Pastarosiomis savaitėmis dirbtinis intelektas (DI) yra bene populiariausia technologijų pasaulio aktualija. Dėmesys yra pelnytas, nes ši technologija iš pagrindų keičia mūsų gyvenimą: dėl galimybės apdoroti didžiulius duomenų kiekius, mokytis iš dėsningumų bei daryti prognozes dirbtinis intelektas revoliucionizuoja laisvalaikį, darbą ir tarpusavio bendravimą. Gyvenant pokyčių laikotarpiu, verta įsivertinti, kaip DI veikia išmaniųjų telefonų industriją bei kokios perspektyvos laukia visų technologijų vartotojų. 

Fotografija be dirbtinio intelekto – neįsivaizduojama

Šiandien DI išnaudojamas optimizuojant išmaniųjų telefonų fotografijos galimybes, kuriant akiai patrauklesnius vaizdus.

„Dirbtinis intelektas yra kertinis sprendimas, leidžiantis užtikrinti aukščiausios kokybės nuotraukas fotografuojant išmaniaisiais telefonais. DI algoritmai nustato fiksuojamą objektą bei automatiškai pritaiko reikiamą filtrą, apšvietimą ir kitus nuotraukos parametrus. 

Pavyzdžiui, fotografuojant portretinę nuotrauką ši technologija automatiškai pašalina raudonų akių efektą, nuskaidrina veido odą. Nuotraukų galerijose išsaugomos fotografijos taip pat rūšiuojamos dirbtinio intelekto: vaizdai suskirstomi pagal draugų vardus ar veidą tam, kad būtų lengviau naršyti tarp turimų nuotraukų“, – teigia Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje. 

Atlieka saugos funkciją

Vienas iš svarbiausių dirbtinio intelekto panaudojimo būdų – tai išmaniojo įrenginio apsaugos užtikrinimas, naudojant veido atpažinimo technologiją.  

„Su veido atpažinimo technologija vartotojai gauna prieigą prie išmaniojo telefono greitai bei patogiai, o naujausi technologiniai laimėjimai garantuoja šio sprendimo saugumą. Veido atpažinimui naudojami dirbtinio intelekto algoritmai, kurie leidžia atskirti žmogaus veidą.

Algoritmas atpažįsta žmogaus akis, antakius, nosį ir burną bei šiuos duomenis sulygina su jau turimais vaizdais. Nors šis procesas reikalauja daugybės duomenų įvertinimo, DI tai atlieka žaibiškai, tad kiekvienas vartotojas gali džiaugtis visomis išmaniojo telefono funkcijomis vos pažvelgęs į įrenginio ekraną“, – pažymi U. Eidžiūnaitė.

Patikimas pagalbininkas kasdienybėje

Daugelis išmaniųjų telefonų turi įdiegtus virtualiuosius asistentus, kurių teikiamos galimybės sparčiai tobulėja. 

„Nors šiandien nuo virtualiųjų asistentų mus gali sulaikyti kalbos barjeras bei netobula garso fiksavimo technologija, laikui bėgant virtualūs asistentai taps vis svarbesne mūsų sąsajos su išmaniuoju įrenginiu dalimi. Dirbtinio intelekto valdomi virtualūs asistentai leis atlikti kelias užduotis vienu metu: rašyti trumpąsias žinutes, kurti priminimus ar naršyti internete tuo pat metu atliekant kitas veiklas. Svarbiausia, kad DI su kiekviena užklausa mokosi, todėl gali pateikti vis taiklesnes rekomendacijas, remiantis įrenginio naudojimosi istorija“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Kas laukia ateityje?

Nors dirbtinio intelekto technologijos vaisiais galime mėgautis jau šiandien, artimiausiu metu išmaniųjų telefonų vartotojų lauks ir daugiau šio sprendimo pritaikymo būdų.

„Išmanieji telefonai netrukus turėtų tapti pagrindiniu namų automatizavimo įrenginiu. Sujungus išmanųjį telefoną su kitais elektroniniais namų prietaisais, pavyzdžiui, termostatu, namų pramogų ar apšvietimo sistemomis, DI algoritmai galėtų automatiškai reguliuoti vartotojų pageidavimus dėl šviesos lygio, temperatūros ar kitų nustatymo koregavimo.

Be to, šios technologijos valdomas sveikatos stebėjimas gali iš esmės pakeisti mūsų sveikatos priežiūrą. Dirbtinis intelektas artimiausiu metu turėtų ne tik pasiūlyti kokybiškus sveikatos patarimus, įvertinus vartotojų širdies ritmo, kraujospūdžio ar kvėpavimo dažnio duomenis, bet ir paskirti reikiamą gydymą“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.

Orų programėlės išmaniuosiuose – vienas lengviausių būdų sužinoti orų prognozes. Vienos tai daro pagal jūsų lokaciją, kitos – pasikliaudamos gausybės meteorologinių stočių informacija ir duomenimis. A. Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, sako, kad ne visos orų aplikacijos veikia vienodai patikimai – kai kurios jų gali turėti net saugumo spragų. Ekspertas dalijasi naujausiomis orų programėlėmis, kurios padės tinkamai pasirengti buvimui lauke. 

„Reikėtų visada kritiškai vertinti orų programėlėms duodamus sutikimus, nes, pavyzdžiui, populiariausios orų programėlės, tokios kaip „AccuWheather“, „WheatherBug“ ar „Wheather Channel“ buvo nuskambėjusios prieš keletą metų atliktame saugumo tyrime, kad perduoda asmeninius duomenis reklamos bendrovėms. Dalinamės naujausiomis orų programėlėmis, kurios bus naudingos tiek sporto aktyvistams, tiek keliautojams, tiek kasryt besiruošiantiems kelionei į darbą“, – sako A. Lukošius. 

Tiksliausia orų prognozė – „WheatherUndergound“ 

Ši programėlė vartotojams suteikia labai tikslią orų prognozę. Tarp kitų programėlių ji pirmauja kaip tiksliausiai nuspėjanti artėjantį lietų ir temperatūrą. Be to, ji rodo net oro užterštumą. Ši programėlė informaciją apie orus gauna iš daugiau nei 30 000 meteorologijos stočių. Programėlėje įgalintas interaktyvus žemėlapis, rodantis dabartinę oro temperatūrą, jutiminę temperatūrą, jos pokyčius. Taip pat „WheatherUnderground“ seka artėjančių dienų prognozes, todėl iš anksto įspėja apie nepalankias oro sąlygas, karščio bangas, audras ir pan. Šioje programėlėje orų prognozės rodomos išmaniu būdu – galite rasti vaizdo įrašų ir patarimų sveikatingumo temomis. Programėlė netgi parodo, kada aktyviausiai siaučia gripas. 

