Login to your account

Username *
Password *

„Huawei“ reikšmingai prisidėjo prie „Android“ kūrimo ir augimo visame pasaulyje. Būdami vieni iš pagrindinių „Android“ pasaulinių partnerių, mes glaudžiai bendradarbiavome su jų atviro kodo platforma, siekdami sukurti ekosistemą, kuri būtų naudinga tiek vartotojams, tiek pačiai industrijai.

„Huawei“ tęs saugumo atnaujinimų ir aptarnavimo paslaugų tiekimą visiems parduotiems ir dar prekyboje esantiems „Huawei“ ir „Honor“ išmaniųjų telefonų ir planšečių gaminiams visame pasaulyje.

Mes ir toliau kursime saugią ir tvarią programinės įrangos ekosistemą, siekdami suteikti geriausią patirtį vartotojams visame pasaulyje.

„Google“: „Mes laikomės nustatytos tvarkos ir peržiūrime padarinius. Mūsų paslaugų naudotojams „Google Play“ paslauga ir „Google Play Protect“ apsaugos priemonė toliau veiks „Huawei“ įrenginiuose.

„Android“, atsakydami į „Huawei“ naudotojų užduotus klausimus, susijusius su naujausiais JAV vyriausybės veiksmais: „Mes užtikriname, kad laikantis visų JAV vyriausybės reikalavimų, tokios paslaugos kaip „Google Play“ ir saugumo paslauga „Google Play Protect“ ir toliau veiks jūsų turimame „Huawei“ prietaise.

Trijų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių – „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia“ – sukurta programėlė pirkiniams telefonu „MoQ“ ir toliau plečiasi. Nuo šiol paprastai atsiskaityti telefonu pirkėjai galės „Senukų“, „Vero Cafe“ ir „Aprangos“ grupės prekybos tinkluose. Mobiliuosius mokėjimus diegiasi ir maisto bei kasdienių prekių elektroninė parduotuvė „Barbora“.

„Programėlę, kuri yra tarsi piniginė telefone, pristatėme rudenį. Tuomet norėjome, kad pirkėjai pirkdami internetu ar įsigydami kasdienes prekes – kavą, maistą, degalus ar pietus mieste – atrastų atsiskaitymo telefonu patogumą. Praėjus vos keletui mėnesių turime per 80 tūkst. programėlės naudotojų ir tai rodo, kad atsiskaitymas telefonu prigyja“, – teigia Monika Rimkūnaitė – Bložė, „MoQ“ vadovė.

Anot jos, „MoQ“ plėtra toliau bus vykdoma dviem kryptimis. „Vis auganti vartotojų bazė mums leidžia iš išmanaus mokėjimo įrankio virsti platforma pardavimų skatinimui. Tai rodo programėlės aplinkoje atsirandantys partnerių pasiūlymai. Antra, toliau plečiame atsiskaitymo vietų tinklą, įtraukdami vis daugiau tinklinių prekybininkų“, – plėtros planus komentuoja ji.

Atsiskaityti mirktelėjus telefonu jau galima „Aprangos“ grupės parduotuvėse „Apranga“, „Aprangos galerija“, „City“, „Tommy Hilfiger“, „Aldo“, „Tom Tailor“, „Išparduotuvė Apranga“ bei daugumoje kitų.

Tuo tarpu plėtrą „Senukų“ prekybos centruose „MoQ“ pradėjo nuo Kauno – mobiliuoju atsiskaityti čia klientai gali beveik visose tinklo parduotuvėse. Planuojama, kad kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai „Senukuose“ mobiliaisiais telefonais atsiskaityti galės dar šią vasarą. Telefonu atsiskaityti pirkėjai taip pat gali ir senukai.lt elektroninėje parduotuvėje, kuri mobiliuosius atsiskaitymus įsidiegė viena pirmųjų Lietuvoje.

Atsiskaityti telefonu jau galima ir daugiau nei 30-yje „Vero Cafe“ kavinių.

Mokėjimus su „MoQ“ diegiasi ir kasdienių prekių elektroninė parduotuvė „Barbora“. Šiuo metu vyksta bandymai, paskutiniai parengiamieji darbai, kuriuos baigti numatoma mėnesio bėgyje.

Atsiskaityti su „MoQ“ šiuo metu galima beveik 1500 fizinių atsiskaitymo vietų ir per 95% lietuviškų interneto parduotuvių bei savitarnos svetainių. Kas ketvirtam mokėjimui telefonu pirkėjai naudoja ryšio operatorių suteiktą atidėtą mokėjimą, kuris vėliau pridedamas prie sąskaitos už ryšį.

Inovacijų ir technologijų pažanga kelia ne tik nemažai nuostabos, tačiau ir klausimų. Ar ateityje bus įmanomos operacijos nuotoliniu būdu? Kokių galima tikėtis ateities specialybių? Ar jau greitai atostogausime kosmose? Į šiuos ir kitus klausimus daugiau kaip 50 Lietuvos ir užsienio pranešėjų atsakys birželio 13–14 d. vyksiančio forumo „Innovation Drift“ metu. O dabar pateikiame keletą įdomiausių ir svarbiausių įžvalgų.

Kur nuves kosmoso renesansas?

Praėjo beveik pusė šimto metų nuo to laiko, kai žmogus paliko pirmuosius pėdsakus Mėnulyje, o kosmoso sektoriaus pažanga į priekį šovė tarsi raketa ir pagrindinis jos kuras šiuo metu yra privačios investicijos, technologijų pažanga ir siekis įrodyti, kad gyventi galima ne tik Žemėje. Vien per 2018 metus į su kosmoso technologijomis susijusį verslą buvo investuota 3,25 mlrd. JAV dolerių.

Lietuva taip pat aktyviai įsilieja į kosmoso užkariavimą. Viena iš „Innovation Drift“ forumo pranešėjų NASA atstovė, stažuočių programos vadovė Krisstina Wilmoth pasidalins įžvalgomis apie vykdomą bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir žinomiausios su kosmoso industrija siejamos kompanijos pasaulyje.

Kam bus naudojamas kvantinių kompiuterių pranašumas?

Prieš maždaug 1,5 metų IBM paskelbė, kad sukūrė apie 50 kvantinių bitų (kubitų) kvantinį kompiuterį – kol kas didžiausią tokio tipo įrenginį. Bendrovė kvantinės kompiuterijos pasiekimus vykdė nuo pat tada, kai jos tyrėjai padėjo kurti kvantinio informacijos apdorojimo sritį. Naujasis kvantinis kompiuteris yra dar vienas žingsnis link kvantinės ateities, kurioje kvantinis skaičiavimas pakeis informacijos apdorojimą ir padės išspręsti daugelį sudėtingiausių pasaulio problemų. Kaip šį ypatingą technologinį pasiekimą bus galima pritaikyti plačiam komerciniam ar asmeniniam naudojimui, papasakos IBM Q ambasadorius Piotr Biskupski.

