiais garsais, urbanistiniais triukšmais ir mechanizmais. Todėl surasti ramią, neužterštą žmogaus keliamais garsais vietą pasaulyje – nelengva užduotis, nes tokių vietų paprasčiausiai beveik neliko. Net esant Amazonės džiunglėse, danguje virš galvos skrenda lėktuvai. Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, situacija taip pat ženkliai suprastėjo – vien padėtis pasienyje su Baltarusija smarkiai pakeitė Dainavos girios, Čepkelių raisto ramybę, garsų paletę. Kita vertus, nors pastaruoju metu intensyviai kertami ir naikinami Lietuvos miškai bei girios, mes šio turto dar šiek tiek turime, nes yra daug šalių, kurios negali pasigirti ar pasidžiaugti tokia žaluma, kuri pas mus dar išliko“, – sako garso operatorius Vidmantas Blažys.

Kodėl gamtos garsų klausytis neatsibosta?

Prodiuserio Ado Gecevičiaus sukurtame garsovaizdyje užkoduota lietuviškų miškų istorija, atskleidžiama tiek autentiškais garsais, tiek subtilia autorine muzika. Pasak jo, šio garsovaizdžio geriausia klausytis ausinėmis, užsimerkus. Kaip išskiria muzikos kūrėjas, būtent gamtos garsų klausytis renkasi ir kosmoso platybėse esantys astronautai.

„Gamta ir jos garsai yra tam tikras chaosas. Būnant miške niekada neišgirsi vienodo skambesio, taip pat atsikartojančių garsų. Todėl šio muzikinio chaoso ne tik malonu klausytis, bet jis ir neatsibosta. Pavyzdžiui, būdami prie jūros mes negirdime visą laiką vienos bangos – girdime jų daug ir jos visą laiką ošia. Būtent todėl tas gausus ir nuolat kintantis gamtos chaosas pradeda veikti kaip raminamieji, atsipalaidavimas. Ši gamtos garsų klausymosi technika itin pamėgta kosmonautų: būdami kosmose, vakuume, kur nėra garso, jie nuolat pasiilgsta Žemės, todėl klausydamiesi gamtos garsų kosmonautai taip kompensuoja pasiilgtų namų, miško ilgesį. Todėl šis mūsų sukurtas garsovaizdis – būtent tokia raminanti kelionė į Lietuvos miškus ir gamtą, kurios geriausia klausytis užsimerkus bei naudojant garso slopinimo funkciją turinčias ausines, pavyzdžiui, naująsias „Huawei FreeBuds Pro 2“, – kūrinį plačiau pristato Adas Gecevičius

Teigiamas gamtos garsų poveikis priklauso ir nuo įrangos

Kaip teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, norint maksimalaus atsipalaidavimo ir teigiamo gamtos garsų poveikio, verta pasirinkti triukšmo slopinimą užtikrinančias ausines.

„Klausant garsovaizdžių, ypatingai, jei norima atsipalaiduoti, nusiraminti ar pabėgti nuo įprasto miesto triukšmo, labai svarbios tampa jo slopinimo funkcijos. Nes šiais laikais aplinkos triukšmas tiek stiprus, kad gali būti girdimas net ir su ausinėmis, ypač tais atvejais, kai klausomasi subtilių, ne visuomet garsių gamtos garsų. Todėl aplinkos triukšmo slopinimas – nepamainomas šiuolaikinių belaidžių ausinių funkcionalumas. Pavyzdžiui, naujosios belaidės ausinės „Huawei FreeBuds Pro 2” turi itin pažengusį aktyvų triukšmo slopinimą – iki 47 dB, dėl ko ausinėmis galima išgirsti kiekvieną, net patį subtiliausią garsą. Taip pat ausinės gerokai viršija žmogaus klausos diapazoną – nuo 14 Hz iki 48 kHz – kas leidžia mėgautis įvairias muzikos kūrinių aspektais, nuo diskanto iki bosų“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

Išgirsti naująjį muzikos kūrėjo Ado Gecevičiaus sukurtą garsovaizdį, kuriame skamba Vidmanto Blažio įrašyti autentiški Lietuvos gamtos garsai, galite čia: 

 

Ilgąjį Joninių savaitgalį žmonės iš didžiųjų Lietuvos miestų traukė kurortų link. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ didieji duomenys rodo, kad į kurortus poilsiautojai pradėjo vykti jau ketvirtadienį, o dažniausiai pasirinkta kryptimi tapo gerų orų nestokojęs Lietuvos pajūris.

Šventinį savaitgalį daugiausiai atostogautojų sulaukė Palanga. Čia žmonės šventė ne tik Jonines, tačiau poilsiavo ir likusias laisvas dienas. Tiek čia, tiek ir kituose lietuvių pamėgtuose kurortiniuose miesteliuose išaugę žmonių srautai laikėsi visą savaitgalį – nuo ketvirtadienio iki pat sekmadienio“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Palangoje – dvigubai daugiau žmonių nei įprastą savaitgalį

Operatoriaus duomenimis, didžiausias žmonių skaičiaus augimas pastebėtas Palangoje – į kurortą jie pradėjo plūsti jau ketvirtadienį. Lyginant su prieš tai buvusiu ketvirtadieniu, apsilankiusiųjų skaičius išaugo net 48 proc. Savaitgalio dienomis augimas buvo dar ryškesnis – žmonių skaičius Palangoje buvo apie 60 proc. didesnis nei savaitgalį prieš tai, o pats pikas pasiektas šeštadienį.

Ryškus poilsiautojų skaičiaus padidėjimas buvo fiksuojamas ežeringose Lietuvos vietovėse – Molėtų, Lazdijų ir Ignalinos rajonuose. Čia saulėtąjį šeštadienį laisvą laiką leido 25 proc. daugiau žmonių nei praėjusį šeštadienį. Taip pat augo ir vykstančių į Zarasų rajono savivaldybę – turistų skaičius, lyginant su praėjusiu šeštadieniu, čia paaugo 19 proc.

Tele2“ didieji duomenys rodo, kad ilgąjį savaitgalį suaktyvėjo ir lietuvių kelionės į kaimynines užsienio šalis. Dažniausiai pasirinkta savaitgalio kryptimi tapo Latvija – šeštadienį čia besiilsinčių lietuvių buvo 80 proc. daugiau, lyginant su prieš tai buvusiu šeštadieniu. Lenkijoje keliautojų skaičius pradėjo augti jau ketvirtadienį, o piką pasiekė šeštadienį – lyginant su prieš tai buvusiu šeštadieniu, turistų iš Lietuvos buvo 32 proc. daugiau.