Savaitės prognozes seka „Flowx“

Aplikacija „Flowx“ vartotojus informuoja apie savaitės orus. Vadinasi, šioje programėlėje galima matyti orų prognozes artėjančioms 7 dienoms. Orų prognozės sekamos pagal naujausius meteorologinius duomenis. Programėlė turi nemažai išmanių funkcijų. Pavyzdžiui, joje galite stebėti orus pagal jūsų vietovės žemėlapį. Tokiu būdu, kad galite matyti, kada bus saulėta, lietus, kada bus debesuota, kada prognozuojamos audros. Be to, programėlėje galite stebėti šiltus ir šaltus frontus, parodančius besikeičiančią temperatūrą. „Flowx“ rodo saulės patekėjimo, nusileidimo laiką bei mėnulio fazes.

Kitokiu būdu apie orus praneša „Carrot Wheather“

Orų programėlėje „Carrot Wheather“ šmaikščiai ir spalvotai pateikiamos naujausios orų prognozės. Programėlėje galite pasirinkti netgi orų pranešimo toną – jis gali būti lengvabūdiškas, juokingas arba rimtesnis. Šioje programėlėje rasite visą standartinę orų informaciją – dienos temperatūrą, oro sąlygas, UV spinduliuotės indeksą. Programėlėje orai sekami remiantis net penkiais šaltiniais ir nuolat atnaujinama meteorologijos stočių informacija. Šią aplikaciją galite įsigalinti tiek telefone, tiek išmaniajame laikrodyje. Įsigalinę programėlę pagrindiniame ekrane rasite pastarųjų 24 valandų ir artėjančių 7 dienų prognozių santraukas. 

Keliautojams puikiai tiks „DarkSky“

Šioje aplikacijoje galite stebėti orus visame pasaulyje. Ji akimirksniu praneša orų naujienas įvairiuose pasaulio kampeliuose. Pavyzdžiui, jeigu keliaujate į Jungtinę Karalystę, programėlė praneš apie saulėtą dangų, artėjantį lietų ar vėjo kryptį. Tokiu būdu keliaudami visuomet būsite informuoti apie besikeičiančias oro sąlygas.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams pagelbės „Windy“ 

„Windy“ aplikacija puikiai tinka į pavasarinius žygius besiruošiantiems poilsiautojams. Ši programėlė suteikia gana išsamią orų apžvalgą. Ji tinkama ne tik sporto entuziastams, bet ir lakūnams, banglentininkams, žvejams, nes joje pateikiama išsami informacija apie vėją, debesuotumą, artėjančias liūtis. Ji suasmenina jūsų profilį pagal pageidavimus, todėl šia aplikacija naudotis lengva ir patogu.

Kiekvienais metais pasaulyje minint tarptautinę Moters dieną, Jungtinės Tautos (JT) jai suteikia tam tikrą aktualią temą. Šiemet organizacija nusprendė pagerbti moteris, kurios prisideda prie inovacijų kūrimo ir skaitmeninio švietimo pažangos bei pabrėžti lyčių lygybės poreikį informacinių technologijų pasaulyje. Nors Lietuva minėtame kontekste lenkia nemažai šalių, ekspertų teigimu, moterų atskirtis šioje rinkoje apskritai tebėra didelė.

Naujausia JT ataskaitoje pateikia, kad per pastarąjį dešimtmetį skaitmeninė moterų atskirtis nurėžė beveik trilijoną eurų nuo mažų ir vidutinių valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis mokslininkų prognozėmis, šie praradimai 2025 m. išaugtų dar 50 proc., jei situacija nesikeis.

„Klaidinga manyti, kad profesinės diskriminacijos problema aktuali tik besivystantiems regionams. Europos Sąjungos statistika rodo, kad 13 proc. siekianti Lietuvos vyrų ir moterų pajamų nelygybė atitinka ES vidurkį ir netgi lenkia Norvegiją, tačiau kaimyninėje Latvijoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas viršija 20 proc., o situacija tokiose išsivysčiusiose valstybėse, kaip Vokietija ar Šveicarija, ne ką geresnė. Aukščiausius rodiklius – 0,7 proc. ir 2,4 proc. pasiekę Liuksemburgas ir Rumunija įrodo, kad šis modernios visuomenės skaudulys gali būti visiškai „išgydytas“, – sako „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas.

Jis pažymi, kad geresnė moterų integracija technologijų pramonėje lemia kūrybingesnių sprendimų sukūrimą ir skatina lyčių lygybę plačiąja prasme, o moterų neįtraukimas baigiasi didžiuliais nuostoliais visuomenėms ir valstybėms.

Deja, nepaisant Lietuvos ir įvairių kitų valstybių progreso, analitikai konstatuoja, jog jis yra smarkiai per lėtas, kad įvykdytų JT iškeltą tikslą lyčių lygybę pasiekti jau 2030 m. Skaičiuojant dabartiniais tempais, galutinai atšaukti diskriminuojančius tesės aktus bei priimti moteris ir merginas apsaugančius įstatymus prireiks net 286 metų.

Merginos – į filologiją, vaikinai – į IT?

Pašnekovo manymu, durys į skaitmeninę darbo erdvę  moterims dažnai užtrenkiamos dar vaikystėje. Tai dažnai vyksta dėl stereotipų, sustabarėjusios visuomenės normos ir pasenusios mokymo praktikos. Tą patį patvirtina ir vėlesnius merginų pasirinkimus iliustruojanti Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro (MOSTA) statistika – Lietuvoje tiksliesiems mokslams prioritetą teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina.  

„Mažesnį merginų susidomėjimą tiksliaisiais mokslais lemia vyraujantis supratimas, kad minėtose specialybėse dominuoja ir karjerą padaryti gali tik vyrai. Akivaizdu, jog, merginoms trūksta šioje srityje daug pasiekusių moterų pavyzdžių, tačiau prie tokių apmaudžių rezultatų neabejotinai prisideda ir pradinio bei vidurinio ugdymo sistema, kuri nesistengia tiksliaisiais mokslais sudominti merginų bei jas kreipia humanitarine kryptimi“, – pasakoja Ramūnas Bagdonas, „Telia“ personalo vadovas.