Kada bus įmanomos operacijos nuotoliniu būdu?

Technologijų pažanga daro didžiulę įtaką medicinos sektoriui. Būtent inovacijos skatina atrasti būdus ilginti gyvenimo trukmę, kurti pažangesnes vakcinas ir būdus žmogui jaustis sveikesniam nei bet kada iki šiol.

„Innovation Drift“ dalyviai išgirs Martin Bonde Jensen, „Particle 3D“ įkūrėjo, pranešimą. Jis pristatys startuolį, kurio tikslas – palengvinti veido transformacijas patyrusių žmonių gyvenimą, 3D spausdintuvu spausdinant kiekvienam individualiam atvejui reikalingus kaulų implantus rekonstrukcijai.

Taip pat forume pranešimą skaitys dr. Valery Zukin, taikantis inovatyvius nevaisingumo gydymo metodus – jis naudoja mitochondrijų perkėlimą, kuris padėjo išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui. Prof. dr. Arvydas Laurinavičius pasidalins naujausiais patologų atradimais gydant vėžį.

Asmens duomenų apsauga ir saugi visuomenė – ar tai suderinama?

Ateities visuomenė skatins sąžiningą ir dorą pilietį. Pažangios technologijos, galinčios, pavyzdžiui, automatiškai užfiksuoti eismo įvykius ar nusižengimus, nesudarys sąlygų nesąžiningam elgesiui, papirkinėjimui ir kartu užtikrins saugesnę gyvenimui aplinką.

Tačiau kartu modernios inovacijos kelia ir iššūkių, kai kalbame apie duomenų apsaugą ar intelektualines ir autoriaus teises. Kaip tokių iššūkių išvengti arba juos teisiškai teisingai įveikti, per „Innovation Drift“ paaiškins teisininkas iš Italijos Paolo Balboni, teisinės įmonės „ICT Legal Consulting“ partneris. Jo pranešimas apžvelgs tokius teisnius blockchain technologijos apsektus kaip išmaniosios sutartys, intelektualinės nuosavybės ir duomenų apsauga.

Ar technologijos gali paskatinti mažesnių miestų klestėjimą?

Jungtinės Tautos 2018-ųjų metų ataskaitoje pažymėjo, kad iki 2050-ųjų net 68 proc. visos pasaulio populiacijos gyvens miestuose, todėl jų plėtra pasitelkiant technologijas yra gyvybiškai svarbi. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad miestų ir gyvenviečių plėtros klausimas opus, nes pastarosioms gresia išnykimas.

Viena iš „Innovation Drift“ renginio kalbėtojų Paivi Tahkokallio, Europos dizaino biuro asociacijos, vienijančios daugiau nei 50 organizacijų, prezidentė, dar žinoma kaip „arktinio dizaino“, kuriuo stengiamas išsaugoti ekologinę pusiausvyrą regione, pradininkė, teigia tikinti inovacijų galia, kuri gali išgelbėti mažus miestus nuo išnykimo.

Kita renginio kalbėtoja Heba Bevan – „UtterBerry“ kompanijos įkūrėja, išradusi dirbtiniu intelektu grįstą išmaniųjų sensorių sistemą išmaniųjų miestų infrastruktūrai stebėti bei vystyti. Patentuota technologija jau buvo sėkmingai panaudota plėtojant infrastruktūros projektus, įskaitant Londono geležinkelio atkarpą ir pan.

Kas pakeis automobilius ateityje?

Specialistai prognozuoja, kad po penkerių metų gatves papildys autonominiai automobiliai. Planuojama, kad Singapūro gatvėse juos pamatyti jau bus galima 2020-aisiais. Per dešimt metų traukinių sistemos taip pat laukia didžiulis perversmas: dabartinius bėgius keis magnetinės levitacijos tuneliai, suteiksiantys galimybes keliauti ne tik patogiau, bet ir daug greičiau.

Apie tai, kokios transporto priemonės laukia žmonijos pasibaigus automobilių erai, renginio metu kalbės Wolfgang Ungerer. Jo vadovaujama bendrovė diegia mobilumo inovacijas, padeda kurti ir diegti kūrybiškus verslo sprendimus, integruojant interaktyvius technologinius sprendimus. W. Ungerer karjera automobilių pramonėje tęsiasi daugiau nei 18 metų – jam yra tekę dirbti su tokiais automobilių gamintojais kaip Mercedes-BenzJaguar Land RoverAudi ir Porsche.

Ar ateityje žiniasklaida bus tik žiūrima, o ne skaitoma?

Per pastaruosius dešimtmečius žiniasklaida smarkiai pasikeitė: kažkada dominavusią televiziją ir tradicinius laikraščius pakeitė internetas, socialiniai tinklai. Skaičiuojama, kad 2021-aisiais 82 proc. srauto ateis dėl internetinėje erdvėje talpinamų vaizdo įrašų, iki 2022-ųjų bus įsigyta daugiau nei 26 mln. virtualios realybės akinių, o e. sporto rinka šoktels 152 proc.

Apie ateities žiniasklaidą ir laukiančius iššūkius „Innovation Drift“ kalbės „Euronews“ vadovas Michael Peters. Jis pradėjo dirbti „Euronews“ 1998 m.  ir netrukus tapo kompanijos finansų direktoriumi. Vos po penkerių metų M. Peters buvo paskirtas generalinio direktoriaus pavaduotoju, o 2005-aisiais tapo Europos pirmaujančio naujienų kanalo generaliniu direktoriumi.

Kokios savybės bus svarbiausios ateities darbo rinkoje?

Ateities institutas (angl. Institute for the future) prieš daugiau nei metus paskelbtoje ataskaitoje „Naujųjų technologijų įtaka visuomenei ir darbo rinkai 2030-aisiais“ apibendrino, kad net 85 proc. visų ateities specialybių šiandien dar neegzistuoja. Dr. Vytautas Ašeris, „Danske bank“ turto ir investicijų valdymo padalinio vadovas, teigia, kad svarbiausia savybe ateityje taps gebėjimas prisitaikyti. Jis sako, kad jau dabar ieško gebančių greitai mokytis specialistų, o juos atsirinkti padeda specialios užduotys, kurių metu jiems reikia įgyti naujų žinių, o vėliau jas pritaikyti praktikoje.

Ketvirtasis „Innovation Drift 2019“ forumas vyks Vilniuje, LITEXPO parodų ir kongresų centre, 2019 m. birželio 13–14 d. Forumas skirtas visiems inovatoriams, kūrėjams, ekspertams, inovacijų politikos formuotojams ir vykdytojams, siekiantiems tiek pristatyti inovacijas, tiek pasitelkti praktinį jų pritaikymą.