Šventinę naktį skambino daugiau

Joninių naktį nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto skambučių buvo atlikta 33 proc. daugiau nei įprastai. Šventinę naktį išsiųsta ir kiek daugiau SMS žinučių – jų fiksuota 8 proc. daugiau nei įprastą naktį. Tuo tarpu duomenų suvartojimas buvo labai panašus į įprasto savaitgalio – lyginant interneto sunaudojimą intervale nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto, jis buvo mažesnis vos 3 proc.

Pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,3 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Daugiau nei 100 metų Lietuvoje veikę taksofonai iškeliauja į istoriją. Birželio 20-ąją Vilniaus autobusų stotyje išjungtas paskutinis taksofonas šalyje. Viena pagrindinių nuotolinio bendravimo priemonių buvę taksofonai pastarąjį dešimtmetį tapo visiškai nebenaudojami ir užleido savo vietą pažangesnėms interneto bei mobiliojo ryšio technologijoms.

„Taksofonai buvo įrenginėjami laikais, kai mobilusis ryšys atrodė kaip tolima ateitis. Šiandien internetas veikia net ir kosmose, prie jo prijungti kone visi mūsų kasdieniai pagalbininkai, skambinti galima jau net išmaniaisiais laikrodžiais ir garsiakalbiais, o į gatves išrieda autonominiai automobiliai, kuriuose skamba dirbtinio intelekto kurta muzika. Ateitis jau seniai atėjo, o taksofonus metas perkelti ten, kur jiems ir vieta – į ryšių istoriją“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Šimtmetį pralenkusi technologija

Nors dažnas Lietuvos gyventojas taksofonus sieja su ryškiai mėlynomis būdelėmis, kurių savo laiku buvo apstu daugelyje viešų vietų, ši technologija dienos šviesą išvydo dar 1889 m. Iš Škotijos į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išsikėlusių emigrantų sūnus Williamas Gray‘us patentavo telefono aparatą, kuriuo skambinti buvo galima į jį įmetus pinigų. Ši, tuomet savo amžių pralenkusi technologija, buvo įrengta pačiame Hartfordo centre, šalies Konektikuto valstijoje. Per šimtmetį JAV buvo įrengta daugiau nei du milijonai taksofonų.

1903 m. pirmasis taksofonas buvo įrengtas Jungtinės Karalystės sostinėje Londone, o jau 1913 m. skambučius galėjo atlikti ir į miesto paštą atvykę Vilniaus gyventojai. Dar po kelių dešimtmečių, 1932-aisiais, viešasis telefonas-taksofonas įrengtas Šiaulių geležinkelio stotyje.

„Taksofonai buvo įrenginėjami centriniuose paštuose, stotyse, ligoninėse, daugelyje įstaigų ir gatvėse, kur praeidavo dideli žmonių srautai. Tai buvo pagrindinė bendravimo priemonė, leidusi palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Per daugiau nei šimtmetį besitęsusią taksofonų istoriją galime matyti daugybę bandymų, siekiant šią technologiją padaryti dar patogesne, plačiau prieinama ir saugesne“, – kalba „Telia“ technologijų vadovas A. Šemeškevičius.

Aktyvių veiksmų, skatinančių ryšio plėtrą Lietuvoje netrūko ir iki pirmųjų taksofonų atsiradimo. 1888 m. Prūsijai priklausiusioje Klaipėdoje atidaryta telefonų stotis-rankinis komutatorius. Po kiek mažiau nei dešimtmečio telefonų stotis su telefoniste atidaryta ir Vilniuje, Šv. Jono ir Didžiosios gatvių kampe, Radvilų rūmuose. Ši stotis tuo metu turėjo 150 abonentų ir 12 darbuotojų. Netrukus telefonų stotys buvo atidarytos ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Nuo tūkstančių iki kelių dešimčių

Po Antrojo pasaulinio karo ėmus plėstis fiksuotajai telefonijai, intensyviai pradėtas kurti ir taksofonų tinklas. Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje vietiniai pokalbiai monetiniais taksofonais kainuodavo dvi kapeikas, o tarpmiestiniai skambučiai – 15 kapeikų.

„Svarbus žingsnis taksofonų modernizavimo link buvo 1993 m., kai nepriklausomybę vėl atgavusioje Lietuvoje pradėti įrenginėti itališki korteliniai taksofonai „Urmet“. Nusipirkus magnetinę kortelę, kurią sudarė 25, 50, 100 ir 200 televienetų, buvo galima naudotis tarpmiestinėmis ir tarptautinėmis paslaugomis, nemokamai paskambinti specialiųjų tarnybų telefonų numeriais. Šį etapą mini ir simbolinė tuometinio „Lietuvos telekomo“ magnetinė kortelė su Jono Pauliaus II atvaizdu, skirta jo vizitui šalyje atminti. Dėl savo populiarumo magnetinės kortelės netruko tapti ir puikia rinkodarine priemone – ant jų atsirasdavo didžiausių Lietuvos įmonių reklamos“, – prisimena A. Šemeškevičius.

Visgi, taksofonų technologija neapsistojo ties magnetinėmis kortelėmis ir jau 1997 m. Lietuvoje buvo pradėti montuoti pažangesnės technologijos „Pulsar“ taksofonai su lustinėmis kortelėmis, leidžiančiomis atsiskaityti ne tik už pokalbius. Būtent šiuo laikotarpiu taksofonų paklausa ir pasiūla stipriai šovė į viršų ir jau 2000 m. įrenginių skaičius Lietuvoje pasiekė net 7,5 tūkst. – tai buvo didžiausias taksofonų skaičius šalies istorijoje. Paskutiniai sovietinio tipo monetiniai taksofonai Lietuvoje kai kur veikė net iki 1999 m. balandžio, kada jie taip pat buvo pakeisti „Pulsar“ aparatais.

„2013 m. buvo užsakyta paskutinis 100 tūkst. lustinių kortelių, o taksofonų skaičius šalyje nukrito iki kiek daugiau nei tūkstančio. Šis pokytis neabejotinai buvo susijęs su technologine pažanga ir sparčia mobiliojo ryšio plėtra – vis daugiau žmonių galimybę susisiekti su aplinkiniu pasauliu pradėjo nešiotis savo kišenėje“, – sako „Telia“ technologijų vadovas.

Ilgai trukęs atsisveikinimas

Nors taksofonų populiarumas vis mažėjo, o daugelis pasaulio šalių suskubo juos transformuoti į mobilias meno galerijas, informacines ar Wi-Fi ryšio stoteles, Lietuva buvo likusi viena iš paskutinių Europos Sąjungos šalių, kuriose taksofonų technologija vis dar gyvavo.