Pastarąją problemą būtų galima spręsti jau į pradinio ugdymo programą integruojant „Python“ ar kitas paprastesnes programavimo kalbas, kurių nesudėtingą kodą gali išmokti parašyti net septynmečiai. Tai padėtų merginoms dar jauname amžiuje įsitikinti įvairiais savo gabumais ir nesijausti prastesnėms už berniukus, kas neabejotinai darytų teigiamą įtaką technologinių specialybių pasirinkimui ateityje.

Taip pat prie merginų ir moterų skatinimo atkreipti dėmesį į IT specialybės prisideda ir įvairios iniciatyvos. „Telia Globl Services Lithuania“ organizuojamas „Nacionalinis IT iššūkis“ kviečia moksleives ir moksleivius susipažinti su IT specialybėmis ir įgyti naudingos praktikos – tai padeda ir mergaitėms geriau pažinti šią rinką. O studentėms ar profesinį kelią jau pradėjusioms moterims susipažinti su technologinėmis specialybėmis ir paskatinti jų įsitraukimą padeda mentorystės programa „Women Go Tech“.

Diskriminacija tęsiasi ir profesinėje karjeroje

„Telia“ atstovas atkreipia dėmesį ir į tai,jog net ir prasibrovus į vyrų dominuojamą technologijų pasaulį, kliūčių ruožas moterims nesibaigia. Skaičiuojama, kad dvidešimtyje didžiausių pasaulio technologijų kompanijų moterys sudaro trečdalį darbuotojų, tačiau joms tenka vos viena iš keturių vadovaujančių pozicijų. Tai netgi mažiau, nei Pasaulio ekonomikos forumo nustatytas visų industrijų vidurkis, siekiantis 33 proc.

„Nors pasaulinės tendencijos nėra džiuginančios, visgi „Telia“ yra užsibrėžusi aktyviai spręsti šį iššūkį. Šiuo metu vadovaujančiose pozicijose moterys sudaro 53 proc., o vyrai – 47 proc., o ne vadovaujančios lyčių pasiskirstymas yra apylygis: moterys sudaro 49 proc. darbuotojų, o vyrai – 51 proc. O kompetencijų centre „Telia Global Services Lithuania“ lyginant tose pačiose pareigose dirbančius darbuotojus, moterų atlygiai nuo vyrų atsilieka tik 0,5 proc.“, – atskleidžia pašnekovas.

Nors skatinti moteris įsilieti į sparčiai augančią technologijų rinką ir užtikrinti nediskriminuojantį atlyginimą yra moralinė visuomenės pareiga, įvairūs tyrimai rodo, kad tai organizacijoms atneša ir ekonominės naudos. Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad komandos, kurias sudaro abiejų lyčių atstovai, pasiekia geresnių rezultatų, nei vyrų dominuojamos, o moterų daliai komandoje didėjant iki 50 proc. stebimas ir tiesioginis pelno augimas

Barselonoje vykusioje prestižinėje telekomunikacijų parodoje „MWC 2023“ technologijų bendrovė „Huawei“ pristatė mobiliosios fotografijos tyrimą. Ataskaitoje „XMAGE Trend Report“ buvo apžvelgta beveik 4 mln. išmaniaisiais telefonais darytų nuotraukų, atsiųstų iš 170-ies skirtingų valstybių. Tyrimas atskleidė naujausias fotografavimo tendencijas ir jose atsispindinčius visuomenės pokyčius.

„Mūsų turimais duomenimis, kasmet pasaulyje padaroma virš 1,4 trilijono nuotraukų, iš kurių daugiau nei 89 proc. užfiksuojama išmaniaisiais telefonais. Išmaniųjų telefonų technologijos keičia ne tik fotografavimo pobūdį, bet ir padeda žmonėms geriau apibendrinti juos supantį pasaulį. Šią tendenciją atspindi ir nuo 2017-ųjų metų „Huawei“ organizuojamas nuotraukų konkursas „Next Image“, kurio pagrindu atlikome savo tyrimą. Pristatytoje ataskaitoje apibendriname įvairias fotografavimo tendencijas: nuotraukų gamtoje, mieste ir namuose bruožus bei skirtingus žmonių fotografavimo įpročius“, – teigia „Huawei Consumer BG“ strateginės rinkodaros viceprezidentas Li Changzhu.

„XMAGE Trend Report“ tyrėjų grupės vadovė sociologė Nicole Fernandes pastebi, kad, pavyzdžiui, šiuolaikinės moterys nuotraukose renkasi pabrėžti naujus socialinius akcentus, lyginant su rezultatais prieš kelis dešimtmečius.

„Apibendrindami ataskaitą pastebėjome, jog šiuolaikinės moterys yra labiau linkusios pabrėžti savo įvaizdį – jų apranga kruopščiai apgalvota, o portretinėse nuotraukose mėgstama naudoti įvairius filtrus. Svarbu, jog šiuolaikinė moteris siekia atskleisti ir stiprų savo charakterį – ji atrodo tvirtai, pasitikinti savimi“, – sako N. Fernandes.

Sociologė pastebi, kad vyrai fotografijose šiandien dažniau yra linkę pabrėžti savo šeimos padėtį.

„Mūsų analizuotose nuotraukose vyrai dažniausiai užfiksuojami atliekant kasdienes veiklas, pomėgius ar tiesiog laiką leidžiantys šeimos aplinkoje. Be to, vis daugiau vyrų nuotraukose yra linkę atskleisti savo tėviškas puses. Fotografijos atspindi ir visuomenės tendencijas: šeima bei kokybiškas laiko praleidimas su ja yra svarbus šiuolaikiniam vyrui“, – pažymi N. Fernandes

Vidutinio amžiaus (40-60 metų) žmonės yra linkę fotografuotis rečiausiai. Tiesa, šioje amžiaus kategorijoje kur kas dažniau užfiksuojami vyrai, o ne moterys.  Beveik kas trečioje vidutinio amžiaus sulaukusių žmonių atsiųstoje nuotraukoje figūruoja vyras ir tik 10,7 proc. nuotraukų užfiksuotos tokio pat amžiaus moterys.

Pristatymo apibendrinimo metu „Huawei“ specialistai akcentavo, jog išmanieji telefonai daro ryškią įtaką žmonių bendravimui ir socializacijai. Net ir būdami kartu, žmonės žiūri vienas kito telefone darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus. Pavyzdžiui, savo paskutinio susitikimo metu darytus vaizdus, arba dalijasi įspūdžiais rodant savarankiškai užfiksuotas akimirkas.