Renginį organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.

Rizikos kapitalo fondų valdytojos „Practica Capital“ fondas „Practica Venture Capital II“ investavo į pirmąsias dvi bendroves: pasaulinę verslas-verslui vaistų licenzijų prekyvietę „Pipelinepharma“ ir „PVcase“, kuriančią saulės energijos elektrinių projektavimo programinę įrangą.

Investicijos į „Pipelinepharma“ suma dėl konfidencialumo susitarimų su kitais bendrovės investuotojais neatskleidžiama.

„Pipelinepharma“ yra pasaulinė verslas-verslui (ang. Business to business) vaistų licenzijų prekyvietė, jungianti investuotojus, vaistų gamintojus ir platintojus visame pasaulyje. Platforma suteikia galimybes, vaistų platintojams ir gamintojams tartis dėl komercinių sąlygų, įsigyti vaistų gamybos licenzijas ar įgyvendinti kitokio pobūdžio sandorius farmacinėje industrijoje, naudojant specialiai šiai industrijai pritaikytą ir toliau, pasitelkiant dirbtinį intelektą, vystomą, sparčiai augančią gamintojų, produktų ir parduodamų verslų duomenų bazę.

Pasak „Practica Capital“ partnerio Donato Kero, „Pipelinepharma“ turi potencialo tapti viena svarbiausių verslo vystymo priemonių farmacijos sektoriuje, kalbant tiek apie regioninę, tiek pasaulinę plėtrą.

“Pasaulinėje farmacijos industrijoje prekyvietės (ang. Marketplace) verslo modelis dar nėra pilnai įgyvendintas ir plačiai naudojamas. Šioje milžiniškoje industrijoje, ypač verslas-verslui segmente, vis dar naudojami tradiciniai bei kiek konservatyvūs verslo vystymo metodai ir jų kanalai, tokie kaip parodos ar konferencijos. Žinoma, tam yra eilė objektyvių ir subjektyvių priežasčių, tačiau mes manome, jog netolimoje ateityje absoliuti dauguma verslo sektorių pradės naudoti naujos kartos priemones. Šiandieninė farmacijos industrijos verslo aplinka yra itin dinamiška ir globali, tuo pačiu vis daugiau naudojamos inovatyvios technologinės priemonės, o tai yra puikios sąlygos atsirasti ir augti tokiems produktams kaip Pipelinepharma“, - teigia D. Keras.

„Pipelinepharma“ neseniai buvo suteikta išimtinė teisė licencijuoti daugiau nei 100 vaistų visose Europos Sąjungos rinkose, Pietų Afrikos respublikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, kuri tikimasi padės pagreitinti sandorių ir pajamų augimą. Naudodamiesi sparčiai augančiu pasauliniu tinklu „Pipelinepharma“ sėkmingai įsitraukė į farmacijos investicinės bankininkystės verslą, per pastaruosius 2 metus sėkmingai pardavė 4 vaistų bendroves, užmezgė ryšius su farmacinių bendrovių savininkais ir aukščiausio lygio vadovais, atsakingais už verslų pirkimus ir pardavimus įvairiose pasaulio šalyse bei turi augančią parduodamų vaistų bei vaistų bendrovių pasiūlą ir paklausą.

Kartu su „Practica Capital“, šiame ankstyvosios stadijos investicijų etape investavo ir užsienio investuotojas – Verslo Angelas, sukaupęs didelę patirtį vystant tarptautinius prekyvietės (ang. Marketplace) modelio verslus.

 „Džiaugiamės, jog mūsų veikla buvo pastebėta ir įvertinta tokių patyrusių investuotojų. Manau, kad ši investicija padės mums pritraukti daugiau talentingų darbuotojų į organizaciją, bei paspartinti prekyvietės plėtrą ir augimą vienoje iš didžiausių pasaulio pramonės šakų“, - sakė „Pipelinepharma“ steigėjas ir direktorius Mindaugas Zagorskis.

Investavo 250.000 Eur

“PVcase” programinė įranga padeda tiksliau ir efektyviau atlikti saulės energijos elektrinių parkų projektavimo darbus. Naudodamiesi ja, projektuotojai gali atlikti daugybę simuliacijų, kurios padeda įvertinti vietovės reljefo ypatybes bei parinkti geriausią vietą ir saulės elektrinės konfigūraciją , leidžiančią pagaminti daugiausiai elektros energijos. Tai leis projektus įgyvendinti tiksliau, greičiau ir pigiau, o saulės energetikos kompanijos, naudodamos tokį įrankį, bus konkurencingesnės. „PVcase“ padeda saulės energijos projektus įgyvendinančioms bendrovėms sumažinti projektavimo procesų trukmę 95 %, o sugeneruojamos energijos kiekį padidinti 17 %. 

Pasak „PVcase“ generalinio direktoriaus Deivido Trainavičiaus, pagrindinės priežastys lėmusios sprendimą bendradarbiauti su investuotojais, tai jų turima patirtis bei atsiveriančios plėtros galimybės.

„Practica Capital“ komanda turi reikiamas žinias ir patirtį, sėkmingai plėtojant SaaS projektus, todėl tikime, kad šis bendradarbiavimas bus efektyvus siekiant didesnių tikslų. Puikūs, tokio jų sėkmingo bendradarbiavimo, pavyzdžiai – „Trafi“ ar „TransferGo“, – sakė D. Trainavičius

Bendrovės kuriamą programinę įrangą jau išbandė vienos didžiausių Europos saulės energetikos bendrovių, juo suprojektavusios 1 GW saulės elektrinių parkų 15 valstybių, 3 žemynuose. 

"Per mažiau nei metus PVcase komanda sugebėjo sukurti produktą ir sudominti kertinius rinkos žaidėjus Europoje. Mes esame įsitikinę, kad panaudodami savo 10 metų įdirbį konsultaciniame inžineriniame versle, komanda sugebės automatizuoti dabartinį saulės jegainių planavimo procesą ir  inžinerinius išteklius nukreipti į labiausiai vertę kuriantį aspektą: parko grąžos maksimizavimą," – teigė „Practica Capital“ investicijų direktorius Arvydas Bložė.

„Practica Capital“ investicijos suma – 250 tūkst. eurų. Viso šiame ankstyvosios stadijos investicijų etape (ang. Seed) į „PVcase“ buvo investuota 0,5 mln. eurų: praėjusių metų spalio mėnesį „Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo taip pat 250 tūkst. eurų.