Taksofonų šalininkai argumentavo šios technologijos išlaikymo svarbą dėl galimybės paskambinti Bendrajam pagalbos centrui (BPC). Visgi, net ir pagalbos numeriu 112 per metus iš taksofonų buvo skambinama vos pavieniais atvejais. Dar daugiau, beveik garantuotas skambinančiųjų anonimiškumas kėlė papildomus rūpesčius – neretai pasitaikydavo melagingų pranešimų apie galimai užminuotas mokyklas, prekybos centrus ar net oro uostus.

„Taksofonai ilgą laiką buvo laikomi universaliąja paslauga, tad jos teikimas negalėjo būti nutrauktas, o taksofonai turėjo būti išlaikomi operatorių lėšomis. Tik praėjusiais metais į Lietuvos teisę perkėlus Europos elektroninių ryšių kodeksą, prievolės išlaikyti taksofonus nebeliko. Tai suteikė mums galimybę atsisveikinti su technologija, kurios vietą netruks užimti išmanios ir efektyvios šių dienų ryšio priemonės“, – kalba A. Šemeškevičius.

Šių metų pradžioje Lietuvoje dar veikė 99 taksofonai. Pernai šalyje dar buvo 213 taksofonų, 2019 metais  – 392 taksofonai, o 2015 metų pradžioje – 1171 taksofonas. Jų skaičių kasmet mažinti leisdavo Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į kasmet stipriai mažėjančią jų naudojimo statistiką.

Nors šiandien kišenėje nešiojamės išmaniuosius telefonus, kuriais už prekes galime atsiskaityti kone kiekvienoje parduotuvėje, palikę piniginę namuose greičiausiai vis tiek nedvejoję apsisuktume ir grįžtume. Paradoksalu, bet šis moderniausių technologijų pripildytas įrenginys vis dar priverstas nukelti skrybėlę prieš šimtmečius gyvuojantį aksesuarą. Tačiau „Google“ ir „Apple“ šiemet nusprendė padaryti tam galą ir tradicines pinigines galutinai paversti muziejaus eksponatais.

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, karantino laikotarpiu skaitmeninių piniginių naudotojų skaičius pakilo nuo 900 milijonų iki beveik 1,5 milijardo, tačiau analitikų teigimu, iš jų fizinių piniginių visiškai atsisakė tik labai maža dalis.

„Priežastis, kodėl dauguma žmonių vis dar negali apsieiti be tradicinės piniginės – akivaizdi. Joje laikome ne tik mokėjimo, bet ir nuolaidų, asmens tapatybės, sporto klubo bei kitas korteles, kurių išmanusis kol kas dar negali pakeisti. Visgi neseniai „Google“ ir „Apple“ pristatytos skaitmeninių piniginių naujienos netolimoje ateityje leidžia tikėtis, kad visas tradicinės piniginės turinys persikels į mūsų išmaniuosius telefonus“, – teigia „Telia“ telefonų pardavimų vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Ilgas ir duobėtas išmaniųjų piniginių kelias

Pasak R. Marcišauskienės, skaitmeninės piniginės idėja toli gražu nėra nauja. Ją 2011 metais savo kurtam „Nexus“ telefonui pristatė „Google“, leidusi talpinti įvairius kuponus ir per NFC ryšį atlikti mobiliuosius mokėjimus. Deja, tuo metu pasaulyje dar nebuvo išpopuliarėjusios bekontaktės banko kortelės, todėl prekybininkai neskubėjo įsigyti bekontakčius mokėjimus palaikančios įrangos, kas galiausiai lėmė „Google Wallet“ žlugimą.

„Apple“ iš konkurentų patirties pasimokė, todėl 2012 metais pristatytoje „Apple Passbook“ programėlėje mobiliųjų mokėjimų galimybės nebuvo – joje buvo galima laikyti tik skrydžio ir renginių bilietus bei kuponus. Virtualių atsiskaitymų lūžis įvyko 2014 metais, debiutavus „Apple Pay“ ir po metų jos pėdomis pasekus „Android Pay“ bei ne visuose regionuose prieinamai „Samsung Pay“ paslaugoms. Nors jų kelias taip pat nebuvo rožėmis klotas, šįkart šios mobiliųjų mokėjimų programos per keletą metų įsitvirtino didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje, įskaitant Lietuvą.

„Nenuostabu, kad skaitmeniniams atsiskaitymams įgaunant pagreitį technologijų gigantai sugrįžo prie skaitmeninės piniginės idėjos. Gegužę vykusioje „Google I/O“ konferencijoje bendrovė „Google Pay“ programėlę vėl pervadino į „Google Wallet“, pabrėždama nuo šiol platesnę jos atliekamų funkcijų gamą. Tuo metu „Apple“, pervadinimo procedūrą atlikusi jau prieš kurį laiką, šią savaitę surengtame „WWDC“ renginyje „Apple Wallet“ suteikė dar daugiau autonomijos ir galimybių“, – pasakoja ekspertė.

Skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai ir viešbučio raktai

„Telia“ atstovės teigimu, pagrindinė sritis, kur „Google“ ir „Apple“ deda daugiausiai pastangų – perkelti asmens tapatybės dokumentus į išmanųjį telefoną. Tam tikros JAV valstijos savo gyventojams tokią galimybę jau suteikė, tad skrendant lėktuvu ar norint išsinuomoti automobilį nebereikia iš piniginės traukti nei tapatybės kortelės, nei vairuotojo pažymėjimo.

Maža to, virtualūs dokumentai leis savo tapatybę patvirtinti privačiau. Pavyzdžiui, elektroninės prekybos aplikacijoms, kurioms privaloma patikrinti amžių parduodant tam tikras prekes, nebereikės fotografuoti visos tapatybės kortelės – jūsų išmanusis joms suteiks tik patvirtinimą, kad esate sulaukęs reikalaujamo amžiaus be įvairias grėsmes keliančio kitų duomenų atskleidimo.

„Deja, asmens identifikacijos dokumentų perkėlimas į skaitmeninę piniginę nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Tam reikia sukurti saugius skaitmeninio patvirtinimo kanalus, užtikrinti, kad dokumentas būtų maksimaliai šifruotas ir prie jo prieigą turėtų tik patikrintos aplikacijos, pakeisti tam tikrus valstybinius ir tarptautinius reglamentus bei surasti metodų, apsaugančių nuo sukčiavimo. Dėl šios priežasties ES siekia iš pradžių sukurti nuosavą asmens dokumentų skaitmeninę piniginę ir tik vėliau svarstyti apie integracijas su „Google“ ir „Apple“ paslaugomis“, – aiškina pašnekovė.