Atliekant tyrimą „Huawei“ bendradarbiavo su „FactStory“ vaizdo analitikų komanda, kuri nagrinėjo pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašus, ypatingą dėmesį skiriant sociologiniams ir psichologiniams vaizdų aspektams bei emocijoms, kurias sukelia nuotraukos. Analitikams padėjo mašininio mokymosi programinės įrangos bendrovė „Mobius Labs“.

Skaičiuojama, kad šiuo metu „Facebook“ turi 2,9 mlrd., o „Instagram“ ir „TikTok“ po daugiau nei 1 mlrd. vartotojų visame pasaulyje. Didžiulis kasdien skelbiamo turinio ir reklamų kiekis reikalauja tvarkos, kad vartotojai galėtų matyti juos dominančią informaciją – būtent dėl šios priežasties kiekvienas socialinis tinklas turi savo algoritmus. Ekspertas aiškina, kaip veikia populiariausių platformų algoritmai ir kas lemia tai, ką kaskart matote įsijungę šias platformas. 

Anot „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto Arnoldo Lukošiaus, visi algoritmai diktuoja, kokią vietą vartotojai užima socialinių naujienų sraute, tačiau kiekviena platforma taiko vis kitokią techniką. Anot jo, geriau susipažinę su populiariausių tinklų reitingavimu, ne tik galėsite atitinkamai koreguoti tai, ką matote, bet ir tapsite labiau pastebimi. 

Užtikrina turinio tvarką 

Socialiniuose tinkluose algoritmai padeda palaikyti tvarką ir reitinguoti paieškos rezultatus ar reklamas.  Esant tokiai daugybei turinio, socialiniai tinklai remiasi įvairiais veiksniais ir teikia pirmenybę tam, kuris, jų manymu, vartotojui patiks. Trumpai tariant, algoritmai yra priežastis, dėl kurios nė vienas iš dviejų naudotojų nematys lygiai tokio paties turinio, net jei jie seka tas pačias paskyras. 

Kiekvienas socialinės žiniasklaidos kanalas turi tam tikras formules, pagal kurias nustatoma, kokie įrašai rodomi naudotojo naujienų kanale. Konkretiems algoritmams sukurti naudojamas duomenų generavimo ir mašininio mokymosi derinys. Tačiau socialiniai tinklai nuolat keičiasi, tad atitinkamai jie koreguoja ir savo algoritmus, kad pagerintų žmonių patirtį. 

„Facebook“. Vartotojų įsitraukimas yra šios platformos algoritmo išdėstymo raktas – turinio kokybės įrodymu laikomi „like“ paspaudimai, komentarai ir pasidalinimai. „Facebook“ algoritmai analizuoja kiekvieną įrašą, jį įvertina ir naujienų sraute išdėsto pagal kiekvieno naudotojo susidomėjimą. Pirmenybė turiniui teikiama atsižvelgiant į 3 pagrindinius veiksnius. Pirmasis, turinio šaltinis, kuris reiškia, kad jūsų siena užpildoma žmonių ir puslapių, kuriuos sekate ir su kuriais bendraujate, turiniu. Atsižvelgiama ir į turinio pobūdį – algoritmas pranešimus prioretizuoja pagal tai, su kokio tipo turiniu naudotojai sąveikauja dažniausiai. Galiausiai, algoritmas atpažįsta ir sąveikas – dažniau padidina populiarių pranešimų skaičių, kuriuose daug įsitraukimo. 

„TikTok“. Kalbant apie šio sparčiai populiarėjančio tinklo algoritmą, svarbu suprasti, kad kitaip nei konkurentai, jis rodo naują turinį, o ne tik tų žmonių, kuriuos jūs sekate. Būtina atkreipti dėmesį į „For You“ skiltį, kurioje rodomi individualiam vartotojui aktualūs įrašai. Šioje platformoje veikia keli paprasti turinio reitingavimo signalai, kaip naudotojo sąveika, antraštės ir grotažymės, įrenginio ir paskyros nustatymai (šalis ir kalba) bei tendencijos. Įdomu tai, kad „TikTok“ rekomendacijos nėra pagrįstos sekėjų skaičiumi ar vaizdo įrašų sėkme, tad bet kuris įrašas turi šansų papulti tarp populiariausių. 

„Instagram“. Platformos algoritmas atsižvelgia net į kelis pagrindinius veiksnius: susidomėjimą, ryšį su naudotoju, sesijos ir paskelbimo laiką. Tikėtina, kad šioje platformoje dažniau matysite turinį žmonių, kuriuos sekate, su kuriais susirašinėjate ar kitaip bendraujate. Matomam turiniui įtakos turi ir jo paskelbimo data, grotažymės, vietos žymos, paminėjimai ir įsitraukimo lygis – kiek mėgstate, komentuojate ar dalinatės kitų vartotojų įrašais. Taip pat kai kurių vartotojų paskyrų tikrinimas gali lemti tai, kad jų turinys dažniau pasirodys jūsų kanale. 

„LinkedIn“. Profesinio socialinio tinklo algoritmas paremtas ryšiais ir įsitraukimu, todėl stiprus bei tinkamas turinys yra „LinkedIn“ sėkmės paslaptis. Platformos algoritmas atlieka pirminį rūšiavimą, taip įrašai skirstomi į 3 kategorijas: šlamštas, žemos kokybės arba aukštos kokybės turinys. Netinkamas turinys iš karto atmetamas, o per kitą valandą pranešimai pereina dar vieną vertinimo procesą. „LinkedIn“ išmatuoja jų išankstinį įsitraukimo lygį ir nusprendžia, kurie iš jų bus rodomi naudotojų kanaluose. Įrašai taip pat reitinguojami, atsižvelgiant į ryšį su vartotoju, sekamas grupes, grotažymes ir paskelbimo laiką.

Ketvirtadienį Vilniuje įvyks antroji finansinių technologijų sektoriaus konferencija „Fintech Day“, kurioje susirinks vietos ir tarptautiniai šios srities ekspertai. Jos metu bus aptartos karščiausi temos – „fintech“ sektoriaus aktualijos lėtėjančios ekonomikos akivaizdoje, įmonių optimizavimas, finansinė įtrauktis, pinigų plovimo prevencija, klimato „fintech“ perspektyvos ir daugelis kitų.

Konferenciją organizuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“ bei asociacija „Fintech Hub LT“. Diskusijose apie ekosistemos iššūkius ir perspektyvas dalyvaus institucijų ir verslo atstovai iš LR Finansų ministerijos, Lietuvos banko, JK ambasados, „Invest Lithuania“, „Ondato“, „Amlyze“, „Sorainen“, „Accenture“, kitų startuolių, finansų ir teisės patarėjų bei rizikos kapitalo fondų. Konferencijos dalyvius pasveikins finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak „Rockit“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, konferencijos programa yra itin stipri, nes pavyko pritraukti žinomų pranešėjų ir diskusijų dalyvių iš Lietuvos bei užsienio.