Fondas aktyviai investuos Baltijos šalių regione

Tai yra pirmosios dvi, praėjusių metų pabaigoje įsteigto, rizikos kapitalo fondo „Practica Venture Capital II“ investicijos, tačiau pasak „Practica Capital“ partnerio Donato Kero, fondas ir toliau išliks itin aktyvus bei artimiausiu metu ketina atlikti dar dvi investicijas.

 „Šiuos metus pradėjome itin aktyviai, atlikdami šias dvi ankstyvosios stadijos (ang. Seed) investicijas, o artimiausiu metu planuojame investuoti į dar vieną lietuvišką startuolį bei atlikti kiek didesnę investiciją į sparčiai augančią technologinę įmonę Baltijos šalyse. Matome daug galimybių investuoti visame regione, todėl planuojame išlikti labai aktyvūs artimiausius 4-5 metus, investuodami į technologinius verslus,“ – sakė D.Keras.

„Apskritai, padėtis regione džiugina ir teikia optimizmo. Pastebime, jog Lietuva ir visas Baltijos šalių regionas įgauna vis daugiau pagreičio – augantys verslai, steigiamų naujų verslų skaičius, augantis žmogiškųjų išteklių žinių lygis ir patirtis, didėjantis investuotojų ir investicijoms skirtų pinigų skaičius – faktoriai padedantys mums aktyviau investuoti bei tikėtis geresnių ir greitesnių rezultatų. Savo ruožtu, „Practica Capital“ ir toliau išliks tuo investuotoju – partneriu, kuris be investuojamų pinigų, padeda verslui augti bei kurti vertę ilguoju laikotarpiu,“ – tęsė D.Keras.

Rizikos kapitalo fondas „Practica Venture Capital II“ investuoja į Baltijos regiono inovacijomis ir technologijomis paremtus verslus. Po pirmojo investicijų pritraukimo etapo užbaigimo praėjusių metų pabaigoje, fondo dydis siekia 22 mln. EUR, iš kurių 15 mln. EUR  viešojo sektoriaus lėšų investavo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), o likusią dalį – „Practica Capital“ kartu su kitais vietiniais ir užsienio šalių investuotojais. Per artimiausius kalendorinius metus, į fondą iš viso siekiama pritraukti 40 mln. EUR investicijų.

-

Apie „Practica Capital“:

„Practica Capital“ yra rizikos kapitalo fondų valdymo įmonė, įsteigta 2011 metais. Įmonės pagrindinė investavimo kryptis – Baltijos regiono ar su Baltijos šalimis susiję inovacijomis ir technologijomis paremti verslai pradinėje, ankstyvoje ir augimo stadijose. Įmonė valdo 22 mln. EUR dydžio “Practica Venture Capital II” rizikos kapitalo fondą, įsteigtą per fondų fondą „Verslo finansavimo fondas”, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo, kurio valdytoja yra „Invega“, o įsteigė Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Finansų ministerija finansuojant ES fondų lėšomis pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą Lietuvoje.

Taip pat įmonė valdo 24 mln. EUR dydžio „Practica Seed Capital“ ir „Practica Venture Capital“ rizikos kapitalo fondus, 2012 m. įsteigtus pagal Europos Investicijų Fondo („EIF“), Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų administruojamą „JEREMIE“ iniciatyvą, kuri finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Lietuvos 2007–2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programą. Šiai dienai „Practica Capital“ yra atlikusi daugiau kaip 40 investicijų, iš kurių 12 realizuotos.

Daugiau informacijos: http://practica.vc.

Apie „Pipelinepharma“:

„Pipelinepharma“ yra Lietuvoje įsikūrusi bendrovė, vystanti pasaulinę verslas verslui vaistų prekyvietę, augančia vaistų gamintojų, produktų ir parduodamų farmacijos verslų duomenų baze, bendradarbiaujanti su partneriais JAV, Japonijoje, Kinijoje, Indijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Turkijoje, Brazilijoje.

Daugiau informacijos: www.pipelinepharma.com

Apie „PVcase“:

„PVcase“ yra programinės įrangos, skirtos saulės energijos elektrinių projektavimui, leidėja, padedanti tiksliau bei efektyviau įgyvendinti projektus, procesus automatizuojant ir taikant patentuotą algoritmą, analizuojantį vietovės topografiją bei optimizuojantį saulės energijos projektus.

Daugiau informacijos: https://pvcase.com/

2019-04-29, Vilnius. Šiandien prasideda paraiškų teikimas nacionalinei atrankai į pasaulinį skaitmeninio turinio sprendimų konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2019“ (angl. „World Summit Awards 2019“, WSA). Tiek Lietuvos startuoliai, tiek patyrusios verslo įmonės – mobiliųjų programėlių, elektroninių paslaugų, skaitmeninių platformų, žaidimų kūrėjai – kviečiami dalyvauti nacionaliniame atrankos konkurse „Naujasis knygnešys 2019“. Šiame konkurse  nugalėję sprendimai bus nominuoti  kaip Lietuvos atstovai dalyvauti prestižiniame „World Summit Awards 2019” konkurse ir ten varžysis su skaitmeniniais produktais iš viso pasaulio. Dalyviai registruotis dalyvauti nacionalinės atrankos konkurse gali interneto svetainėje www.naujasisknygnesys.lt iki 2019 m. birželio 10 d.

Lietuvos atranką laimėję sprendimai ‒ po vieną sprendimą iš kiekvienos kategorijos ‒ taps Lietuvos „naujaisiais knygnešiais“, bus apdovanoti prizais ir atstovaus Lietuvai pasauliniame konkurse „WSA 2019“. O vieno iš startuolių laukia specialus paskatinamasis apdovanojimas ‒ už inovatyviausią, originaliausią ir socialiai reikšmingiausią sprendimą jo kūrėjams bus įteikta 3000 Eur vertės piniginė premija.

Lietuvos kūrėjai konkurse „Naujasis knygnešys 2019” varžosi šiose kategorijose:

  • Valdžia ir piliečių įsitraukimas;
  • Sveikata ir gerovė;
  • Mokymasis ir švietimas;
  • Aplinka ir žalioji energija;
  • Kultūra ir turizmas;
  • Išmanios gyvenvietės ir urbanizacija;
  • Verslas ir komercija;
  • Įtraukimas ir įgalinimas.

„Ieškome geriausių Lietuvoje sukurtų skaitmeninio turinio sprendimų, nes norime parodyti pasauliui, kad lietuviai geba kurti originalias ir prasmingas skaitmenines inovacijas“, ‒ sako „World Summit Awards“ konkurso Lietuvos nacionalinė ekspertė ir pasaulinės žiuri narė Ieva Žilionienė. „Jungtinių Tautų globojamas konkursas „World Summit Awards“ – puiki galimybė Lietuvos kūrėjams išbandyti savo jėgas tarptautiniame kontekste, parodyti, ką įdomaus yra sukūrę, ir prisidėti prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – kitaip tariant, geresnio rytojaus pasaulio kūrimo. Inovatyvumas, kūrybingumas, originalumas, aktualumas nūdienos kontekste – pagrindinės mūsų kūrėjų stiprybės, lemiančios pripažinimą WSA. Praėjusiais metais net du projektai iš Lietuvos įveikė sudėtingus pasaulinės atrankos etapus ir pateko į WSA nugalėtojų 40-tuką. Šiemet tikimės vėl atrasti tuos skaitmeninius sprendimus, kuriais galėtume didžiuotis pasauliniu mastu“,  ‒ sako I. Žilionienė.