Kita vertus, „Google“ ir „Apple“ deda visas pastangas į išmanųjį telefoną perkelti ne tik šiuos svarbius dokumentus, bet ir tokį mūsų piniginėje atsiduriantį dalyką, kaip viešbučio kambario atrakinimo kortelė. Skaitmeninė jos versija, jau prieinama tam tikruose didžiausių viešbučių tinklų filialuose, suteiks galimybę raktą gauti iškart po kambario užsakymo, be būtinybės eiti į registratūrą, ir netgi elektroniniu paštu arba „WhatsApp“ žinute jį išsiųsti į svečius ateiti ketinančiam draugui. Tik laiko klausimas, kada skaitmeninėje piniginėje atsidurs nuolatiniai transporto bilietai, sporto klubo abonementai ir nuolaidų kortelės.

Dar daugiau priežasčių atsisakyti piniginės

Siekdamos, kad vartotojai skaitmenines pinigines naudotų dar dažniau, abi bendrovės ne tik ieško būdų į jas perkelti didesnę tradicinės piniginės turinio dalį, bet ir suteikti papildomo funkcionalumo. Geras to pavyzdys – „WWDC“ konferencijoje pristatyta „Apple Pay Later“ funkcija, kuri už prekes leis mokėti keturiomis lygiomis dalimis be jokių palūkanų. Įdomu tai, jog šią paslaugą be jokios finansinės įmonės pagalbos teiks pati „Apple“, o vartotojui pakaks tik pridėti savo turimą banko kortelę.

Be to, nuo šiol užsisakius prekę internetu „Apple Pay“ gebės automatiškai surasti jos siuntos sekimo numerį ir patogiai pateikti informaciją apie pristatymą. Tuo metu smulkiuosius verslininkus, prekiaujančius per įvairias muges ar renginius, atsisakyti grynųjų turėtų paskatinti galimybė gauti skaitmeninius atsiskaitymus be jokios specialios įrangos – kompanija „Apple Pay“ palaikančius „iPhone“ įgalino veikti kaip mokėjimų terminalą ir priimti bekontakčius mokėjimus.

„Beveik nėra abejonių, kad skaitmeninės piniginės galiausiai visiškai pakeis tradicines. Jos yra kur kas funkcionalesnės, lankstesnės, o svarbiausia – veikia įrenginyje, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos. Vis dėlto Europoje asmens tapatybės dokumentų perkėlimas dėl būtinybės išspręsti tam tikrus teisinius bei techninius klausimus šiais metais dar greičiausiai neįvyks, tad tradicinę odinę piniginę ar sumažintą jos versiją dar turėsime su savimi nešiotis bent porą ateinančių metų“, – apibendrina „Telia“ telefonų pardavimų vadovė R. Marcišauskienė.

Lietuva jau netrukus galutinai atsisveikins su taksofonais, kurie daug dešimtmečių buvo viena pagrindinių viešai prieinamų ryšio priemonių. Vyresni gyventojai dar atsimena ne tik taksofonus, į kuriuos metė monetas ar kišo magnetines korteles, bet ir įvairias gudrybes, kurios leisdavo skambinti nemokamai.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ reguliuojamų paslaugų vadovė Vida Gobienė sako, kad, nors pastaraisiais metais taksofonais jau beveik niekas nebesinaudoja, būta laikų, kai tai buvo pagrindinė viešojo ryšio priemonė, o taksofonų tinklo plėtrą visame pasaulyje sustabdė prieš keletą dešimtmečių įsibėgėjusi mobiliojo ryšio technologija.

Nuo 2 iki 15 kapeikų už skambutį

Sovietų okupacijos periodu po Antrojo pasaulinio karo gimę ir augę žmonės puikiai prisimena, kad norėdami paskambinti jie turėjo eiti ar važiuoti iki artimiausio taksofono aparato. Daugiausiai jų būdavo centriniuose paštuose, įstaigose, ligoninėse, stotyse ar gatvėse, kur praeidavo daugiausiai žmonių. O didžiausios grūstys vasarą Palangoje būdavo ne Basanavičiaus gatvėje, o eilėse prie taksofonų.

„Prieš keturiasdešimt metų kartu su fiksuotos telefonijos plėtra, buvo intensyviai kuriamas ir taksofonų tinklas. Septyniasdešimtųjų pabaigoje Lietuvoje daug kur jau buvo galima naudotis tam metui išties moderniais monetiniais telefono aparatais. Pokalbiai mieste kainuodavo dvi kapeikas, o tarpmiestiniai skambučiai – 15”, – teigia V. Gobienė.

Tiesa, žmonės atrasdavo būdų taksofonus pergudrauti ir ryšio paslaugomis pasinaudoti nemokamai ar kitaip pasipelnyti.

„Tam buvo imamasi įvairiausių priemonių – monetų imitacijų, telefono aparato papurtymo ar pastuksenimo ir kt. Būdavo ir taip, kad su dviem monetomis pakalbėti su artimaisiais sugebėdavo kone visas studentų bendrabutis.“, – pasakoja V. Gobienė.

Monetas keitė žetonai ir kortelės

„Telia“ ekspertės V. Gobienės teigimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vietoje monetų buvo naudojami spaudos kioskuose įsigyti žetonai, o pirmieji korteliniai taksofonai pasirodė 1993 m.

„Žmonės greitai pajuto magnetinių kortelių patogumą – jas naudojant nereikėjo kas minutę mesti žetono, o pačioje kortelėje atsispindėjo, kiek minučių žmogus praleido kalbėdamas. Nusipirkus magnetinę kortelę, kurią sudarė 25, 50, 100 ar 200 televienetų, buvo galima naudotis tarpmiestinėmis ir tarptautinėmis paslaugomis, nemokamai paskambinti specialiųjų tarnybų telefonų numeriais“, – apie magnetinių kortelių įvairovę pasakoja V. Gobienė.

Pirmosios magnetinės kortelės išleidimas sutapo su Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitu į Lietuvą, todėl pirmoji kortelė buvo skirta būtent šiam vizitui paminėti. Iš viso „Lietuvos telekomas“ išleido net 45 skirtingų vaizdelių magnetinių taksofono kortelių tiražus.

Pasak ekspertės, netrūko mėginančių pergudrauti ir kortelinius taksofonus – ryšio technologijose šiek tiek labiau besigaudantys netruko pastebėti, kad daugelio taksofonų variniai laidai buvo ne iki galo uždengti. Žinant, kada skambučio metu galima laidus užtrumpinti moneta ar kitu metaliniu daiktu, kalbėti buvo galima neeikvojant kortelės televienetų. Kai šią gudrybę televizijos reportažo metu atskleidė vienas žurnalistikos studentas, taksofonų laidai nuo tokių veiksmų buvo apsaugoti.