„Finansinių technologijų ekosistemos nariai Lietuvoje yra ypač aktyvūs. Šiemet bendraorganizatorių gretas papildė „Fintech Hub LT“ asociacija, įmonės „Ondato“ ir neseniai ženklią investiciją pritraukęs vokiečių startuolis „Hawk AI“. Tokie rinkos žaidėjai ne tik noriai patys dalinasi žiniomis, bet ir padeda užmegzti naudingus ryšius su tarptautiniais ekspertais. Nors gana nedidelė, Lietuvos „fintech“ bendruomenė tapo tokia brandžia, kad rodo pavyzdį kitoms ekosistemoms“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.

Šiaurės šalių požiūris: Lietuvos pasiekimai – įspūdingi

Šių metų konferencija pasižymės svečių iš kitų šalių gausa. Pirmą kartą į konferenciją atvykstantis „Nordic Fintech Magazine“ bendraįkūrėjas, buvęs „Nordea Group Digital“ vyresnysis futuristas Chrisas Crespo sako, kad bus labai įdomu susipažinti su Lietuvos finansinių technologijų ekosistema.

„Lietuva išsiskiria finansinių technologijų įmonėms išduotų licencijų skaičiumi. Tai rodo, kad rinką reguliuojanti institucija yra progresyvi ir stengiasi kurti palankią aplinką. Be abejo, visur yra iššūkių, bet tai yra rodiklis, rodantis norą priimti naujoves. Be to, Lietuvoje yra labai stipri verslumo mąstysena. Įspūdinga, kad nedaug gyventojų turinčioje šalyje per trumpą laiką atsirado tiek daug „fintech“ įmonių.

Kaip stebintis tai iš šalies, galiu pasakyti, kad ne kartą galvojau apie Lietuvos pasiekimus. Kaip ši šalis tapo tokia produktyvia „fintech“ inovatore, kaip buvo suformuotas šis galingas įgūdžių, verslo aplinkos ir vizijos derinys?“, – dalinasi Chrisas Crespo.

Lygindamas Šiaurės šalių ir Lietuvos „fintech“ sektorių, jis mato daug bendrų dalykų.

„Lietuvos ir jos Šiaurės šalių kaimynių skaitmeninio išmanymo lygis yra labai panašus. Mums būdingas pažangus technologijų pritaikymo lygis ir platus nacionalinio e-ID naudojimas, dėl kurio tokios naujovės kaip atvira bankininkystė buvo lengvai įsisavintos. Mus taip pat sieja atvirumas naujovėms bei žemas korupcijos lygis, itin svarbus kuriant tarptautinių „fintech“ įmonių pasitikėjimą“, – pasakoja „Nordic Fintech Magazine“ redaktorius.

Jo požiūriu, Šiaurės šalys ir Lietuva turi daug galimybių bendradarbiauti: „Šiauriečiai fenomenaliai išmano paprastumą. Labai dažnai toks paprastumo įgyvendinimas reikalauja milžiniško techninio išprusimo. Manau, Lietuvos kompetencijos leistų greitai įgyvendinti šias šiauriečių vizijas. Jei Šiaurės ir Baltijos šalys bendrai plėtotų „fintech“ specializacijos sritis, šis regionas 21 amžiuje galėtų diktuoti, kaip visas pasaulis tvarkosi su savo finansais“. 

Chris Crespo „Fintech Day“ metu dalyvaus diskusijoje, kurioje bus aptartos aktualiausios sektoriaus temos. Anot jo, tikrai bus daug kalbama trimis klausimais: apie naujus ES reglamentus, kurie padidins „fintech“ įmonių namų darbus; mažėjančias galimybes gauti finansavimą, kuris paveiks stiprios vertės ir pelningų verslo modelių nesukūrusias įmones; klientų suradimo bei išlaikymo procesus. Eksperto manymu, šiemet išsilaikyti rinkoje bus itin nelengva vieną produktą ar paslaugą kuriančioms finansinių technologijų bendrovėms.

Konferencija vyks vasario 9 dieną gyvai „Rockit“ centre (Gynėjų g. 14), iš kurio bus tiesiogiai transliuojama „Youtube“ platformoje „ROCKIT Vilnius“ paskyroje čia.

Lietuvoje vis dar sklando mitas, jog kosmoso industrijoje dirba tik tie žmonės, kurie turi patirties šioje srityje arba yra baigę panašių krypčių studijų programas.

Kaip pastebi lietuvių kosmoso technologijų įmonės „Kongsberg NanoAvionics“ atstovai, pirmiesiems žingsniams šiame sektoriuje dažnai pakanka noro spręsti iššūkius, o specifinių žinių apie mažuosius palydovus galima išmokti darbe.

„NanoAvionics“ didelį dėmesį skiria ne tik baigusiems aeronautikos inžinerijos, elektronikos, mechanikos ar kitas panašias studijų kryptis, bendrovė taip pat ypatingai vertina ir tas žinias, kurios yra įgytos kitose industrijose.

„Lietuvoje kosmoso industrija dar gana jauna, todėl pirmuosius karjeros žingsnius čia žengti kur kas lengviau nei, pavyzdžiui, JAV ar kitose brandesnėse kosmoso rinkose. Todėl mūsų šalies šio sektoriaus įmonės labiau vertina pradedančiųjų kandidatų vertybes, požiūrį ir patirtį, kuriuos įgijo kitose industrijose bei suteikia galimybę mokytis iš patyrusių kolegų“,  – sako žmogiškųjų išteklių verslo partnerė Monika Paškauskaitė.

Į ką atkreipti dėmesį dar mokykloje

Jei moksleivis ateityje norėtų kurti ir valdyti kosminius palydovus, dar mokyklos suole vertėtų daugiau dėmesio skirti informatikos, matematikos ir fizikos pamokoms. O galvojant apie studijas universitete reikėtų atkreipti dėmesį į aeronautikos inžinerijos, elektronikos, mechanikos, mechatronikos bei informatikos inžinerijos programas.