2018 m. WSA konkurse lietuvių startuolis Pulsetip („Pulsetip“), sukūręs įrankį, skirtą išmaniai, lengvai ir patogiai užtikrinti darbuotojų grįžtamąjį ryšį, palengvinti vidinę komunikaciją, didinti informuotumą, ir projektas Kompiuteriukai vaikams (Kompiuteriukų paramos fondas), vykdantis didžiausią nevyriausybinę IT edukacinę kampaniją siekiant didinti Lietuvos vaikų kompiuterinį raštingumą ir kūrybiškumą, įveikė daugiau kaip 430 projektų iš 180 pasaulio šalių ir tapo pasaulinio konkurso nugalėtojais.

„Naujasis knygnešys 2019“ konkursą organizuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK, www.ivpk.lt) kartu su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT, www.rrt.lt ).

Konkurso iniciatyvą palaiko didžiausi Lietuvos ryšio operatoriai UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“ ir „Telia Lietuva“, AB, „Verslo žinių“, portalo “15min”,  „ChangeMakers‘ON“ atstovai.

Daugiau apie konkursą „Naujasis knygnešys“: www.naujasisknygnesys.lt.

Daugiau apie konkursą „Pasaulio viršūnių apdovanojimai“: https://www.worldsummitawards.org/

Šią savaitę tarptautinėje statybų parodoje „Resta“ būsto profesionalai pristato naujausias rinkos tendencijas. Viena renginio naujovių – pirmąkart plačiajai visuomenei demonstruojama lietuviška internetinė platforma „Switch Manager“. Ji leidžia virtualiai išsirinkti bei susikomplektuoti visus namų jungiklius ir krovimo lizdus, suderinti juos su sienų spalvomis ar tapetų raštais, pasirinkti norimas medžiagas ir iškart matyti visą kainą. Atliekant šį darbą įprastai, visa išvardytų veiksmų grandinė net patyrusiems elektrikams ir interjero dizaineriams dažnai užtrunka ne vieną dieną.  

Anksčiau gelbėdavo nebent vaizduotė

Internetinę platformą „Switch Manager“, kurią galima rasti adresais www.switchmanager.eu ar www.jungiklis.eu, kuria jungiklių ir protingų namų centras „JUNG Vilnius“. Įmonės vadovas Raimundas Skurdenis teigia, jog naujakuriams bei remontą planuojantiems būstų savininkams, taip pat ir elektrikams ar interjero specialistams ji turėtų išspręsti nemenką galvos skausmą.

„Parinkti kiekvienam kambariui patogiausius jungiklius ir kištukus bei sudėlioti reikalingiausias jų komplektacijas, pritaikyti tinkamiausią dizainą ir paskaičiuoti viso pasiūlymo kainą – net profesionalams ilgai trunkanti užduotis, ypač kai reikia paruošti kelis skirtingus pasiūlymus. Klientas ilgai laukia, tačiau galiausiai vis tiek nemato aiškaus vaizdo, kaip jungikliai atrodys įdėti į rėmelius, kaip jie derės konkrečioje sienoje ar balde. Šią pasiūlymo dalį tenka tiesiog... įsivaizduoti“, – sako R. Skurdenis.

Pradinė, kol kas dar bandomoji, „Switch Manager“ versija leidžia visus šiuos pasirinkimus peržiūrėti internete ir keliais paspaudimais keisti bet kurią užsakymo dalį, tuo pačiu matant, kaip dėl to kinta bendra projekto kaina. Konfigūratoriumi galima pasirinkti norimą kambarių ir kitų patalpų skaičių, jose sujungti reikalingus elementus, keisti jų išsidėstymą, spalvą ir t. t.  

„Įrankis patogus tiek interjero dizaineriams ar elektrikams, tiek patiems vartotojams, nes galimų jungiklių tipų, dizainų, spalvų ir medžiagų kombinacijų yra tūkstančiai, o geriausią variantą su „Switch Manager“ galima susirasti nepalyginamai greičiau. Tuo pačiu įmanoma ir palyginti skirtingų variantų kainas. Kol kas tokia sistema Lietuvoje unikali ir ateityje jos funkcijų tik daugės“, – aiškina „JUNG Vilnius“ vadovas.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, jog internetinis įrankis tebėra testavimo stadijoje. Po pirmųjų bandymų, vartotojų reakcijų jis bus tobulinamas.

Namuose nori unikalumo

Anot specialisto, namus įsirengiantiems žmonėms svarbi galimybė matyti kuo platesnį pasirinkimų spektrą – daugelis jų nori jausti, jog gaus ne „standartą“, bet būtent jiems sukurtą versiją. O geriausia, jei ši paliktų pakankamai vietos ateityje kažką keisti.

„Jokių dviejų žmonių įpročiai nėra vienodi, todėl ir prisitaikyti prie vartotojo reikia kaskart vis kitaip. Vienam galbūt gyvybiškai svarbus USB kroviklis prie lovos, kitam to visai nereikia. Vienas kasdien reguliuoja šviesos ryškumą, o kitam norisi tik įjungimo ir išjungimo mygtuko. Tokių pasirinkimų yra daugybė ir pagal poreikius galima funkcijų atsisakyti ar jas sukurti. Taip pat matome, kad vis daugiau dėmesio skiriama derančiam dizainui – šviestuvams ir jungikliams, kurie sudaro estetinę vienovę“, – teigia R. Skurdenis.

Pačioje apšvietimo srityje svarbiausia tendencija išlieka erdves formuojantis apšvietimas – šviestuvai, leidžiantys reguliuoti ne tik šviesos kryptį, bet ir jos intensyvumą bei temperatūrą. O tas tiesiogiai siejama su prisitaikymu prie žmogaus bioritmų: šaltesnė šviesa mus skatina susikaupti, tad prie jos kambaryje patogiau dirbti, tuo tarpu šiltesnė kuria atsipalaidavimo atmosferą, pasitelkus ją darbo kambarį galima paversti poilsio zona.