Taksofonų aukso amžius

1997 m. buvo pradėti eksploatuoti pažangesnės technologijos ir saugesni „Pulsar“ taksofonai su integroscheminėmis taksofono kortelėmis, apie kuriuos šiandien pirmiausiai ir pagalvojame išgirdę žodį taksofonas.

„Lustines korteles palaikantys taksofonai simboliškai pradėjo daugiau nei du dešimtmečius trukusią mums puikiai pažįstamų taksofonų erą. 50, 100 ir 200 televienetų kortelės turėjo apsaugos modulius, kurie saugojo jas nuo padirbinėjimo, į jas taip pat buvo galima įrašyti daug informacijos, net atsiskaityti už įvairias paslaugas“, – teigia V. Gobienė.

2000 metais taksofonų skaičius Lietuvoje pasiekė per 7,5 tūkst., tačiau su intensyvia mobiliojo ryšio technologijų plėtra jų skaičius pradėjo mažėti. 2013 m. buvo užsakyta paskutinės 100 tūkst. lustinių kortelių, o taksofonų skaičius šalyje jau tesiekė 1 tūkstantį.

Skaičiuoja paskutines dienas

Lietuvoje šiuo metu veikia tik 20 taksofono aparatų, tačiau net ir jais beveik nesinaudojama. „Telia“ duomenimis, pernai iš taksofono aparatų iš viso buvo atlikta vos 2 tūkst. skambučių, o vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių. Dėl to šie aparatai jau per artimiausią mėnesį išeis užtarnauto poilsio.

„Šiandien jau atrodo sunkiai suvokiama, kad norint paskambinti reikėtų eiti į konkrečią vietą, naudoti kortelę su ryšio kreditais ir skubėti užbaigti pokalbį iki jiems pasibaigiant. Technologinis progresas taksofonus pavertė dar vienu labiau muziejui, nei šių dienų komunikacijos poreikiams tinkamu aparatu“, – sako V. Gobienė.

Iki pernai metų pabaigos taksofonų tinklas buvo laikomas universaliąja paslauga, todėl „Telia“ privalėjo užtikrinti jos tiekimą. Tačiau pernai įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams, šis taksofonų statusas buvo panaikintas ir taip sudarytos sąlygos jų išmontavimui.

Visi esame patyrę negerą jausmą, kai ilgiau žiūrint televizorių ima perštėti akys. Tokiu atveju rekomenduojama pabūti užsimerkus, pažiūrėti į tolį ar kambaryje įjungti papildomą šviesą. Geriau apšvietus kambarį akys vargsta mažiau, tačiau tuomet susiduriame su kita problema – šviestuvai atsispindi televizoriau ekrane. „Philips" sukurta unikali „Ambilight“ technologija aplink televizorių sukuria šviesos aureolę, kuri švelnina vaizdą, mažina kontrastą tarp televizoriaus ekrano ir aplinkos, todėl akys nepavargsta. Ją naudodami išvengiame ir atspindžių televizoriaus ekrane. „Ambilight“ šviečia ne tik pagal rodomo vaizdo, bet ir muzikos ritmą, o sporto sirgaliai savo televizorių gali papuošti mėgstamos šalies vėliavos spalvų šviesos aureole.

Mažiau vargsta akys
„Philips“ užsakymu buvo atliktas mokslinis tyrimas apie plokščiaekraniuose televizoriuose įdiegtą „Ambilight“ technologiją*. Dauguma apklaustų respondentų teigė, kad „Ambilight“ padeda sumažinti akių nuovargį. Taip atsitinka dėl to, kad sumažėja kontrastas tarp ekrano ir sienos, šalia kurios yra televizorius.

„Ambilight“ yra „Philips“ sukurta technologija, iš visų televizoriaus rėmo pusių kurianti dinaminę aureolę, kurios spalva koduojama pagal ekrane rodomą vaizdą. Pavyzdžiui, jei žiūrite animacinį filmuką, kuriame daugiausia rausvos spalvos, televizorius aplinką iš visų pusių apšviečia rausvo atspalvio šviesa.

Ši technologija atkuria visas ekrane rodomas spalvas ir, svarbiausia, atlieka tai dinamiškai. Pavyzdžiui, jei vaizdas sudarytas iš besikeičiančių geltonos ir žalios atspalvių, aureolė šią kaitą atkartoja. Bedrovės duomenimis, net 80 proc. pirkėjų keisdami savo senąjį televizorių kitą renkasi su „Ambilight“ technologija – ši technologija jau nuo 2004 metų yra skiriamasis „Philips“ plokščiaekranių televizorių bruožas. Plačiausiai naudojamuose modeliuose „Ambilight“ įrengiama trijose kraštinėse (televizoriaus dešinėje, kairėje ir viršuje), o daugelyje aukščiausios klasės modelių – keturiose kraštinėse.

Daugiau tikroviškumo
Technologija „Ambilight“ didina žiūrėjimo komfortą, stiprina vaizdo tikroviškumo pojūtį, padeda giliau pasinerti į žiūrimą siaubo, veiksmo ar dramos žanro filmą. Nors vaizdas iš tiesų nepasikeičia, susidaro įspūdis, kad jis yra platesnis bei aukštesnis. Vaizdas plečiasi už ekrano ribų, ir atrodo, jo sulaikyti negali jokie rėmai ir kraštai, žiūrovai jaučiasi tarsi atsidūrę filmo sūkuryje ar sporto stadione. 

Pagalbinės funkcijos
„Ambilight“ galima įjungti net kai nieko nežiūrite, taip namie sukursite jaukią atmosferą – švelnią prietemą muzikinei interliudijai ar romantiškam pokalbiui dviese. Spalvų ir šviesos sklaidą galima konfigūruoti ir suasmeninti pagal įvairius parametrus, pavyzdžiui, sienos tipą, šviesos skaistį ir atspalvį. Nustatymas „Relaxed“ (raminantis) yra neabejotinai populiariausias. Jis gerina žiūrėjimo potyrį bei daro teigiamą įtaką psichofiziologiniams rodikliams. Parinkus šią nuostatą filmai apie gamtą ramina, o žiūrėdami sporto laidas žmonės sako besijaučiantys veiklesni ir energingesni.

Šiuo metu Lietuvoje su „Ambilight" technologija įsigyti galima šias „Philips" televizorių modelių serijas: 7506, 7906, 8506, OLED706 ir OLED806.