Kaip pastebi M. Paškauskaitė, svarbu nepamiršti, kad kosmoso industrijoje dirba ne tik inžinieriai: „Čia gausu ir kitų specialybių profesionalų. Turime ir rinkodaros, personalo, teisės, pardavimų ar IT skyrius. Šiose bei inžinerinėse pozicijose dirbantys žmonės atsineša žinias iš kitų industrijų, jas gali lanksčiai pritaikyti ir kosmoso srityje.“

Taip pat norint žengti pirmuosius žingsnius į šią industriją verta tiesiog domėtis kosmosu plačiąja prasme, dalyvauti fizikos olimpiadose ar robotikos užsiėmimuose. Pirmąsias patirtis galima kaupti įvairiuose hakatonuose, pavyzdžiui, Vilniuje, NASA inicijuojamas „NASA Space Apps Challenge“ sprendžia įvairius realius kosminius iššūkius ir artimiau supažindina su šia industrija.

Pradeda ir nuo praktikos ar persikvalifikuoja

Dažnam patirties neturinčiam kosmoso entuziastui pirmuoju karjeros žingsniu tampa praktika. Be to, ją verta rinktis ir tiems, kurie jau turi sukaupę patirties kitur, bet norėtų persikvalifikuoti.

„Gana didelė dalis praktikantų vėliau tęsia karjerą čia – aš ir pats praėjau šį kelią. Anksčiau dirbau Vilniaus universitete, gruntų laboratorijoje, joje tyriau įvairius gruntus ir aprašinėjau jų mechanines ir fizines savybes. Paraleliai studijavau astro-geologiją, čia mokėmės kaip komerciniais tikslais panaudoti asteroidus.

Taigi, dar prieš įsidarbinant į „NanoAvionics“ turėjau aistrą kosmosui, stebėdavau naktinį dangų ir jaučiau, kad apie tai noriu sužinoti ir išmokti daugiau. Prisijungti prie „NanoAvionics“ paskatino noras ir žinojimas, jog čia galima prisidėti prie kosmoso ekonomikos plėtros, mokytis ir pritaikyti naujas žinias testuojant palydovus.

Dirbant šioje srityje viską reikia daryti labai kruopščiai bei atsakingai, kitaip rizikuojama patirti didžiulius nuostolius. Kosmoso industrijoje taip pat svarbu žinoti, kad čia labai vertinamas analitinis mąstymas, planavimas, sugebėjimas pastebėti menkiausias detales, o svarbiausias įgūdis – greitai mokytis“, – komentuoja Martynas Gaižutis, šiuo metu užimantis „NanoAvionics“ palydovų testavimo inžinieriaus pareigas.

Karjeros augimui padeda patirtys kitose industrijose

Kaip pastebi bendrovės mechanikos inžinerijos padalinio vadovas Justinas Medžiaušis, dažnas kolega prisijungęs prie „NanoAvionics“ turi įvairių asmeninių hobių, kurie padeda ir darbo metu: „Vieni patys kuria ar remontuoja įvairias mechatronines sistemas, kaip pavyzdžiui dronai, tai padeda auginti kompetencijų „raumenį“, kuris gelbsti susiduriant su iššūkiais darbe.

Norint kopti karjeros laiptais mechanikos inžinerijos srityje, reikės žinių apie mašinų elementus, kompiuterinį projektavimą, medžiagas, konstrukcijų atsparumą, suprasti šilumos perdavimo būdus, žinoti kaip yra testuojami palydovai. Bet visgi, reikėtų nepamiršti ir to, kad įmonė suteikia puikias galimybes mokytis. Žmogus prisijungdamas prie komandos neprivalo visko iškart žinoti.“ 

Pats J. Medžiaušis į kosmoso industriją atėjo iš automobilių sektorius: „Dėl šios priežasties persikvalifikuoti į kosmoso industriją nebuvo itin sudėtinga. Visą gyvenimą domėjausi įvairiomis technologijomis: automobilių, laivų, lėktuvų, o dabar ir palydovų bei raketų.

Fizika ta pati, o dažnu atveju įvairūs inžineriniai sprendimai yra panaudojami dar kartą, tad patirtis skirtingose industrijose suteikia daugiau naudos ir galimybių. Kosmose esančios sąlygos daug sudėtingesnės nei Žemėje: vakuumas, radiacija, temperatūros ekstremumai. Tai sukuria unikalių iššūkių, kurie sužadina smalsumą ir norą tobulėti.“

Kalbant apie asmenines savybes, šioje industrijoje lengviau bus tiems, kurie yra iniciatyvūs ir savarankiškai norės spręsti kylančius iššūkius. Be to, kandidatams vertėtų daugiau dėmesio skirti tarpasmeniniams įgūdžiams – didelė dalis darbo vyksta komandose, o darbo pobūdis labai dinamiškas, todėl labai svarbus gebėjimas bendrauti, ieškoti kompromisų bei efektyviai dalintis informacija.  

Kosmoso industrija Lietuvoje ir pasaulyje

Anksčiau, kalbant apie kosmosą, susidarydavo aiškus vaizdas, kad ši industrija yra išskirtinai didelių valstybių šaka. Per pastaruosius 15 metų domėjimasis kosmoso industrija ir jos pačios augimo tempai iš esmės ėmė keistis. Nuolatinė technologijų pažanga, ypač mikroprocesorių ir  saulės baterijų gamyboje bei pritaikyme, leido inžinieriams kurti labai mažus ir galingus palydovus.

Mažieji palydovai, kuriuos lengviau sukurti, paleisti ir eksploatuoti, tapo labiausiai paplitusiais palydovais orbitoje. Šie palydovai yra naudojami įvairioms misijoms atlikti, pavyzdžiui, testuoti NASA saulės bures ar stebėti Žemę realiu laiku.

2021 m. Lietuva prisijungė prie kitų Europos šalių ir tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros nare. Šis žingsnis Lietuvos kosmoso profesionalams leidžia dalyvauti agentūros siūlomose programose, bendradarbiauti su didžiausiais verslais esančiais kosmoso industrijoje bei toliau vystyti Lietuvos kosmoso ekosistemą. Kosmoso industrija tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Bendrai ši industrija, 2022 m. duomenimis, vertinama 469 mlrd. JAV dolerių.

„Kongsberg NanoAvionics“ kuria mažuosius palydovus bei teikia jų misijų integracijos paslaugas – įgyvendina palydovų misijas nuo idėjos iki palydovo valdymo orbitoje. Bendrovė palydovus tiekia klientams visame pasaulyje – NASA, ESA, „Thales Alenia Space“, MIT bei kitoms organizacijoms įsikūrusioms daugiau kaip 47 šalyse.