Sugrįžta retro prieskoniai

Parodos dalyvis pastebi bendrą skirtingas sritis apimantį pirkėjų norą sugrįžti prie retro stiliaus, dažnai įtraukiamo į modernią namų aplinką. Šiuolaikiškame interjere atsiranda detalės, labiau primenančios praėjusį amžių, pavyzdžiui, jungikliai su svirtele, o prabangą dažnai simbolizuoja ne prašmatnumas, bet priešingai – kuo didesnis paprastumas.

„Kalbant tiek apie pavienius elektroninius prietaisus, tiek apie išmaniąsias jų valdymo sistemas, vienas dalykas yra visiškai nekintamas – žmonės nenori, kad namų kampus užvaldytų laidai ir pulteliai. Kiek modernu gali būti tai, kas gadina visą interjerą? Estetiškai modernumą žymi minimalizmas – technologijos nekrinta į akis, jos tiesiog veikia. Pirmuosius savo jungiklius pristatėme daugiau kaip prieš 100 metų, bet matome, kad tų laikų įkvėpti dizainai ne tik nepraranda populiarumo, bet ir tampa žmonėms vis patrauklesni“, – tikina R. Skurdenis.

Tarp jungiklių ir protingų namų centro „JUNG Vilnius“ parodoje pristatomų naujovių – ne vien „Switch Manager“, bet ir klasikinio dizaino įkvėptas minimalistinis jungiklis „LS 1912“ su svirtele, reguliuojamas „Plug & Light“ apšvietimas, kuris dera prie populiariausios JUNG dizaino linijos „LS 990“, iš anksto surenkami elektros gaminių komplektai „Plug & Go“ bei kitos naujovės.

26-oji tarptautinė statybų paroda „Resta“ vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ balandžio 24–27 dienomis.

Įsigijus naują išmanųjį telefoną prie jo galima praleisti valandų valandas, nes norisi viską ištyrinėti ir išbandyti. Paėmus į rankas naują telefoną tai ir rekomenduojama daryti – kuo greičiau išsiaiškinsite bei išbandysite visas jo funkcijas, tuo greičiau galėsite atskleisti visą telefono potencialą. Tačiau kartais nutinka, kad kažką nuspaudžiame ar padarome ir nebežinome, kaip tai atitaisyti. Laimei, dabar skaitote šį tekstą, kuriame „Bitės Profai“ išvardina dalykus, kuriuos naudojantis telefonu galima netyčia padaryti bei pataria, kaip to išvengti.  

„Tikrai dažnai pasitaiko, kad pirkėjai kreipiasi pagalbos atnešdami telefoną ir manydami, kad jame kažką sugadino. Bet, galiu patikinti, telefoną sugadinti nemetant jo ant žemės yra itin sudėtinga, todėl dažniausiai visos bėdos yra nesunkiai išsprendžiamos. O atvejai, dėl kurių kreipiasi pirkėjai, neretai tebūna nuspaustos įvairios kombinacijos, aktyvuotas specialus telefono režimas ar ištrinta viena programėle per daug. Laimei, visa tai lengvai sutvarkoma – tereikia žinoti kaip“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas, dirbantis Vilniaus „Akropolyje“ esančiame „Bitės“ salone ir įspėja apie penkis atvejus, kai „netyčiniai paspaudimai“ telefone gali apsunkinti gyvenimą.

1. Režimas, skirtas neįgaliesiems

Pasak M. Vrubliausko, kartais klientai ateina nešini telefonu ir yra įsitikinę, kad jis sugedo arba telefone atsirado virusas, tačiau jie paprasčiausiai būna aktyvavę režimą, skirtą neįgaliesiems: „Dažniausiai tokia situacija pasitaiko su senesniais „iPhone“ telefonais, kai jo savininkas netyčia tris kartus iš eilės nuspaudžia namų mygtuką. Tai padarius, telefone įsijungia speciali „TalkBack“ funkcija, kuri garsiai komentuoja viską, kas daroma telefone. Tokią funkciją turi visi išmanieji telefonai, tik skiriasi jų įjungimas bei išjungimas. Pavyzdžiui, „Samsung“ telefonuose reikia nuspausti abu garso mygtukus ir juos kelias sekundes palaikyti nuspaudus. Tokie funkcija pritaikyta neįgaliesiems, kad jie galėtų lengviau naudotis telefonu, tad jei netyčia ją aktyvuosite – neišsigąskite!“

2. Kūrėjo parinktys, skirtos profesionalams

M. Vrubliauskas įspėja, kad kreipiantis į telefonų ekspertus, pravartu pasitikrinti, ar neliko įjungtos specialios parinktys. „Telefonuose egzistuoja vadinamosios „kūrėjo parinktys“, skirtos išmaniųjų įrenginių taisymui, duomenų perkėlimui ir pan. Bet nesijaudinkite – šią funkciją išties reikia mokėti įjungti, tad aktyvuoti jos netyčia praktiškai neįmanoma. Kita vertus, jei žmogus kreipėsi į išmaniųjų telefonų specialistus tam, kad jie iš vieno telefono į kitą perkeltų duomenis, nemaža tikimybė, kad ši funkcija liko įjungta. O kai ši funkcija įjungta, bandymai ją išjungti viską spaudžiant telefone gali baigtis mirgančiu ekranu, kuriame ilgainiui nieko nebegalėsite padaryti. Tokiais atvejais telefoną kuo greičiau rekomenduojame parodyti specialistui.“

3. Devynis kartus patikrink, dešimtą – trink

Pirmosios valandos su naujuoju telefonu, anot M. Vrubliausko, kai kuriems žmonėms baigiasi liūdnai vien todėl, kad jie ką nors ištrina.

„Žmogus, pradėjęs naudotis nauju išmaniuoju telefonu pamato, kiek daug naujų programėlių jo laukia telefone ir dažnai nusprendžia, kad didelės dalies jų jam nereikia ir nereikės, todėl – trina. Bet pradedant šias programėles trinti bei išjunginėti iš nežinojimo galima išjungti sistemos programos, pvz., „Google Play Services“ be kurių ne tik nebeveiks „Google Play“ parduotuvė, bet gali sustoti veikti arba veikti netinkamai kitos programėlės, tarp kurių „Viber“, „WhatsApp“ ir beveik visos „Google“ išleistos programėles: „Gmail“, naujienos, „Google Drive“, žaidimai ir kt.“

4. Svarbiausia – neskubėti

M. Vrubliauskas pastebi, kad skubos darbą velniai gaudo, todėl: „Dažnai nepatariame naujai iškeptiems telefonų savininkams praleidinėti ar išjunginėti telefone pasirodančius pranešimus. Pavyzdžiui, prieš didelius programinės įrangos atnaujinimus telefone gali pasirodyti perspėjimas, kad gali būti arba bus ištrinti visi duomenys, tad rekomenduojama juos išsisaugoti debesyje ar kitais būdais. To nepadarius vėliau, po atnaujinimo, gali kilti klausimas, kur dingo duomenys. Tad prieš spaudžiant mygtuką „sutinku“, geriau paaukoti kelias minutes ir perskaityti, kas parašyta nei vėliau aukoti pusdienį bandant atitaisyti tai, ko nebuvote numatę.“