Apie „TP Vision"
„TP Vision Europe B.V." (toliau – „TP Vision") yra registruota Nyderlanduose, pagrindinė įmonės būstinė yra Amsterdame. „TP Vision" priklauso monitorius ir televizorius gaminančiai „TPV Technology Limited“ (toliau – „TPV") kompanijai.
Daugiausia dėmesio kompanija skiria „Philips“ prekės ženklo televizorių Europos, Vidurio Rytų, Pietų Amerikos, Indijos rinkose bei tam tikrose Azijos bei Ramiojo vandenyno šalyse ir garso gaminių visame pasaulyje vystymui, kūrimui ir marketingui pagal Koninklijke Philips NV išduotą prekės ženklo licenciją. Stiprų „Philips“ prekės ženklą „TP Vision“ derina su produktų kūrimo patirtimi, meistriškumu ir giliomis žiniomis. Kurdami produktus tikime, jog galėsime vartotojams pasiūlyti puikią garso ir vaizdo patirtį.

*Nuoroda į tekste minimą tyrimą – https://www.embedded.com/a-scientific-study-on-the-effects-of-ambilight-in-flat-panel-displays/ 

 

 

Technologijų milžinė „Samsung“ Milane surengtoje parodoje „Bespoke Home 2022“ pristato naujus buitinės elektronikos įrenginius. Šių metų svarbiausi akcentai: erdvės išplėtimo konceptas, tvarumas ir dar daugiau patogumo suteikianti namų technika.

 

Susidomėjimas praėjusių metų „Bespoke Home“ renginiu parodė „Samsung“ vizijos, kaip pagerinti gyvenimą namuose, pasitelkiant įkvepiantį dizainą ir išmaniuosius sprendimus, aktualumą. Šiais metais kompanija toliau ją plėtoja ir siūlo dar daugiau būdų, kaip išnaudoti įrenginių ekosistemos patogumus ir būti tvariems namuose su „Bespoke“ serija.

 

„Bespoke Home 2022“ plėtra

 

Šiais metais pagrindinis akcentas parodoje ‒ atnaujinta virtuvės ir gyvenamųjų patalpų technika, pasižyminti stilingomis spalvomis, atnaujintomis funkcijomis ir aukščiausios kokybės apdaila.

 

Parodoje pristatytos visiškai naujos, dirbtiniu intelektu paremtos „Bespoke“ orkaitės. Jų siūlomos funkcijos, naudojant „SmartThings“ programėlę, gaminti maistą leis paprasčiau ir efektyviau. Funkcija „AI Pro Cooking“ gali atpažinti ingredientus, atitinkamai optimizuoti nustatymus ir stebėti ruošiamą maistą, kad jis nebūtų perkeptas ar nepakankamai iškeptas. Funkcija „Dual Cook Steam“ leidžia naudotojams tuo pačiu metu ruošti ir sveikus garintus patiekalus, ir orkaitėje keptą maistą, naudojant skirtingus nustatymus.

 

Pristatytos naujosios „Bespoke AI“ skalbyklės funkcija „AI OptiWash“ optimizuoja kiekvieną skalbimą, naudodama tinkamą vandens ir skalbiklio kiekį, atsižvelgiant į tai, kiek purvini rūbai. Tuo tarpu, „Bespoke AI“ džiovyklėje įdiegta pažangi „AI Optimal Dry“ funkcija, kuri nuolat stebi vandens kiekį. Be to, patobulintas drėgmės jutiklis aptinka drėgmės ir jos lygio pokyčius, kad sureguliuotų temperatūrą ir džiovinimo trukmę, užtikrinant didžiausią efektyvumą. Negana to, skalbyklė ir džiovyklė „Bespoke AI“ sukurtos taip, kad optimaliai veiktų kartu, todėl jas turintys naudotojai gali išskalbti, išdžiovinti ir paruošti drabužius dėvėjimui per valandą dėl „Super Speed Wash“ ir „Super Speed Dry“ funkcijų.

 

Tvarumas nuo pradžios iki galo

 

Įsipareigojimas padėti aplinkai jau seniai yra „Samsung“ gaminių dizaino pagrindas. Ne išimtis ir naujausi „Bespoke“ prietaisai, kurie nuo pat gamybos pradžios iki jos pabaigos sukurti atsižvelgiant į tvarų gaminio tarnavimą.

 

„Samsung“ „Bespoke“ gaminami taip, kad būtų kuo efektyvesni ir ekologiškesni. Pradedant gamyba, „Samsung“ stengiasi užkirsti kelią dirvožemio taršai, iki minimumo sumažindama gamyklose susidarančių atliekų, įskaitant stiklo duženas, kiekį. Be to, „Samsung“ perdirba skystas medžiagas, pavyzdžiui, alyvos ir dažų atliekas, į degalus, kuriuos vėliau galima panaudoti. Jau 2019 m. „Samsung“ skaitmeninių prietaisų gamybos įmonėse Korėjoje pasiektas 93 proc. pramoninių atliekų perdirbimo lygis, kuris 2021 m. padidėjo iki 98 proc.

 

„Samsung“ taip pat naudoja ekologiškas pakuotes, kurias vartotojai gali panaudoti namuose kitoms reikmėms ir siūlo skaitmenines instrukcijas su QR kodais.

 

„Samsung“ šaldytuvuose naudojamas pažangus skaitmeninis inverterinis kompresorius, o skalbyklėse – tokios technologijos kaip „AI Ecobubble“. Jau nuo 2000 m., naudodama tokias naujoviškas technologijas, kompanija sumažino energijos suvartojimą 67 proc. šaldytuvuose, kurių apačioje įmontuota šaldymo kamera, ir nuo 2011 m. iki 2020 m 53 proc. būgno tipo skalbyklėse. Šių ekologiškų pastangų rezultatas buvo įvertintas „Energy Star“ sertifikatais.

 

„SmartThings Energy“ paslauga taip pat gali padėti vartotojams taupyti energiją patogiai išjungiant nenaudojamus prietaisus, reguliuojant žaliuzes ir oro kondicionierius, taip sumažinant energijos sąnaudas ir formuojant tvarumą užtikrinančius įpročius namuose.

 

Tvarumo procese taip pat svarbus ir buitinio prietaiso tinkamas pašalinimas, jam nustojus tarnauti. Užtikrindama ilgesnį buitinės technikos tarnavimo laiką, nuo liepos mėnesio „Bespoke“ pagrindiniams prietaisų komponentams, tokiems kaip skaitmeninių inverterių varikliai ir kompresoriai, suteikia 20 metų garantiją ‒ ilgiausią „Samsung“ siūlytą garantiją Europoje ir JAV.