Keturiuose „NanoAvionics“ padaliniuose Vilniuje, Kaune, Jungtinėje Karalystėje ir JAV dirba virš 250 darbuotojų. Per paskutinius metus bendrovės darbuotojų skaičius išaugo dvigubai.

Socialinis tinklas „Twitter“ ir toliau patiria nesėkmių bei sutrikimų laviną, tad vis daugiau vartotojų pereina prie šio tinklo alternatyvos – „Mastodon“. Skaičiuojama, kad per pastaruosius mėnesius šioje platformoje registruotų vartotojų skaičius pakilo nuo 2,5 mln. iki 8 mln. Sparčiai augantis ir populiarėjantis socialinis tinklas veikia kitaip nei jo konkurentas, tad ir vartotojai čia susiduria su kiek kitokiais saugumo klausimais.

„Daugelis populiariausių socialinių tinklų veikia panašiu principu ir taisyklėmis, tačiau „Mastodon“ platformos pagrindiniai mechanizmai veikia kiek kitaip. Šie skirtumai turi įtakos ne tik tam, kaip programos naudojamos, bet ir lemia skirtingus saugumo aspektus“, – teigia „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, Arnoldas Lukošius.

Atskiros bendruomenės

Anot jo, skirtingai nuo tradicinių socialinių tinklų, „Mastodon“ yra decentralizuotas serverių (arba instancijų) tinklas, kurį valdo savanoriai. Eksperto teigimu, kiekvienas serveris veikia lyg atskira bendruomenė, kurią galima pasirinkti pagal pomėgius ar dominančias temas. Kiekvienas serveris turi savo turinio publikavimo normas bei moderatorių – jeigu norite parašyti konkrečiam asmeniui žinutę, jis turi turėti paskyrą tame pačiame „Mastodon“ serveryje.

„Didžiausias šios platformos išskirtinumas – kitaip nei tradiciniai socialiniai tinklai, kurie orientuoti į pelną, „Mastodon“ neturi reklamų ar algoritmo – įrašus matote pagal chronologiją. Čia esančio paieškos langelio paskirtis – surasti asmenis kad galėtumėte juos sekti. Platformoje galite skelbti turinį, sekti kitus žmones ir organizacijas, pamėgti kitų žmonių turinį bei juo dalintis“, – pasakoja jis.

Didžiulis susidomėjimas kelia iššūkių

Pasak A. Lukošiaus, „Mastodon“ decentralizuota platformos sistema ir netikėtai užklupęs vartotojų susidomėjimas gali kelti įvairių iššūkių. Eksperto teigimu, atskiri platformos serveriai nėra pritaikyti milijonams vartotojų – apkrova paskirstyta per kelias dešimtis tūkstančių jų.

Anot jo, populiariausiuose iš jų galbūt jau nebegausite vietos, o pasirinkus mažesnį serverį, visas tinklas išlieka stabilesnis, tačiau tai gali reikšti, kad nebus užtikrinamas toks didelis saugumas serverio viduje.

„Čia esančios tiesioginės žinutės (DM) kiek skiriasi nuo mums įprastų – tai pranešimai, kurie matomi tik paminėtiems žmonėms, tačiau juos gali stebėti ir serverių administratoriai. Jeigu jums tai trukdo, galite patys susikurti savo atskirą serverį ir kontroliuoti ten esančius pranešimus.

Tradiciniai centralizuoti socialiniai tinklai paprastai būna pažeidžiami nuo administratoriaus ar valdytojo atakų, tačiau „Mastodon“ sukurta taip, kad būtų atspari joms – jei siekiama pakenkti, valdančiojo serveris „atskiriamas“ nuo bendro tinklo, taip apribojant žalą, kurią jis gali padaryti“, – aiškina jis.

Rizikas sumažinti įmanoma

A. Lukošiaus teigimu, geriausia, ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo duomenis – įjungti 2 veiksnių autentifikavimą (2FA) arba kelių veiksnių autentifikavimą (MFA). Programoje „Mastodon“ šią funkciją rasite skyriuje „Account“ (liet. „Paskyra“) > „Two-factor Auth“ (liet. „Dviejų veiksnių autentifikavimas“).

Anot jo, platformoje kiekvienas vartotojas turi galimybę dalyvauti tinklo tobulinime ir apsaugoje – šiuo metu vyksta aktyvios techninės diskusijos apie tai, kaip supaprastinti sekimą tarp serverių.

„Sumažinti rizikas gali padėti čia esantys saugumo specialistai. Nemaža saugumo bendruomenės dalis iš „Twitter“ prisijungė prie „Infosec.Exchange“ arba „Defcon.social Mastodon“ serverių, kur dalinasi naujienomis ir naudinga informacija. Kiekvieną tinklo serverį valdo administratorius, kuris kontroliuoja jo veiklą ir gali stebėti jame esantį turinį, tad reikėtų itin atsakingai juos rinktis“, – tikina A. Lukošius.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ kartu su išmaniųjų jutiklių gamintoju „Vaisala“ Suomijoje į kelius pradeda montuoti daiktų interneto pagrindu veikiančius jutiklius. Ši technologija leis realiu metu matyti ne tik kelio dangos būklę, temperatūrą ar drėgmę, bet ir ant jos išbertų cheminių medžiagų kiekį. Laimės visi – vairuotojai bus saugesni, kelininkai – neužklupti, o aplinka – švaresnė. Šis sprendimas jau ateina ir į Lietuvą.  

Mažos galios plačiajuosčiu (LPWA) ryšiu sujungtų jutiklių tinklas leidžia realiu metu matuoti kelio dangos paviršiaus ir įvairaus gylio temperatūrą, drėgmę, kelio priežiūrai naudojamų medžiagų likutį bei kitus eismo sąlygoms įtakos turinčius parametrus ir atitinkamai reaguoti į situaciją.

Be to, atlikdama matavimus, sistema atsižvelgia ir į tokius veiksniu kaip eismo intensyvumas bei kelio būklė. Jutikliai yra belaidžiai, įgręžiami į asfalto dangą ir siaurajuosčio daiktų interneto (angl. Narrowband Internet of Things, NB IoT) ryšio dėka duomenis automatiškai perduoda į debesijos platformą, kurią naudoja kelių priežiūrą vykdančios įmonės.

„Vykdant kelių priežiūrą, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, patikimi ir laiku gauti duomenys leidžia priimti geresnius sprendimus. Turint omenyje, kad nuo šių sprendimų priklauso eismo saugumas, tokių duomenų vertė yra itin didelė“, – sako bendrovės „Vaisala“ produktų vadovas Mikko Laakso.