5. Vienas paspaudimas gali virsti daugiau nei viena problema

„Vos pradėjus naudotis naujuoju telefonu, labai svarbu susilaikyti nespaudžiant ant iššokančių reklaminių skydelių, kurie dažni naršant internete. Paspaudus ant jų, beveik garantuotai pataikysite ant jūsų tykančio viruso ar kenkėjiškos programėlės, kuri dažnu atveju atsiųs į telefoną dar daugiau kenkėjiškų programėlių. Verta prisiminti, kad tokios programėlės gali netgi sugadinti naująjį telefoną, pavyzdžiui, priversti jo procesorių nuolat dirbti pilnu pajėgumu ir panašiai. Tas pats pasakytina ir apie visas programėles, kurias siūloma siųstis ne iš „Google Play“ ar „Samsung Store“ parduotuvių, tad geriausia yra ištarti joms NE ir toliau džiaugtis naujuoju telefonu“, – nurodo M. Vrubliauskas.

Galiausiai, kaip teigia M. Vrubliauskas, norint sužinoti daugiau apie tai, nuo ko verta pradėti įsigijus naują išmanųjį telefoną, visada galima kreiptis į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į rūpimus klausimus.

Apie „Bitė Lietuva“

„Bitė“ kuria patikimą, greitą ir išmanų tinklą. Ir tuo pačiu rūpinasi, kad kvapą gniaužiančios technologijų galimybės neliktų vien inovacijų konferencijose, o būtų nuolat naudojamos kasdienybėje. Todėl „Bitė“ išmaniuosius sprendimus padaro tokius paprastus ir patogius, kad jie tampa neatsiejama klientų gyvenimo dalimi.

Prekybos buitine technika ir elektronika tinklas „Elektromarkt“ pradeda plėsti savo parduotuvėse teikiamas paslaugas, tarp kurių nuo šiol atsiranda greitas išmaniųjų telefonų taisymas, kompiuterių apžiūra, prekių nuoma renginiams ar testavimas ir kt. Šios permainos susijusios su tinklo sprendimu teikti savo pirkėjams ne tik naujausias buitinės technikos ar elektronikos prekes, bet ir suteikti visas su tuo susijusias paslaugas vienoje vietoje. Per šiuos metus ketinama pirkėjams pasiūlyti bei ištobulinti daugiau nei 15 skirtingų paslaugų. Dėl šių paslaugų galima kreiptis tinklo parduotuvėse specialiai įrengtose paslaugų zonose.

Pirmoji nauja paslauga, kurią prekybos tinklas jau dabar pilnai teikia Vilniaus parduotuvėse – skubus mobiliųjų telefonų taisymas, duomenų išsaugojimas ir pakaitinio telefono suteikimas. Dažniausių populiariųjų telefonų gedimų – suskilusio ar dužusio ekrano, baterijos keitimo – sutaisymo terminas yra vos nuo 1 valandos, o kol telefonas taisomas, pirkėjui bus suteiktas pakaitinis. Čia pat teikiamos ir telefonų duomenų perkėlimo, išsaugojimo galimybės, galima apsirūpinti papildoma apsauga – apsauginiais stiklais, dėklais ar draudimu.

Pasak UAB GV Group, valdančios „Elektromarkt“ tinklo parduotuves, laikinai einančio direktoriaus pareigas Igno Dučinsko, paslaugų įvedimas ir stiprinimas yra logiškas žingsnis tinklo plėtroje.

„Šiais laikais technologijos kiekvieną dieną sudėtingėja, jų atsiranda vis naujų ir tokių paslaugų poreikis – labai natūralus. Todėl norime savo pirkėjams pasiūlyti viską iš vienų rankų: patogioje vietoje jie gali ne tik įsigyti naujausias technologijas, bet ir gauti visas su tuo susijusias paslaugas – profilaktinę priežiūrą, pagalbą pajungiant, konsultacijas ir t.t. Tikime, kad tokių paslaugų įvedimas mūsų pirkėjams sutaupys daug laiko bei pinigų. Kokybiškų paslaugų užtikrinimą pradėjome nuo operatyvaus telefonų taisymo tam skirtoje paslaugų zonoje. O per šiuos metus plėsdami ir pristatydami kitas paslaugas, sieksime ir toliau užtikrinti pirkėjų patogumą: nuo naujos, kokybiškos prekės radimo bei jos įsigijimo iki jos kelio į pirkėjo namus bei baigiant tos prekės kokybiška profilaktine priežiūra – viskas vienoje vietoje“, – teigia I. Dučinskas.

Visos naujos paslaugos, kaip teigia I. Dučinskas, kurios bus pradėtos teikti tinklo parduotuvėse, bus orientuotos į pirkėjų patogumą bei dažniausiai kylančias problemas. Pavyzdžiui, jau dabar į tinklo parduotuves Vilniuje galima atnešti kompiuterius, o aukštos kvalifikacijos konsultantai paslaugų zonoje įdiegs naujas programas, pataisys neveikiančius kompiuterius ar suteiks patarimų, kurių nebereikės prašyti savo draugų ar giminaičių.

„Norime, kad pirkėjas jaustųsi maksimaliai patogiai, todėl stengiamės užtikrinti ir paslaugų atlikimo greitį. Taip pirkėjai galės lengviau planuotis savo laiką – palikę telefoną ar kompiuterį taisymui, galės pasižiūrėti kino teatre filmą, pavalgyti ar tiesiog pasivaikščioti po prekybos centrą. Tokios paslaugos patogios ir naujai įsigijusiems prekes – kol pirkėjai pietaus arba dairysis po kitas parduotuves, per šį laiką konsultantai jau pilnai paruoš kompiuterį ar kitą įrenginį naudojimui ir jį atsinešus namo bus galima iš karto naudoti“, – sako I. Dučinskas.

Su visomis šiuo metu „Elektromarkt“ teikiamomis paslaugomis galima susipažinti ar dalį jų užsisakyti internetu bendrovės tinklalapyje www.elektromarkt.lt

Rytoj, balandžio 6-ąją, Lietuvoje bus minima Saugaus eismo diena. Mobiliojo ryšio  operatorius „Tele2“ ragina vairuotojus saugoti save bei kitus ir pataria, kokius išmanius sprendimus rinktis saugiai kelionei automobiliu.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi 3 patarimais, kurie padės vairuoti saugiau.