 

„Samsung“ gaminiai sukurti taip, kad būtų lankstūs, patvarūs ir efektyvūs, tarnautų ilgiau ir sumažintų atliekų kiekį.

Norite priminimus telefone gauti jums patogiausiu laiku? Išmanieji turi mažai girdėtų galimybių automatizuoti kai kurias funkcijas – tada jomis nereikės rūpintis patiems. Tai leis įrenginiu kasdien naudotis dar patogiau. 3 naudingus išmaniųjų triukus pranešime žiniasklaidai pristato „Bitės Profai“.

„Kartu su operacinių sistemų atnaujinimais vis atsiranda naujų, naudingų funkcijų. Visgi kai galimybių tiek daug, dažnai sunku jas visas pastebėti ir dalis jų nepelnytai lieka užmirštos. Pristatysiu jums tris iš jų, kurias pritaikę savo kasdienybėje, išmaniaisiais įrenginiais galėsite naudotis dar greičiau, lengviau ir efektyviau“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

  1. Priminimai pačiu laiku

Išmaniuosiuose telefonuose galima nustatyti, kad priminimai ekrane pasirodytų būtent tuo metu, kada jų labiausiai reikia. Pavyzdžiui, primintų nusipirkti pieno, kai vaikščiosite po maisto prekių parduotuvę, ar palaistyti gėles, kai būsite sugrįžę iš darbo.

„Norėdami aktyvuoti šią funkciją telefone su „Android“ operacine sistema, atverkite „Google“ programėlę ir spustelėkite savo nuotrauką ekrano viršuje, dešinėje. Pasirinkite „Priminimai“, „Sukurti“ ir įveskite priminimą. Po to pasirinkite „Vieta“ ir programėlė pateiks sąrašą jūsų „Google“ žemėlapiuose išsaugotų vietų. Neradę reikalingos, tiesiog pažymėkite ją žemėlapyje. Tuomet spustelėkite „Saugoti“ ir sugrįžę į „Priminimai“, išskleidžiamame meniu dar kartą pasirinkite norimą vietą ir spauskite „Saugoti“, – aiškina „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„iPhone“ telefone atvėrę „Reminders“ programėlę, pasirinkite „New Reminder“ ir įveskite priminimo tekstą. Spustelėkite „Details“ ir aktyvavę „Location“ jungiklį, nurodykite vietą, kurioje būdami norėtumėte sulaukti priminimo.

  1. Automatinis tylusis režimas

Jei dalyvaudami susitikimuose ar lankydamiesi kultūriniuose renginiuose, nuolat perjungiate telefoną iš ir į tylųjį režimą, jums patiks žinoti, kad išmanusis tą gali padaryti automatiškai. Tokiu atveju jūs vis tiek gausite SMS žinutes ar pranešimus, tačiau be garso ir telefonas nevibruos. Taigi jums nereikės nerimauti, kad išblaškysite kolegas ar žmones renginyje.

„Išmaniojo su „Android“ operacine sistema nustatymuose pasirinkite „Nustatymai“, po to – „Pranešimai“, tada spauskite „Netrukdyti“ ir „Tvarkaraštis“. „Samsung“ leidžia išmaniojo signalus, skambučius nutildyti uždėjus delną ant ekrano arba apvertus išmanųjį ekranu žemyn. Norint aktyvuoti šias funkcijas pasirinkite „Nustatymai“, tada „Išplėstinės funkcijos“, „Judesiai ir gestai“, galiausiai – „Nutildyti gestais“.  

Šią funkciją „iPhone“ aktyvuose nuėję į nustatymus, pasirinkę „Focus“ ir „Do Not Disturb“. Meniu spustelėkite „Add Schedule or Automation“ ir pažymėkite telefono tylos laiką. Pavyzdžiui, tai gali būti valandos, kurias praleidžiate darbe ar miegate. Čia taip pat galite nustatyti, kad tylusis režimas būtų aktyvuotas pasiekus tam tikrą vietovę. Šis režimas leidžia įtraukti išimtis – pavyzdžiui, artimųjų skambučius ar pranešimus, kurie skambėtų garsiai, kad jų nepraleistume.   

  1. Patogiau valdomos programėlės

Kiekvienąkart atvėrę programėlę patenkate į pagrindinį jos ekraną. Pavyzdžiui, spustelėję „Instagram“ ikoną, iškart matote sekamų žmonių naujienų srautą, tačiau norint, tą galima pakeisti.

„Ilgiau palaikę pirštą tuščioje telefono su „Android“ operacine sistema ekrano vietoje, atsivėrusiame meniu spustelėkite „Valdikliai“ ir sąraše pamatysite programėles ir jų siūlomas galimybes. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad kiekvienąkart spustelėję „WhatsApp“ ikoną ekrane, patektumėte į konkretų susirašinėjimą ar atvertumėte kamerą. Iškart po to, neatkėlę piršto perkelkite spartųjį klavišą į bet kurią vietą ekrane ir atleiskite“, – sako „Bitės Profas“.

„iPhone“ telefone ilgiau palaikykite pasirinktą programėlės ikoną ekrane ir iš atsivėrusio sąrašo pasirinkite, ką ten veiksite. Pavyzdžiui, spustelėję „Instagram“, galite iškart patekti į naujo įrašo kūrimo ar susirašinėjimų langą.

Rinkodaros automatizavimo bendrovė „Omnisend“, iki šiol siūliusi sprendimus interneto parduotuvėms, žengia į paslaugų segmentą. Kompanija smulkiesiems verslams, valdantiems internetines ir fizines paslaugų vietas, pradeda siūlyti naują sprendimą – automatinius patvirtinimus ir priminimus apie vizitus.

Šį žingsnį žengti Lietuvos bendrovei leido integracija su Izraelio milžine „Wix.com“, valdančia vieną didžiausių pasaulyje interneto svetainių kūrimo platformų.

„Wix.com“ be bazinių įrankių ir funkcijų savo platformoje verslui siūlo ir įvairius priedus. Pavyzdžiui, norintiems užsiimti prekyba, Izraelio kompanija siūlo plėtinį „Wix Stores“. Maitinimo verslui – „Wix Restaurants“. O teikiantiems paslaugas, pavyzdžiui, kirpykloms, skirtas „Wix Bookings“.

„Būtent su pastaruoju plėtiniu atlikome integraciją“, – paaiškina Laurynas Lovčis, už šiuos darbus atsakingas „Omnisend“ produkto vadovas. 

Trumpai tariant, visi verslai, kurie siūlo paslaugas virtualioje ir fizinėje erdvėje (pvz., kirpyklos, grožio salonai, nuotolinių mokymų bendrovės), ir kurių svetainės sukurtos, naudojant „Wix“ įrankius, nuo šiol galės e. paštu ir SMS žinutėmis siuntinėti savo klientams automatinius priminimus apie vizitus. Dabar tokį sprendinį naudoja poliklinikos.

Vaistas užuomaršoms

Integracija paslaugų teikėjams leis „Omnisend“ platformoje susikonfigūruoti automatines veiksmų sekas, tokias kaip registracijos patvirtinimas, perkėlimas, priminimas ar atšaukimas SMS žinutėmis arba e. paštu.

Kitaip sakant, grožio, sveikatingumo ir kitų sričių specialistams nuo šiol nereikės nuolat sekti kalendorių ir siuntinėti klientams priminimų. Rezervacijų sistema pati informuos klientą apie patvirtintą vizitą ir primins apie pakeistą jo laiką.

Įmonės ir individualūs paslaugų teikėjai praranda užsakymus, mat klientai retai užsirašo ir dažnai pamiršta sutartą vizito laiką. O ir patys specialistai ne visada prisimena, kad reikia klientą informuoti apie artėjantį vizitą ar pakeistą jo laiką. Automatizavimas leidžia nuimti šią atsakomybę nuo abiejų pusių.

Nurodo duris ir siunčia kodus

Visgi, „Omnisend“ produkto vadovas L. Lovčis sako, kad registracijos patvirtinimas SMS kai kuriems klientams yra net svarbesnė funkcija už priminimus.

„Pavyzdžiui, vieno mūsų kliento jogos studija yra įsikūrusi judrios gatvės kampe. Nauji klientai dažnai nerasdavo įėjimo. Dabar automatinėje žinutėje nurodoma, kaip studiją rasti. Problema išspręsta. Kita klientė, pardavinėjanti šunų vedžiojimo paslaugas, nuomojasi privatų šunų parką, į kurį įeiti galima tik su kodu. Per mūsų platformą ji šį kodą įdeda į paslaugos patvirtinimo SMS ir klientams daugiau nebereikia skambinti“, – pavyzdžių pateikia pašnekovas.

Jis priduria, kad daugelis labai vertina SMS funkciją dėl šio kanalo efektyvumo. Esą beveik garantuota, kad klientas SMS pamatys. Tuo metu el. laiškai gali nukeliauti į nepageidaujamų laiškų aplanką ar kitą rečiau tikrinamą pašto dėžutės kampą.

„Manome, kad integracija su „Omnisend“ siūlomu SMS funkcionalumu gali atnešti didelę vertę „Wix“ naudotojams, – sako Orly Gonen, „Wix Bookings“ vartotojų ir rinkų vadovas. – Paslaugų įmonės „Wix“ platformoje, ypač tos, kurios pasikliauja grįžtančiais klientais, dabar gali naudoti pažangų SMS automatizavimą, kuris leidžia išvengti tuščių laiko tarpų neatvykus klientui ir supaprastina verslo komunikaciją SMS žinutėmis“.

Nauja verslo niša

„Omnisend“ produkto vadovas neslepia, kad jau kurį laiką bendrovė į „Wix“ žiūri kaip į didelę galimybę, nes bendrovės sprendimai sparčiai populiarėja.

„Jei ši kryptis pasirodys sėkminga, partnerystę plėsime. Galvojame apie integraciją su „Wix Stores“, kurią naudoja tradiciniai mūsų klientai – interneto prekybininkai. Taip pat norime pritraukti klientus, kurie teikia ir paslaugas, ir pardavinėja prekes. Matome, kad „Wix“ turi daugybę tokių klientų, bet jiems pritaikytų sprendimų beveik nėra. Beveik visi rinkoje esantys įrankiai skirti arba prekybai, arba paslaugoms“, – planus dėsto pašnekovas.

„Wix Bookings“ – jau antras stambaus kalibro „Omnisend“ partneris per pastaruosius 12 mėnesių. Pernai rudenį skelbta, kad JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“, pasiūliusi naują paslaugą „Amazon Advertising“, iš viso pasaulio atsirinko kelias e. rinkodaros paslaugas teikiančias įmones. Tarp jų – ir „Omnisend“.

 

Estijos startuolis „Bilance“ Lietuvoje pristatė automatinę pinigų apskaitos programėlę, padėsiančią privatiems asmenims turėti geresnę savo išlaidų apžvalgą ir kiekvieną mėnesį sutaupyti daugiau pinigų. Taigi, bus lengviau siekti finansinės nepriklausomybės.

Brolių Mihkelio ir Eriko Vetemaa sukurta mobilioji programėlė sujungia visų Lietuvos bankų ir kitų finansinių platformų, pavyzdžiui, Revolut“ ir „Wise“, bankininkystės duomenis. Prisijungus prie banko, programėlė pateikia naudotojo išlaidų ir pajamų apžvalgą, vėliau duomenys yra automatiškai atnaujinami.

„Požiūris į finansinį švietimą Europoje keičiasi, tačiau dar nėra patogių finansų stebėjimo priemonių. Susidomėję laukiame, kaip naudotojai priims naują programėlę ir kiek „Bilance“ padės lietuviams sutaupyti“, – pažymėjo programėlės „Bilance“ kūrėjas ir generalinis startuolio direktorius Mihkelis Vetemaa.

„Europos Sąjungos žingsniai link atvirosios bankininkystės naudotojams atvėrė galimybes patogiai gauti mokėjimų duomenis iš bankų. Mokėjimus suskirstėme naudodami „besimokančias“ sistemas, todėl programėlės naudotojams bus kur kas lengviau apžvelgti savo finansus. Ateityje, naudodami dirbtinį intelektą, ketiname pasiūlyti ir individualizuotas konsultacijas“, – pasidalino vienas iš startuolio įkūrėjų ir technologijų direktorius Erikas Vetemaa.

Ilgainiui broliai planuoja sukurti centralizuotą platformą, kurioje privatūs asmenys išsamiai matys savo ir visų savo šeimos narių finansus – turto, paskolų, investicijų, išlaidų ir pajamų apžvalgą.

Programėlė „Bilance“ vienu metu yra pristatyta Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje. Šiais metais planuojama plėstis ir į kitas Europos šalis. Startuolio komanda buvo atrinkta į šeštąją Estijos „Tehnopol Startup“ įmonių inkubatoriaus grupę, kuri savo kelionę plėtros programoje pradėjo šiais metais.