Be to, toks sprendimas leidžia racionaliau planuoti kelių priežiūros išteklius ir sumažinti jų taisymo darbų poveikį aplinkai nepilant cheminių medžiagų bei druskų ten, kur nereikia. Pavyzdžiui, norint nuvalyti ledo sluoksnį arba apsaugoti kelią nuo apledėjimo, kai temperatūra krenta iki -5 °C, reikia keturis kartus daugiau druskos nei kai temperatūra siekia -1 °C. 

„Daiktų interneto sprendimai vaidins vis svarbesnį vaidmenį daugelyje sričių. Siaurajuosčio daiktų interneto įranga siunčia mažai duomenų ir didelėje teritorijoje, todėl ją galima naudoti ir tais atvejais, kai sujungti įrenginius įprastu mobiliuoju ryšiu yra neįmanoma.

Pavyzdžiui, po žeme, kaip kad „GroundCast“ daviklių atveju. Naudojant siaurus dažnių juostos ruožus galima prijungti itin daug skirtingų įrenginių, periodiškai siunčiančių mažus duomenų kiekius“, – sako bendrovės „Telia“ daiktų interneto plėtros vadovas Remigijus Brasius. Tokius sprendimus bendrovė jau pristato ir Lietuvos kelių priežiūros tarnyboms. 

Anot R. Brasiaus, NB IoT technologija puikiai tinka įvairiems jutikliams, todėl ją galima įdarbinti net tik kelių būklės stebėjimo, bet ir daugelyje kitų sričių. Pavyzdžiui, komunalinių paslaugų tiekėjams aktualūs išmanieji skaitikliai, logistikos sektoriui – krovinių ir transporto buvimo vietą fiksuojantys jutikliai, kitos srities įmonėms ir privatiems vartotojams – praktiškai bet kur veikiantys ir prie įvairių sistemų prijungiami vandens, dūmų, ugnies, judesio ir kiti jutikliai.

Ilgi ir tamsūs vakarai neatsiejami nuo knygos rankose – jeigu nenorite gaišti laiko knygynuose ar išleisti daug pinigų, galite įsigyti elektroninę knygos versiją tiesiog savo telefone. Ekspertas dalinasi geriausiomis programėlėmis, kurios užtikrina ne tik nesibaigiantį turinio pasirinkimą, bet ir galimybę sutaupyti, kadangi jose rasite daugybę nemokamų knygų.

Anot A. Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, elektroninių knygų programėlės leidžia naršyti, pirkti ir skaityti knygas tiesiai iš savo įrenginio, kada norite ir kur norite. Specialisto teigimu, čia galite kaupti ir virtualią biblioteką – turėsite visus įrankius žymėti patikusias vietas ir dalintis jomis su draugais.

Lietuviškam turiniui – „Antanukas“. Ši skaityklė ir elektroninių knygų prenumerata bet kuriame mobiliajame įrenginyje atveria daugybę įvairaus žanro populiariausių ir naujausių knygų. Programėlės valdymas itin paprastas – vienu mygtuku galite atsidaryti knygos turinį arba pasirinkti norimą skyrių. Čia veikiantys įrankiai leidžia pažymėti bet kurią svarbią ar patikusią knygos vietą bei automatiškai išsaugoti paskutinį užverstą puslapį bet kuriame įrenginyje. Aplikacija leidžia pritaikyti skaitymą pagal jūsų poreikius – galite didinti tekstą, koreguoti puslapių spalvą, tarpus tarp eilučių ar net puslapių išdėstymą.

Ne tik knygoms – „Kindle“. Geriausia pasaulyje laikoma elektroninė knygų skaityklė susieta su „Amazon“ paskyra – čia rasite itin platų knygų, žurnalų bei laikraščių pasirinkimą. Aplikacija išsiskiria itin paprastu valdymu – perbraukimu ar bakstelėjimu perverčiami puslapiai, o prireikus, ekrane pasirodo būsenos ir meniu juostos, skirtos pakeisti teksto dydį, ryškumą ar fono spalvą. Programoje veikia žodyno funkcija ir „Google“ paieška. Ši aplikacija susilaukė tokio populiarumo dėl to, kad „Kindle“ parduotuvėje siūloma daugiau nei milijonas nemokamų elektroninių knygų, įskaitant bestselerius ir klasikinius kūrinius.

Atradimams – „Wattpad“. Šioje aplikacijoje vartotojai gali dalintis savo sukurtomis istorijomis ir knygomis, jas skaityti bei komentuoti. Programėlė atveria duris ne tik autoriams užmegzti ryšius su auditorija, bet ir padeda skaitytojams atrasti naujų perspektyvių rašytojų. „Wattpad“ turinio biblioteka yra įspūdinga ir nuolat didėja, o 90 mln. vartotojų bendruomenė aktyviai dalijasi knygomis. Unikali šios programos funkcija – sąsaja, sklandžiai sujungianti „Instagram“ platformos stiliaus naršymo patirtį su elektronine skaitykle. Geriausia dalis, kad čia rasite milijonus nemokamų istorijų – nuo romantikos iki mokslinės fantastikos ar komedijos.

Norintiems klausytis knygų – „Kobo Books – eBooks Audiobooks“. Ši aplikacija puikiai tiks mėgstantiems ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų. Programėlėje visas turinys aiškiai suskirstytas į kategorijas ir turi specialias rūšiavimo parinktis: įvertinimas, kaina, pavadinimas ir t.t. Ji vartotojams pristato ir unikalią funkciją „Reading Life“, kuri leis dalintis citatomis ar pastabomis su kitais vartotojais. Čia veikiančios technologijos užtikrina itin gerą knygų klausymo patirtį – vos vienu mygtuko paspaudimu galėsite valdyti įrašą ar suplanuoti, kad jis išsijungtų po tam tikro laiko.

Norintiems individualios skaitymo patirties – „FBReader“. Daugiau nei 30 milijonų kartų atsisiųstas skaitymo įrankis patiks ieškantiems lankstumo – jis gali itin gerai prisitaikyti prie kiekvieno skaitymo įpročių ir yra skirtas visų tipų mobiliesiems įrenginiams. Vos keliais paspaudimais galėsite pasirinkti norimą teksto šriftą, spalvas ar dydį, bei turėsite galimybę pasižymėti knygoje patikusias vietas. Aplikacijoje veikia net keli žodynai, kuriuose galima patikrinti nežinomų žodžių reikšmes. Programėlės įrankiai taip pat pasirūpina jūsų turimų knygų biblioteka – turinys suskirstomas pagal autorius ir pavadinimus.