1. Ar esate geras vairuotojas?

Net ir patiems geriausiems vairuotojams karts nuo karto verta atnaujinti žinias ir pasitikrinti savo įgūdžius. Įsivaizduokite, jei kiekvieną jūsų kelionę vertintų asmeninis instruktorius? Dabar tai įmanoma – tereikia į telefoną įsidiegti programėlę „Smart Drive“.

Aplikacija naudotis labai paprasta – tiesiog įjunkite programėlę, paspauskite mygtuką „Start“ ir pradėkite kelionę. Kai ją užbaigsite, gausite smulkią ataskaitą, kurioje bus užfiksuotas jūsų važiavimo greitis ir jo pokyčiai, veiksmai, susidūrus su eismo kliūtimis, o taip pat – nustatytas asmeninis važiavimo efektyvumo balas. Be to, programėlė pateiks naudingų rekomendacijų ir patarimų, kaip galėtumėte pagerinti savo vairavimo įgūdžius.

„iOS“: https://itunes.apple.com/us/app/drivesmart-ds/id836002799?mt=8

„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.drivesmart&hl=en

2. Rankos – tik ant vairo

Vairuojant visas dėmesys turi būti sutelktas į kelią, o kalbėti telefonu galima tik vienu būdu – naudojanis laisvų rankų įranga. Ją rinkdamiesi, patikrinkite, ar yra galimybė ją valdyti balsu. Su tokia įranga galėsite neatitraukę akių ir rankų surinkti telefono numerį, išklausyti gautų elektroninių laiškų ar žinučių tekstus ir net sužinoti reikalingą informaciją internete.

Jei telefone naudojatės navigacija, pasirūpinkite, kad išmanusis, rodantis kelio maršrutą, būtų jūsų akių lygyje – tam galite naudoti specialius telefonų laikiklius. Jų pasirinkimas šiandien išties didelis: rinkitės magnetinį, tvirtinamą prie vairo, klijuojamą prie stiklo arba išmanųjį laikiklį su bevielio įkrovimo funkcija. Laikydami telefoną jam skirtoje vietoje, galėsite patogiai ir saugiai naudotis navigacija, klausytis muzikos, o svarbiausia – susitelkti į vairavimą.

3. Nemokamas vaizdo registratorius

Turbūt kiekvienas vairuotojas yra atsiduręs tokioje situacijoje, kurioje būtų pravertęs vaizdo registratorius. Todėl automobilyje montuojama vaizdo kamera tampa vis svarbesne saugumo priemone, padedančia išsiaiškinti eismo įvykio kaltininką.

Nors ši įranga dažnai būna brangi, yra ir gera naujiena – daugelį jos funkcijų atlikti gali nemokama mobilioji programėlė „Smart Dash Cam“. Į išmanųjį įdiegta aplikacija nuolat fiksuoja kelio vaizdą, važiavimo greitį ir laiką. Be to, programėlėje galima pasirinkti rankinį arba automatinį įrašymo režimą, vaizdo įrašų rezoliuciją ir garso stiprumą.

„iOS“: https://itunes.apple.com/us/app/smart-dash-cam/id1019175347?mt=8

„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=ipcamsoft.com.smartdashcam

Tarptautinei strateginių pokyčių ir technologijų bendrovei „Nortal“ Lietuvoje vadovauti pradeda Mindaugas Taraila. Vienas iš naujojo „Nortal“ Lietuvos operacijų ir gamybos vadovo Lietuvoje prioritetų -  Europos debesijos technologijų kompetencijų centro Lietuvoje kūrimas. Šis centras aptarnaus JAV, Švedijos, Suomijos ir Vokietijos rinkas.

 „Augantį debesijos technologijų poreikį itin jaučiame ne tk JAV, kur jau veikiame ilgą laiką, bet ir Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Šios rinkos yra pagrindinės „Nortal“ Lietuva paslaugų eksporto kryptys“, – teigia Mindaugas Taraila.

Pasak M. Tarailos, šiandien „Nortal“ dirba per 800 specialistų visame pasaulyje, aptarnaujančių 10 šalių, Lietuvoje – kiek daugiau nei 70. Per ateinančius metus Lietuvos padalinį ketinama auginti beveik 50 proc., t. y. prie komandos prisijungti turėtų dar apie per 30 specialistų: „Lietuvoje investuojame į „Nortal“ debesijos technologijų kompetencijų centro kūrimą, kadangi būtent čia turime didelę talentingų, aukšto lygio IT ir augančių debesijos technologijų specialistų bazę.

Dirbame globalioje rinkoje ir kasdien gauname vis daugiau įrodymų, kad mūsų specialistai turi ryškų kompetencinį pranašumą – Lietuvos IT profesionalai yra ne tik atsidavę, orientuoti į tikslą, bet ir kūrybiški bei atviri naujoms idėjomis. Būtent tai leidžia mums diktuoti kokybės taisykles pasaulinėje rinkoje, ką laikome vienu didžiausių savo, kaip globalios IT rinkos žaidėjo, pasiekimu“, – sako M. Taraila.

Naujasis „Nortal“ Lietuvos padalinio vadovas Mindaugas Taraila bendrovėje dirba jau 8 metus: pradėjęs nuo verslo analitiko pozicijos, M. Taraila aktyviai įsitraukė į strateginės partnerystės su JAV rinka vystymą. Greta paslaugų JAV rinkai, M. Taraila vadovavo „Nortal“ projektams Švedijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. .

„Lietuva taip pat yra „Nortal“ e. komercijos technologijų centras. Būtent Lietuvoje dirbančios IT specialistų komandos įgyvendina inovatyvius, į modernius vartotojų patyrimo būdus orientuotus sprendimus. E. komercijos rinka, kuri gyvena Kalėdų, Juodojo penktadienio ir kitų didžiųjų išpardavimų ritmu, viena pirmųjų pradėjo naudoti debesijos technologijas, leidžiančias automatiškai didinti ar mažinti reikalingus sistemos resursus pagal besikeičiantį vartotojų srautą. Bendrovėms, turinčioms dešimtis milijonų klientų, tai gyvybiškai svarbu“, – teigia M. Taraila.

Prieš pradėdamas dirbti „Nortal“ M. Taraila Lietuvoje dirbo IT projektų vadovu bei IT temomis rašančio žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi.

Apie „Nortal“:

„Nortal“ yra tarptautinė strateginių pokyčių ir technologijų bendrovė. Transformavę Estiją į skaitmeninių paslaugų lyderę ir padėdami verslo įmonėms įgyvendinti duomenimis paremtomis technologijomis grįstus strateginius pokyčius, siekiame kurti sklandžiai visuomenei formuotis padedančius sprendimus. „Nortal“ veikia 10 šalių, bendrovėje dirba per 800 specialistų, kurie kuria ryškų pokytį darančius projektus visoje Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje.